estakada

Rusnės estakados statybos rangovo konkursas vyko tinkamai, todėl jo rengėja Lietuvos automobilių kelių direkcija neturi mokėti baudos, patvirtino Apeliacinis teismas. Teismas sausio 8 dieną, kaip ir Vilniaus apygardos teismas pernai spalį, atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ieškinį. VPT prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, o estakados statybos sutartį palikti galioti.

Prieš beveik pusmetį oficialiai atidaryta Rusnės estakada bus galima naudotis gruodį, o galutinai darbus estakados prieigose ketinama baigti kitų metų birželį. Kelio prie estakados sankasos stiprinimo darbus bendrovė „Tilsta“ atliko greičiau nei planuota – pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo Eduardo Grinavecko, darbai oficialiai baigti spalio 16 dieną.

Rusnės estakada vis susiduria su nesklandumais – šįkart smarki liūtis, kuri talžė Rusnę naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, išplovė dalį šviežiai ištiesto asfalto, praneša portalas 15min.lt. Kai kuriose vietose vanduo išgraužė kraštus, kuriuos darbininkams teks skubiai taisyti. Viena išgrauža net pasiekė kelio ženklinimą. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė Lietuvos radijui teigė didelės problemos nematanti, nes į salą grįžę kelininkai problemą sutvarkys.

Nuo potvynių kenčiantys Rusnės gyventojai estakados sulauks kitų metų gegužę , o kada bus baigta užliejamo kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcija, kol kas neaišku – paaiškėjus, kad po juo yra durpių sluoksnis, statytojams reikės papildomai stiprinti žemės sankasą ir kalti polius. Tačiau šių darbų rangovas kol kas nepasirinktas – dalyviai pasiūlė per didelę kainą. Bendra projekto vertė, siekusi apie 9,5 mln. eurų, neabejotinai augs. Be to, potencialūs rangovai skundžiasi galbūt neskaidriu konkursu.

Estakadą nuolat potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė už 9,46 mln. eurų statys įmonių „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras konsorciumas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad jau po metų potvyniai netrikdys susisiekimo su Rusne. Automobilių kelių direkcija ir konkurso laimėtoja sutartį pasirašė trečiadienį – pagal ją iki 2018-ųjų pabaigos bus pastatyta 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada bei rekonstruota keturių kilometrų ilgio kelio atkarpa, pranešė ministerija.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda viešųjų pirkimų procedūras estakadai potvynių nuolat apsemiamoje kelio atkarpoje Šilutė-Rusnė. Šią savaitę žadama teikti informaciją tiekėjams. Estakadą tikimasi įrengti iki kitų metų pabaigos, sako direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. „Turėtų būti estakada dviejų eismo juostų ir beveik 5 kilometrų ilgio kelias su pėsčiųjų ir dviračių taku visuose penkiuose kilometruose.

Pastatyti estakadą į Rusnę iki 2018-ųjų pabaigos būtų realu, jei Vyriausybė iki rudens numatys projektui būtiną finansavimą, sako Automobilių kelių direkcijos vadovas. Susisiekimo ministras teigia tikįs, kad pinigai estakadai kitų metų biudžete bus numatyti, be to, rasta būdų, kaip atpiginti estakados statybą. „Kelių direkcijos ir Transporto instituto specialistai rado būdų, kaip atpiginti tą projektą, kaip pastatyti greičiau, kad nereikėtų imti privačios žemės.

Naujojo Orleano gyventojai už Atlanto tapo įspūdingo geležinkelių bėgio estakados gaisro liudininkais. Šalia greitkelio besidriekiančią liepsnojančią estakadą teko gesinti su sraigtasparniais. Kodėl strategiškai svarbi pervaža užsiliepsnojo – aiškinamasi.

Vilniuje jau pirmadienį po oficialaus atidarymo transporto eismui bus atverta Geležinio Vilko gatvės estakada. Ja vairuotojai galės važiuoti į A. Goštauto gatvę. Skaičiuojama, kad naujuoju viaduku kasdien galės važiuoti 16 tūkst. automobilių, o kelionės laikas sutrumpės beveik perpus. Tai vienas svarbiausių Vilniaus transporto mazgų, 1,1 km ilgio gatvės atkarpa ir 0,6 km ilgio viadukas.

Estakados per Geležinio Vilko gatvę Vilniuje pabaigtuvės atidedamos dar pusmečiui. Prieš trejus metus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios Lietuvos ir Latvijos bendrovės „Kauno keliai“ bei „Latvijas tilti“ buvo įsipareigojusios objektą atiduoti iki birželio 28-osios, tačiau, kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, tai bus padaryta iki metų pabaigos.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Lietuvos teritoriją kerta 6 europinės magistralės, 2007–2013 m. laikotarpiu jos rekonstruojamos panaudojant Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas.

Artėjantys Seimo rinkimai, ko gero, paspartins jau daugiau kaip porą dešimtmečių planuojamos, bet toliau projekto nepajudėjusios estakados iš Šilutės į Rusnę tiesimą. Anot susisiekimo ministro, šiemet žadama rasti lėšų bent estakados projektui baigti. Tačiau pasakyti, kada vietoj labiausiai užliejamo kelio ruožo iškils estakada, kol kas negali nei ministerija, nei kelininkai – jai nutiesti reikėtų mažiausiai 20–30 milijonų litų.

Susisiekimo infrastruktūros įmonių grupės „Tiltra Group“ bendrovei „Kauno tiltai“ užbaigus pirmą Jakų žiedo rekonstrukcijos etapą atidarytas eismas ilgiausia šalyje – 610 metrų – estakada, kuri šiandien buvo apdovanota „Lietuvos Metų gaminio 2010“ Aukso medaliu. Atidarant Kauno ir Klaipėdos kryptis jungiančią estakadą „Kauno tiltai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė sutartį dėl tolesnių – antrojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo – darbų.

Klaipėdos apygardos teismas laikinai, iki byla bus išnagrinėta teisme, uždraudė tęsti estakados kelyje Šilutė-Rusnė projektavimo darbus. Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, į teismą su ieškiniu kreipėsi išnagrinėjusi vieno Seimo nario prašymą.