energijos sąnaudos

Rinkdamiesi naują buitinę techniką lietuviai atsižvelgia į keletą veiksnių. Tačiau neseniai kompanijos „Samsung“ atlikto tyrimo „Living Smart“ duomenys nustebino – kaina jiems toli gražu nėra pagrindinis faktorius. Iš apklausoje dalyvavusiųjų lietuvių, įsigijusių skalbimo mašiną arba šaldytuvą per pastaruosius pora metų, žemą kainą, kaip pagrindinį veiksnį, lėmusį jų pasirinkimą, įvardijo vos apie 26 proc.

Nors Lietuvos nerasite tarp turtingiausių Europos Sąjungos valstybių, tarp jų esame vieni neefektyviausių energijos vartotojų. Žinoma, tai nereiškia, jog lietuviai tiesiog neprotingai daug jos vartoja ar nemoka skaičiuoti. Tiesiog dažnai mums net į galvą nešauna, kad būdų taupyti elektrą išties nemažai. Tai padaryti padeda ne tik energiją tausojantys elektros prietaisai.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 18,9 proc. ir sudarė 7042,7 (2009 m. - 8685,9) tūkstančio tonų naftos ekvivalentu. Uždarius Ignalinos AE Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro žymiai išaugo, t. y. padidėjo nuo 48,8 proc. 2009 m. iki 79,4 proc. 2010 m. ir gerokai viršijo ES vidurkį. Iki 2010 m. apie trečdalis šių sąnaudų teko atominei energijai.

Visiems gerai žinoma, kad kompiuteriai dirbdami šyla, pavyzdžiui, nešiojamieji kompiuteriai šildo kelius, o superkompiuteriai – patalpas. Fizikai teoretikai iškėlė idėją, kad kompiuteriai gali generuoti ne vien tik šilumą – tam tikromis sąlygomis gali būti stebimas ir šaldymo efektas. Su tuo susijęs tyrimas apie žinių buvimą ar jų nebuvimą. Mokslininkų atradimas buvo atspausdintas „Nature“ žurnale. Kompiuteriams skaičiuojant sunaudota elektros energija galiausiai virsta šiluma.