es

Vyriausybė mokesčius keisti turėtų ne norėdama pasiekti kriterijus Europos Sąjungos lėšoms gauti, o siekdama ištaisyti jos netolygumus, interviu portalui „15min“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad mes suprastume mokesčių reformos reikšmę žvelgdami į ją ne į kaip kriterijų ES pinigams gauti, nes tikrai nėra tikslas, kad mes imituotume mokesčių reformą, nuramintume Europos Komisiją ir gautume lengvesnę prieigą prie Europos pinigų“, – interviu portalui sakė G. Nausėda.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 punkto, o per mėnesį – augo 0,3 punkto ir sausį siekė 6,4 procento. Sausį darbo neturėjo 97 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 13,7 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,2 proc.

Europos vyriausioji prokurorė Laura Kovesi jau tiria sukčiavimo atvejus, kurie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, kaip įtariama, kainavo 14 mlrd. eurų. Dabar jos tikslas – pradėti persekioti kontrabandininkus, apeinančius sankcijas Rusijai. Europos prokuratūrai (EPPO) pavesta tirti visus nusikaltimus, dėl kurių, kaip manoma, ES patyrė nuostolių, o tai dažnai reiškia, kad reikia sekti tarptautines nusikalstamas grupuotes ir sudėtingas tarpvalstybinio masto sukčiavimo dėl PVM operacijas.

Daugiau nei 1 trln. eurų siekiančių ES išlaidų nebuvo galima tinkamai patikrinti pagal „pernelyg sudėtingų“ sistemų, trečiadienį pranešė bloko išlaidų priežiūros institucija. Pastarajam ES auditui vadovavęs Europos Audito Rūmų (ECA) narys Francois-Rogeris Cazala sukritikavo sistemos „neskaidrumą“ ir „aiškios atskaitomybės trūkumą“. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai atliko ES biudžeto auditą, tačiau nurodė, kad daugėja nebiudžetinių ir kitų finansavimo priemonių, kurių jie neprižiūri.

Europos Sąjunga (ES) skyrė 194 mln. eurų Lietuvos energetikos sistemai stiprinti, pranešė Finansų ministerija. Dotacija bus skirta pagal antradienį ES Tarybos ir Parlamento oficialiai patvirtintą „REPowerEU“ planą, kuriuo siekiama sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos importo. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, gautas lėšas Lietuva skirs investicijoms į atsinaujinančią energetiką.  „Šias lėšas nukreipsime į šalies žaliąją energetiką.

 Europos Sąjunga iki kitų metų vasario pabaigos pratęsė sankcijas autoritariškam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ir jo aplinkos žmonėms, skelbiama ES oficialiajame leidinyje.  „Atsižvelgiant į esamą padėtį Baltarusijoje... ir Baltarusijos prisidėjimą prie Rusijos Federacijos neteisėtos agresijos Ukrainos atžvilgiu tikslinga išlaikyti visas priemones, kurių ėmėsi Sąjunga... [Jos] pratęsiamos iki 2024 metų vasario 28 dienos“, – sakoma pranešime.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį sutarė peržiūrėti prekybos Šiaurės Airijoje taisykles po „Brexito“, pranešė Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga. Susitarimas pasiektas per Vindzore į vakarus nuo Londono įvykusį susitikimą, po daugiau kaip metus trukusių Londono ir Briuselio derybų. Jis sudarys sąlygas abiem šalims „perkrauti“ santykius po „Brexito“ išprovokuotos įtampos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad, vertinant Lietuvos pateiktą prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), Europos Komisijoje (EK) šiuo metu susitarta dėl 31 iš 33 numatytų rodiklių.  Pasak ministrės, pasiekti likusius du rodiklius gali būti suteiktas papildomas terminas, dėl to „santykinai nedidelė dalis“ prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį paragino imtis priemonių, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant užsitęsusią Europos Sąjungos prieglobsčio taisyklių reformą po to, kai prie Italijos krantų žuvo daugiau kaip 40 migrantų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Atėnuose kartu su 14 Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais penktadienį pasirašė deklaraciją, kviečiančią stiprinti Bendrijos sienos apsaugos infrastruktūrą, keisti ES teisės aktus reaguojant į nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdį.

Kuo greitesniam Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių mažinimui pritaria 84 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 89 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.  Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje. „Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas. „Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovai kartu su Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegomis ketvirtadienį lankosi Kyjive, kur telkia paramą Ukrainos narystei šiose organizacijose. „Mūsų esminis tikslas – suburti koaliciją ne tik už Ukrainos pergalę, ne tik už derybų dėl narystės ES pradžią, bet ir už Ukrainos narystę NATO“, – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Europos Sąjunga gamtinių dujų vartojimą per laikotarpį nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios iki šių metų sausio pabaigos, palyginti su vidutiniu per atitinkamus ankstesnių penkerių metų laikotarpius, sumažino 19,3 proc., skelbia Eurostatas. Toks rezultatas viršijo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslą, dėl kurio kurį Bendrijos narės susitarė pernai rugpjūtį, susidūrusios su smarkiai kritusiu tiekimu iš Rusijos, kuri taip keršija Europai už sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Po to, kai buvo panaikinti su COVID-19 pandemija susiję kelionių apribojimai, praėjusiais metais prašymų suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje skaičius šoktelėjo 50 procentų, palyginti su 2021-ųjų statistika.  Tokiu būdu buvo pasiektas aukščiausias lygis nuo 2016 metų pabėgėlių antplūdžio. ES prieglobsčio agentūros (EUAA) preliminariais duomenimis, 2022 metais 27 bloko valstybėse narėse ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta beveik milijonas prašymų suteikti prieglobstį.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai antradienį paskelbė rekomendaciją, kurioje rekomenduojama nutraukti narvų naudojimo viščiukams broileriams ir vištoms dedeklėms auginti praktiką, kad tokiu būdu būtų pagerinta gyvūnų gerovė. Dviejuose moksliniuose vertinimuose taip pat rekomenduojama nutraukti žalojimo ir pašarų apribojimo praktiką. Be to, pateikta patarimų, kaip pagerinti viščiukų laikymo įrangą ir sąlygas.

Įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.  „Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau.

Pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, su partneriais išaiškinęs mechanizmą, kuris galimai panaudotas apeiti sankcijas.

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje  susitikusi su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu pabrėžė ilgalaikio ir tvaraus Armėnijos-Azerbaidžano konflikto sprendimo ir Europos Sąjungos (ES) kaip tarpininkės vaidmens taikos procese svarbą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Norint Europoje ir toliau išlaikyti demokratiją bei taiką, dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste Europos Sąjungos (ES) plėtra yra būtina, sako europarlamentaras Liudas Mažylis. Pasak jo, Sakartvelas taip pat galėtų artėti prie narystės.  „Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į ES statusas. Dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste ES plėtra yra būtina, jei Europoje ir toliau norime išlaikyti demokratiją bei taiką.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagyrė apčiuopiamą Ukrainos pažangą siekiant narystės derybų su bloku, nepaisant brutalios Rusijos invazijos. Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.

  Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1 punktu mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija siekė 18,5 proc., pagal VKI – 20 procentų.

Likus mažiau nei metams iki Europos Sąjungos (ES) direktyvos, įpareigojančios rūšiuoti maisto atliekas, įsigaliojimo, Lietuvoje tai kol kas daro tik vienas – Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras. Tam aktyviai ruošiasi Klaipėda ir Šiauliai, kur maisto atliekos gali būti naudojamos ir energijos gamybai.

Siekiant suderinti pozicijas Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomais klausimais, už inovacijas atsakingi Lietuvos ir Vokietijos ministrai sutarė prieš oficialius susitikimus tartis neformaliai, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, į tokį ministrų „klubą“ bus kviečiami jungtis ir kiti ES šalių ministrai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur aptars Bendrijos makroekonomines perspektyvas karo Ukrainoje akivaizdoje ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrą. ECOFIN posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant taisyklių įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams, pranešė ministerija.

Palankios Europos Komisijos išvados dėl Ukrainos įgyvendinamų reformų leistų pradėti narystės Europos Sąjungoje derybas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiuosi, kad jau spalio mėnesį Europos Komisija pateiks savo išvadas: aš tikrai nenoriu užbėgti į priekį ir pasakyti, kokios jos bus, bet jeigu jos bus teigiamos, tai iš tikrųjų labai logiškas žingsnis bus Europos Vadovų Taryboje spręsti klausimą dėl derybų narystės pradžios“, – kalbėjo šalies vadovas.

Didesnio konkurencingumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų pasinaudoti vieningos rinkos teikiamais pranašumais, o ne konkuruoti susiskaldžius, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes galime kalbėti apie laikinas ir tikslines valstybės pagalbos priemones, tačiau nesinorėtų, kad turtingosios valstybės gali sau leisti daugiau tokių priemonių, kad visi eitų savo keliu ir ta vieninga rinka pradėtų fragmentuotis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus skundą dėl Vyriausybės sprendimo teikti ne jį antrai kadencijai į tas pačias pareigas, o mažiau balų atrankoje surinkusį kandidatą, ir kreipėsi į ES Teisingumo Teismą.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nepasieks savo tikslų nei mūšio lauke, nei diktuojama taika“, sakė O. Scholzas. „Bent tiek praėjus vieniems karo metams yra tikra“, – pridūrė kancleris, sakydamas kalbą parlamentui. „Ukraina priklauso Europai, jos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pakvietė V. Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs viršūnių susitikimą su Europos Sąjunga, pareiškė, kad „įmanoma“ pradėti oficialias stojimo į bloką derybas dar šiais metais. Ukrainos prezidentas kalbėjo penktadienį Kyjive priėmęs ES vadovą Charles'į Michelį ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen. „Dėl ko konkrečiai šiandien susitarėme?“ – V.Zelenskis sakė savo tradiciniame vakariniame kreipimesi į tautą.

Ukrainiečiai neketina pasiduoti Ukrainos rytuose esančiame Bachmute, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kuo greičiau Ukraina gaus ilgojo nuotolio ginklų, tuo greičiau gali prasidėti rusų okupuotų teritorijų išlaisvinimas. „Niekas nepasiduos Bachmute. Kovosime tol, kol galėsime. Bachmutą laikome savo tvirtove.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis nusipelno jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. „Manau, kad Ukraina nusipelno šiemet pradėti derybas dėl narystės ES“, – sakė jis po derybų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pasak V. Zelenskio, tolesnė integracija į Europos bloką įkvėptų ukrainiečius ir suteiktų jiems motyvacijos kovoti su Rusijos kariuomene.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Vilniuje su Europos vyriausiąja prokurore Laura Kovesi aptarė galimą Europos prokuratūros vaidmenį užtikrinant Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą. Kaip pranešė Vyriausybė, susitikimo metu taip pat aptartas Lietuvos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas, administracinė parama institucijos veiklai.

Europos Komisija vizito Kyjive metu praneš apie naują pagalbos paketą Ukrainai, aptars šalies siekiamos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas, sako Ukrainos sostinėje su Komisijos delegacija viešintis komisaras Virginijus Sinkevičius. „Prezidentė paskelbs apie dar papildomą 50 mln. (eurų) paketą, jis nėra kažkoks didelis, lyginant su visa pagalba, kuri siekia 50 mlrd. (eurų) bet tai bus dar vienas naujas papildomas paketas“, – BNS telefonu iš Kyjivo ketvirtadienį sakė eurokomisaras.

Į Kyjivą ketvirtadienį atvyko Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen. Šia žinia ir nuotraukomis iš traukinių stoties jie patys pasidalino savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“. „Gera sugrįžti į Kyjivą, jau ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios. Šį kartą su savo Komisijos narių komanda. Esame čia kartu, kad parodytume, jog ES kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą.

Euro zonoje metų infliacija sausį smuko trečią mėnesį iš eilės, susitraukdama iki 8,5 proc., o susitraukimo dydis pranoko analitikų lūkesčius, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Gruodį 9,2 proc. siekusią metų infliaciją sumažinti padėjo toliau lėtėjantis energijos sąnaudų augimas. Sausio mėnesio rodiklis yra mažesnis nei 9 proc.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir gruodį siekė 5,8 procento. Gruodį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,3 punkto iki 10,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,7 proc.

Solidarumo principui, kuriuo grindžiamas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo po Covid–19 pandemijos planas „NextGenerationEU“, pritaria 72 proc. Lietuvos gyventojų, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  66 proc. respondentų Lietuvoje ir ES mano, kad planas turės teigiamą poveikį ateities kartoms, o 64 proc. sutinka, kad jis  paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Pernai beveik 9 kartus išaugus suskystintų naftos dujų (SND) importui iš Rusijos į Lietuvą, Energetikos ministerija tai vertina kaip šį kurą importuojančių privačių įmonių „moralinį aspektą“.  Tuo metu BNS kalbinti degalinių tinklų atstovai bei naftos produktų tiekėjai teigė, kad SND jie dažniausiai įsigyja iš naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ar kitų ES šalių, o Rusijoje tikino šio kuro neperkantys.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.