euro krizė

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Protestuodami prieš praėjusią savaitę valdžios paskelbtas vis griežtėjančias taupymo priemones tūkstančiai ispanų renkasi išreikšti savo poziciją į Madrido ir Barselonos miestų gatves, rašo bbc.co.uk. Valdžios atstovai jiems atšauna, kad planuojamas 2013 m. biudžetas, į kurio priemonių arsenalą įeis dar didesni mokesčiai bei lėšų viešajam sektoriui mažinimas, pažabos vis gilėjantį biudžeto deficitą.

Blogos paskolos Graikijoje pasiekė naują rekordą – jos dabar siekia 57 mlrd. eurų. Tokį padidėjimą lėmė augantis nedarbas, viršijantis 25 procentus. Manoma, kad nedarbas didės dar labiau, jeigu pasitvirtins kelių ateinančių metų prognozės dėl recesijos, praneša BBC. Bankų sistema labai spaudžiama, nes kas ketvirtą paskolą vėluojama grąžinti ilgiau nei tris mėnesius. Bankai patiria didelį kapitalo poreikį, o dėl to Graikijos valstybės skola gali dar labiau išaugti.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) mano, kad greita euro krizė pabaiga yra galima. „Jei visos šalys euro zonoje griežtai laikysis savo konsolidavimo priemonių ir toliau nuolat didins savo konkurencingumą, krizė po 1-2 metų gali būti įveikta“, - pareiškė jis Vokietijos žurnalui „Spiegel“. K. Reglingas sėkmingu pavadino ESSF darbą. „Jei mūsų nebūtų, tai Portugalijos ir Airijos ko gero nebebūtų euro zonoje“, - teigė jis.

Dėl Europos skolų krizės didėja vokiečių skeptiškumas Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. Reprezentatyvi apklausa rodo, kad tik 25 proc. Vokietijos gyventojų yra už tai, kad Bendrija liktų tokia, kokia yra dabar, praneša agentūra AP. Remiantis „Forsa“ atlikta apklausa, kas septintas vokietis, arba 15 proc., pasisako už ES paleidimą. 33 proc. norėtų, kad ES grįžtų prie savo ištakų ir būtų grynai ekonominė bendrija, o 20 proc. teisingu keliu laikytų ES virsmą į federaciją.

Euro zonos užkampyje esanti Suomija per skolų krizę buvo beveik užmiršta, bet šiuo metu ji privertė ekonomistus ir finansininkus pakelti akis nuo Pietų į Šiaurę, mat Suomijos valdžios atstovai vis garsiau užsimena apie galimybę palikti euro zoną. Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pagrasino prieš apmokant kitų šalių skolas palikti euro zoną. Šalies užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad Suomija svarsto apie galimybę išeiti iš euro zonos.

Didžiausia pasaulio ekonomika JAV per pasaulinę krizę prarado 8,3 mln. darbo vietų. Per pastaruosius trejus metus Amerikai pavyko atkurti vos 43 proc. šio nuostolio. Nedarbas ypač kamuoja jaunesnius darbo rinkos dalyvius. Panašios problemos slegia daugelį išsivysčiusių pasaulio valstybių. Euro zonoje jaunimo nedarbo vidurkis siekia 22 proc., o Graikijoje ir Ispanijoje daugiau nei pusė jaunuolių negali rasti darbo vietos.

Europos Sąjungos šalių lyderiai susitarė dėl galimybės priimti 120 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kuris būtinas euro zonos šalių ekonomikos augimui stimuliuoti ir naujoms darbo vietoms kurti, praneša BBC. Tačiau Italija ir Ispanija reikalauja, kad joms būtų sumažintos paskolų palūkanų normos. Prancūzijos prezidentas François Hollande'as, kalbėdamas viršūnių susitikime, pabrėžė, kad sprendimas dėl Europos ekonomikai teiktinos pagalbos priemonių paketo turi būti priimtas nedelsiant.

Pastaruoju metu didžiausią nerimą euro zonoje kėlė Ispanija, kuri žengė į naują krizės etapą ir paprašė Europos Sąjungos paramos. Ispanijos bankų sektoriaus bėdos užgožė Italijos problemas.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“ – klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.

Italijos vartotojų pasitikėjimas balandį smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei 15 metų Nacionalinio statistikos biuro "Instat" duomenimis, pasitikėjimo indeksas balandį sumažėjo iki 89 punktų - žemiausio lygio nuo tada, kai indeksas pradėtas sudarinėti 1996-aisiais. Kovą jis siekė 96,3 punkto. Kovodamas su krize Italijos ministras pirmininkas Mario Montis įgyvendina 20 mlrd. eurų vertės išlaidų apkarpymus ir didina mokesčius.

Tikimasi, kad savaitgalį bus pasirašyta sutartis tarp privačių kreditorių ir Graikijos valdžios dėl dalinio skolos restruktūrizavimo, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas, dalyvaujantis Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume. „Jau esame ant sutarties pasirašymo slenksčio; jeigu ne šiandien (penktadienį), tai jau tikrai šį savaitgalį ji bus pasirašyta“, - sakė eurokomisaras, praneša „RIA Novosti“, remdamasi AFP.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Pensinis amžius Italijoje bus pailgintas iki 66-erių metų. Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatė 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Moterims pensinis amžius bus pailgintas laipsniškai (nuo 2012 m. iki 62 metų, o nuo 2018 - iki 66-erių), o vyrams - iškart iki 66-erių. Iki tol šalies piliečiai pasitraukdavo į pensiją 60-ies metų amžiaus.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) greičiausiai sumažins 2012 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę, palyginti su skelbtąja šių metų spalį. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė TVF atstovas Vašingtone Džeris Raisas (Gerry Rice). „Greičiausiai savo prognozę sumažinsime“, - pareiškė Dž. Raisas, bet nedetalizavo.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Jungtinių Valstijų federalinis tyrimų biuras (FTB) susidomėjo vienos stambiausių JAV biržos brokerių įmonių „MF Global“ bankrotu. Išvakarėse įmonė kreipėsi į Niujorko valstijos teismą, prašydama iškelti bankroto bylą ir apsaugoti nuo kreditorių, pranešė „The Wall Stereet Jorunal“ (WSJ). WSJ duomenimis, FTB ketina išsiaiškinti, ar nedingo lėšos iš „MF Global“ klientų sąskaitų. Be FTB, kompanijos bankroto tyrimą atlieka JAV prekybą ateities sandoriais žaliavų rinkose prižiūrinti komisija (angl.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovas Jamesas Morsinkas, trečiąkart viešėdamas Lietuvoje ir apžvelgdamas pasaulines ekonomikos tendencijas, išskyrė keletą gerų ir blogų žinių. Tarp blogųjų užsienio svečias minėjo euro zonos krizę, silpną JAV ekonomikos augimą, neramumus akcijų rinkose.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.