europos pietinė observatorija

Viename iš artimiausių mūsų galaktikos spiečių – M4 – astronomai pastebėjo mįslingai jauną žvaigždę, informuoja livescience.com. Kamuoliniame spiečiuje Europos Pietinės observatorijos (ESO) Čilėje teleskopo objektyvas užfiksavo dešimtis tūkstančių senų žvaigždžių. Tačiau viena iš jų yra neįtikėtinai jauno amžiaus.

Galaktikų evoliucijos teorijose postuluojama, jog galaktikose egzistuoja žvaigždės, kurios vystosi tam tikrais evoliucijos etapais. Anot tų teorijų, įstabiai švytinčiose galaktikose dega nesuskaičiuojamos galybės žvaigždžių, o šioms būtinos medžiagos (dujų) galaktikos ėmėsi iš kažkur kitur. Iš kur? Panašu, jog pagaliau astronomai bus suradę šviesios nūdienos maitintojas – bežvaigždes „juodąsias“ galaktikas.

Ne paslaptis, jog mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė senokai „badauja“. Tačiau astronomai prognozuoja, jog 2013-iesiems įpusėjus Šaulio A* (taip vadinama ši juodoji skylė) laukia puota: link jos artinasi didžiulis tarpžvaigždinių dujų debesis, ir astronomai turės puikią progą stebėti, kaip atrodo mūsų galaktikos centras, kai jame tūnantis 4 mln. saulių masės monstras suaktyvėja.

Europos Pietinės observatorijos mosklininkai siūlo pažvelgti iš arti į centrinę Paukščių Tako dalį. Šios kelionės pabaigoje pamatysite judantį dujų debesį, kurį sparčiai į save traukia mūsų galaktikos centre pasislėpusi juodoji skylė.

Nufotografuotas už 35 milijonų šviesmečių esantis Leo A galaktikų tripletas. Leo A galaktikų tripletą sudaro trys  tarpusavyje sąveikaujančios spiralinės galaktikos, labai panašios į Paukščių Taką. Keista tai, kad profesionali observatorija nufotografavo visas tris galaktikas kartu, tačiau tai leido padaryti naujasis 2,6 m VLT apžvalgos teleskopas (VST), apginkluotas 268 megapikselių CCD kamera, kuri ir užfiksavo šią šeimyninę nuotrauką.

Maxo Plancko radioastronomijos instituto (Vokietija),  Čalmerio technologijos instituto (Švedija) ir Stokholmo universiteto mokslininkai, tirdami dujų ir dulkių debesis šalia dvinarės žvaigždės sistemos Gyvatnešio ϱ (ro), juose aptiko vandenilio peroksido (HOOH). Tai pirmasis atvejis astronominių tyrimų istorijoje, kai tarpžvaigždinėje erdvėje aptikta ši cheminė medžiaga, pranešė Europos pietinė observatorija.

Europos Pietinės observatorijos Atakamos dykumoje Čilėje darbuotojai nufilmavo, kaip dangaus skliaute virš jų diena keičia naktį. Kad būtų įspūdingiau, jie „suspaudė" šį procesą į keliasdešimt sekundžių.