Maxo Plancko radioastronomijos instituto (Vokietija), Čalmerio technologijos instituto (Švedija) ir Stokholmo universiteto mokslininkai, tirdami dujų ir dulkių debesis šalia dvinarės žvaigždės sistemos Gyvatnešio ϱ (ro), juose aptiko vandenilio peroksido (HOOH). Tai pirmasis atvejis astronominių tyrimų istorijoje, kai tarpžvaigždinėje erdvėje aptikta ši cheminė medžiaga, pranešė Europos pietinė observatorija.
Anksčiau šioje žvaigždžių formavimosi srityje, esančioje už maždaug 400 šviesmečių nuo Žemės, buvo užregistruotos O2 molekulės, kuriose deguonies ir H2 santykis buvo 5*10-8. Kadangi HOOH, kaip manoma, gali susidaryti ant kosminių dulkių dalelių paviršiaus vandenilio atomams nuosekliai jungiantis prie molekulinio deguonies, mokslininkai pabandė čia paieškoti ir vandenilio peroksido.
Astronomai planavo išskirti spektruose šešias anksčiau laboratorinėmis sąlygomis tirtas HOOH linijas, esančias 219 - 671 GHz diapazone. Didžioji stebėjimų dalis buvo atlikta 12 metrų skersmens APEX radioteleskopu, esančiu Europos pietinėje oservatorijoje Čilėje.
Nors užfiksuoti visų atrinktų linijų nepavyko, keturias iš jų (219, 252, 269 ir 318 GHz ruožuose) radioteleskopu dirbantiems mokslininkams pavyko atrasti. Santykinė HOOH dalis, apskaičiuota lyginant su H2 molekulėmis, buvo artima 1*10-10.
Tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Astronomy & Astrophysics".
