evaldas narbuntovičius

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, bendrabučio, kambario nuomos pas šeimininkę arba didesnio buto nuomavimo kartu su draugais. Kiekvienas iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Nuosavas namas netoli parko arba miško, su didele mansarda, apstatytas minimaliu skandinavišku stiliumi. Toks yra lietuvių svajonių būstas, parodė lapkričio pabaigoje atlikta nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausa. Tiesa, net 85 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad šiuo metu savo svajonių namuose negyvena. Jei turėtų visas galimybes, nuosavame name norėtų gyventi net 70 proc. lietuvių. Kur kas mažiau – tik 8 proc.

 50 tūkst. eurų. Kokį sklypą už tokią sumą galima įsigyti sostinėje, o kokį – mažesniame Lietuvos mieste? Šiuo metu Vilniuje už tokią kainą įmanoma nusipirkti nedidelį – 12 arų – namų valdos sklypą, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje. O štai Šiauliuose galima rasti net tris kartus didesnį sklypą naujai suformuotame gyvenamųjų namų kvartale – su įspūdingu vaizdu į Bubių tvenkinį, pliažu ir atskira prieplauka, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje. Vidutiniškai už vieno kambario butą sostinėje reikia mokėti 268 eurus, dviejų – 407 eurus, trijų – 467 eurus, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Turėdami galimybę rinktis – senas dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje ar tiek pat kainuojantis naujas trijų kambarių butas miegamajame rajone – dauguma lietuvių (64 proc.) pasirinktų pastarąjį variantą. Kitaip tariant, Pilaitė ar Jeruzalė žmonėms atrodytų patraukliau nei Senamiestis, Užupis ar Žvėrynas. Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai.

 Standartinis, gerai įrengtas skandinaviško stiliaus butas šalia miško arba parko ir kuo aukščiau – apie tokį butą svajoja dauguma lietuvių, parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa. Jei leistų visos galimybės, lietuviai labiausiai norėtų gyventi ne pačiame centre, tačiau netoli nuo jo esančiame prestižiniame rajone. Tokį norą išreiškė 28 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau – 25 proc. – respondentų svajotų apie būstą toliau nuo miesto šurmulio, priemiestyje.

2014-aisiais nekilnojamojo turto rinkoje vyravo euforija dėl atsigaunančios rinkos ir lengva nežinia dėl artėjančio euro. Butų dygo daugiau nei jų buvo spėjama parduoti. Kainos svyravo, bet veik nepastebimai. O ką būsto rinkai žada 2015-ieji metai? Kaip sako Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, radikalių permainų nebus, tačiau tikėtis stabilumo – būtų neprotinga. Čia pateikiamos 5 nekilnojamojo turto rinkos prognozės šiems metams.

Norint įsigyti standartinį dviejų kambarių butą Vilniuje, vidutinį atlyginimą gaunančiam šio miesto gyventojui tektų dirbti 11 metų. Tai – kone ketvirtdalis lietuvio darbingo amžiaus (nuo 16 iki 63 m.). Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, vidutinė dviejų kambarių buto kaina Vilniuje šiuo metu siekia 275 tūkst. litų, arba 134 vilniečio atlyginimus. Vieno kvadratinio metro buto vidutinė kaina Vilniuje šiuo metu siekia 5 tūkst.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinka buvo itin aktyvi, o būsto kainos kilo nežymiai. Vilniuje parduodamo buto vieno kvadratinio metro kaina pakilo apie 200 litų iki 4,2 tūkst. litų, t.y. apie 4 proc., rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainos ūgtelėjo mažiau nei sostinėje – Kaune apie 170 litų iki 2,36 tūkst. litų, Klaipėdoje – apie 50 litų iki 3,05 tūkst. litų už kv. m. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

Rajonas, kuriame yra parduodamas būstas, sudaro trečdalį ar net didesnę buto kainos dalį. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje kainuoja vidutiniškai 130 tūkst. litų daugiau nei tokio paties dydžio ir būklės butas kituose sostinės rajonuose. Vidutinė parduodamo dviejų kambarių buto kaina Vilniaus senamiestyje yra 350 tūkst. litų. Kituose sostinės rajonuose vidutinės butų kainos – kur kas mažesnės.

Įsibėgėjus pavasariui susidomėjimas sodybomis Lietuvoje išauga. Brangiausiai šiuo metu parduodamos sodybos pajūrio kurortuose – Palangoje ir Šventojoje. Ten vidutinė kaina siekia 343 tūkst. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. „Už vieną sodybą Palangoje ar Šventojoje galima įsigyti 17 sodybų Pakruojo rajone arba dvi Vilniaus rajone.

Padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos, namus palikę vaikai – tokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, įvertinę portalo atliktų apklausų duomenis, išskyrė pagrindines priežastis, kodėl sėsliais laikomi lietuviai visgi ryžtasi kraustytis į kitus namus. „Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių pirmajame nuosavame būste įsikuria visam gyvenimui.

Uteniškiui ar šiauliečiui reikėtų parduoti tris, o Kėdainių gyventojui keturis butus, kad už surinktą sumą galėtų nusipirkti vidutinės kainos butą sostinėje. Kauno ar Druskininkų gyventojas, norėdamas persikraustyti į Vilnių, turėtų parduoti du butus, rodo lankomiausio nekilnojamojo turto portalo domoplius.lt duomenys. „Iš pirmo žvilgsnio kitų miestų gyventojams nusipirkti butą sostinėje atrodo neįmanoma.

“Nėra virtuvės, yra baldai, seifas, baras, plastikinis langas, medinės durys, kabelinė televizija, internetas, rakinama laiptinė”, - tokie yra bene pigiausiai nuomojamo buto Vilniuje privalumai. Bendrabučio tipo butas Naujininkų rajone šiuo metu išnuomojamas tik už 150 litų. Lankomiausio nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, labai pigiai Vilniuje galima išsinuomoti tik bendrabučio tipo butą.

Dauguma nekilnojamo turto pardavėjų pasiruošę leisti nusiderėti ne tik simboliškai, beveik trečdalis būstą pardavinėjančių lietuvių leistų pirkėjui nusiderėti iki 5 ar net 10 tūkst. litų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausos duomenimis, keturi iš penkių būsto pardavėjų skelbime nurodo didesnę būsto kainą nei iš tiesų planuoja gauti už parduodamą nekilnojamąjį turtą.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

Teiginiai, jog moterys linkusios gerokai ilgiau ieškoti būsto nei vyrai arba kad dailiosios lyties atstovėms svarbi tik būsto estetinė išvaizda – iš piršto laužti, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt liepos mėnesį inicijuota portalo lankytojų apklausa. Vienas ryškiausių skirtumų tarp lyčių – derybos. Nelinkę derėtis dėl būsto yra tik 9 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad vyrams svarbu, kiek jie nusiderės, kitaip tariant, sutaupys.

Lietuvoje tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar nelinkę savo santykių įteisinti nuomos sutartimi. Per pastaruosius dvejus metus būsto sutarties nesudarė daugiau nei pusė (52 proc.) nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt inicijuotos apklausos dalyvių. Nepaisant to, 63 proc. mano, kad sudaryti sutartį yra labai svarbu.

Naujaisiais mokslo metais nuomojamame būste su draugais arba vieni žada gyventi net 36 proc. studentų, tai parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt birželio mėn. pradžioje atlikta apklausa. Tačiau įdomu tai, kad net 76 proc. visų apklaustų studentų mano, jog nuomotojai jais nelinkę pasitikėti – studentus vertina atsargiai ar net vengia jiems išnuomoti būstą. Nekilnojamojo turto nuoma užsiimančių įmonių atstovų teigimu, ši studentų nuomonė – pagrįsta.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt paskaičiavo, pirkti ar nuomotis būstą konkrečiais atvejais atsieina pigiau, ir pateikė abiejų pasirinkimų privalumus bei trūkumus. Buvo paskaičiuotos apytikslės išlaidos, patiriamos 40 metų nuomojantis ar su tokio pat termino būsto paskola įsigyjant 200 tūkst. ir 500 tūkst. litų vertės butus. Portalo duomenimis, nuomotis brangesnį, apie 0,5 mln.