ESM

Po įtemptų derybų sekmadienį Graikijos vyriausybė ir Europos Sąjungos (ES) institucijos bei kreditoriai pagaliau susitarė, kaip sustabdyti jau per greit besisukančią sirtakio plokštelę. Šalis gauna trečiąjį finansinės pagalbos paketą, tačiau turės sumažinti valstybės išlaidas, sugriežtinti mokesčių politiką, o kairiųjų vyriausybė turės sutikti su dalies valstybinio turto privatizavimu.

Trimis mėnesiais vėliau nei planuota, pirmadienį pradėjo veikti Europos stabilumo mechanizmas. "Europos stabilumo mechanizmas (ESM) įsigaliojo", - Liuksemburge pareiškė euro grupės vadovas Jean-Clauide Junckeris. 17 euro zonos šalių finansų ministrai prieš tai priėmė ESM įstatus ir paskyrė valdymo komitetą. Svarbiausius sprendimus ateityje priims valdytojų taryba, kurią sudarys 17 euro zonos šalių finansų ministrai.

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos. „Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Laikytis sąlygų, kurias iškėlė Vokietijos valdžia, kad įsigaliotų antikrizinis euro zonos fondas ESM, nekils sunkumų. Tokią nuomonę penktadienį išsakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Pasak W. Schaeuble, Vokietijos įsipareigojimai neviršys 190 mlrd. eurų, net jeigu kuri nors šalis - fondo dalyvė - nesugebės sumokėti savo indėlio. Tokiu atveju bus sumažintas paties ESM dydis, pažymėjo ministras.

Vokietijos konstitucinis teismas trečiadienį pritarė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ratifikavimui, praneša AFP. Tiesa, teismas nurodė tam tikras sąlygas. Visų pirma, teismas nurodė, kad visa finansinė našta Vokietijai, kylanti iš ESM, yra griežtai ribojama jos dalimi fondo kapitale arba 190 mlrd. eurų. Ši našta gali būti didinama tik gavus Vokietijos parlamento leidimą.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Ispanijai gali prireikti visapusiško 300 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES), jeigu šalies skolinimosi kaina ir toliau nemažės, remdamasi neįvardintu šaltiniu euro zonoje pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Anonimu panoręs likti euro zonos pareigūnas sakė, kad Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas tokią galimybę aptarė su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble per antradienį Berlyne vykusį jų susitikimą.

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.