fake news

„Fake news“ arba melagingomis istorijomis šiais laikais jau nieko nenustebinsi. Informacijos sklaidos amžiuje sunku sustabdyti nepatikrintų ir tikslingai skleidžiamų melagienų srautą. Tačiau tai nėra mūsų laikų išradimas – ir tolimoje istorijoje gausu pavyzdžių, kai faktai buvo pakeisti tam, kad atitiktų konkretų tikslą.

Lietuvos policijai tenka aiškintis dėl Baltarusijos įsigytų dronų: kai kurie interneto portalai paskleidė melagingą informacija, neva dronus Baltarusijai perdavė Lietuvos policija, o juos Lukašenkos režimas naudoja prieš protestuotojus.

Visas pasaulis išgyvena itin neįprastą laikotarpį. Staigus koronaviruso COVID-19 išplitimas, prasidėjęs dar 2019 metais, o prieš savaitę šio viruso sukelta pandemija lėmė karantino paskelbimą ir Lietuvos teritorijoje. Išmanieji įrenginiai bei kompiuteriai tapo kone vieninteliu naujienų šaltiniu, o padidėjus interneto vartojimui, pastebėta, kad programišiai bando išnaudoti naujienų ieškančius gyventojus, rašoma pranešime spaudai.

Socialiniuose tinkluose plinta tikrovės neatitinkanti žinutė („fake news“) apie finansų ministrą Vilių Šapoką, kurioje mūsų šalies gyventojai raginami investuoti ir „lengvai“ užsidirbti. Pirmą kartą tokia informacinė ataka, panaudojant finansų ministro vardą, įvyko birželio pradžioje. Šį kartą naudojamasi ir įvairių naujienų portalų žurnalistų vardais. Finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame nori paneigti pasirodžiusią informaciją.

„Facebook“ Italijoje uždarė 23 puslapius, daugiausia provyriausybinius, kurie skleidė melagingas naujienas ir prieš imigrantus nukreiptą turinį, pirmadienį pranešė pilietinių teisių organizacija „Avaaz“. Socialinis tinklas šių veiksmų ėmėsi "Avaaz" atlikus tyrimą ir informavus "Facebook" valdytojus. Daugiau kaip pusė šių puslapių, kurie bendrai turėjo kone 2,5 mln.

Kremliaus valdomos žiniasklaidos-propagandos priemonės, neišskiriant ir veikiančių Baltijos šalyse, paskelbė melagingą naujieną: tariamai Kaune amerikiečių kariai „nuplėšė ir sutrypė Lietuvos vėliavą“. Apie šimtas tūkstančių Rusijos žiniasklaidos skaitytojų jau dabar perskaitė naujieną apie tariamą nutikimą Kaune, kuomet Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ sekmadienio vakarą paviešino melagingą naujieną apie 2018-aisiais tariamai nuo Kauno prokuratūros nuplėštą vėliavą.

 Vokietijos autoritetingas savaitraštis „Der Spiegel“ trečiadienį apstulbino žiniasklaidos pasaulį žinia, kad vienas iš apdovanojimų pelniusių jo žurnalistų daug metų skelbė melagingus straipsnius. Claasas Relotiusas „išgalvojo istorijas ir prasimanė veikėjų“ rašydamas mažiausiai 14 iš 60 straipsnių, paskelbtų savaitraščio spausdintinėje ir internetinėje versijose, rašo „Der Spiegel“ ir perspėja, kad kiti leidiniai taip pat galėjo būti paveikti.

Rusijos žurnalistas Arkadijus Babčenka, kurio nužudymą inscenizavo spec. operaciją surengusi Ukrainos saugumo tarnyba, BBC papasakojo, kaip vyko operacija, kodėl jis sutiko joje dalyvauti ir tai, kad jo žmona apie vykstančius dalykus žinojo. „Man norėjosi sakyti ne, kai pasiūlė sudalyvauti operacijoje. Norėjosi susirinkti daiktus ir dingti kur nors Šiaurės poliuje“, – pasakojo A. Babčenka interviu metu. „Tačiau tai buvo neįmanoma, todėl teko dirbti“, – tęsė jis.

Kasdien pro jūsų akis slenka šimtai antraščių, naujienų, žinučių socialiniuose tinkluose, kvietimų... Kol vieni tiki, kad patys renkasi, kas patenka į jų srautą, kiti jau turi patirties su netikromis žinutėmis ir renginiais. Programišių atakas yra patyrusios net oficialios institucijos, naujienų agentūros. Kitais atvejais apgaulės imasi paprasčiausi sukčiai, apsimetėliai ar „troliai“. Pasiaiškinkime, kokie atvejai jau buvo užfiksuoti, kaip melagingi pranešimai ir kodėl jie kuriami.

Kad sukurtas vaizdo įrašas, naujiena ar kita informacija lengvai pasklistų internete, šiandien nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar didelių investicijų. Dėl to atsiradus dideliam informacijos srautui šiandien sunku orientuotis, kas yra tiesa, o kur tik netikros žinios (angl. fake news), propaganda, užslėpta reklama ar melas, kuris tapatinamas su neginčijamais faktais. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr.

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas išsakė nerimą, kad rusų organizuojamos karinės pratybos „Zapad-2017“ („Vakarai-2017“) gali tapti „trojos arkliu“, tai yra nukreipti dėmesį nuo kitų karinių veiksmų, kuriuos planuoja Rusija. Visų pirma yra manoma, kad Baltarusijoje gali likti karinės pajėgos arba infrastruktūra, kuri leistų spausti Minską arba susidaryti sąlygas ateityje planuojamai hipotetinei puolimo operacijai.