Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 18,9 proc. ir sudarė 7042,7 (2009 m. - 8685,9) tūkstančio tonų naftos ekvivalentu. Uždarius Ignalinos AE Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro žymiai išaugo, t. y. padidėjo nuo 48,8 proc. 2009 m. iki 79,4 proc. 2010 m. ir gerokai viršijo ES vidurkį.
Iki 2010 m. apie trečdalis šių sąnaudų teko atominei energijai. 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos AE, pasikeitė šalies kuro ir energijos sąnaudų struktūra. Didžiausią dalį 2010 m. bendrosiose sąnaudose užėmė naftos produktai (36,3 proc.) ir gamtinės dujos (35,4 proc.).
Šalies vartotojų poreikiams patenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. Lietuva importuoja pagrindinius kuro ir energijos išteklius: naftą, gamtines dujas ir akmens anglis.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo, palyginti su ES vidurkiu, svyravo, nežymiai jį viršydama arba mažėdama. Tačiau 2010 m. Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro žymiai išaugo, t. y. padidėjo nuo 48,8 proc. 2009 m. iki 79,4 proc. 2010 m. ir gerokai viršijo ES vidurkį. 2010 m., palyginti su 2009 m., kuro ir energijos buvo importuota 15,3 proc. daugiau, iš jų gamtinių dujų - 13,5, akmens anglių - net 48,8 proc. daugiau nei 2009 m.
Uždarius Ignalinos AE, elektros energijos importo poreikis žymiai padidėjo. 2010 m. elektros energijos buvo importuota 7031 GWh, o pagaminta - 5751 GWh.
2010 m., palyginti su 2009 m., galutinis energijos suvartojimas padidėjo 3,7 proc. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu vyrauja namų ūkių ir transporto sektoriai, kur 2010 m. buvo suvartota atitinkamai 33,3 ir 32,8 proc. šalies ūkio šakoms patiektos energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 18 proc. Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje - atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos. Visų rūšių kelių transporte 2010 m. suvartota 2,6 proc. daugiau kuro (degalų) nei 2009 m, tačiau didėjo tik dyzelino suvartojimas (13,7 proc.), o benzino ir suskystintų dujų - mažėjo (atitinkamai 19,5 ir 1,6 proc.).
2010 m., palyginti su 2009 m., Lietuvoje sunaudota 1,4 proc. daugiau atsinaujinančios energijos. 2010 m. atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrose energijos sąnaudose sudarė 15,2 proc.
// //
Dabartiniu metu Lietuvoje didžiausią energijos potencialą turi biomasė, ypač malkos bei medienos atliekos. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų suvartojimo struktūros analizė rodo, kad 2010 m. didžiausias jų kiekis (61,1 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse suvartojama 26,8 proc. medienos kuro bei žemės ūkio atliekų.
Viena sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Vėjo jėgainėse 2010 m., palyginti su 2009 m., buvo pagaminta 43 proc. daugiau elektros energijos, kuri sudarė 3,9 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos.
Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. 2010 m. Lietuvoje pagaminta ir patiekta į elektros tinklus 2,4 GWh saulės energijos. Tokį elektros energijos kiekį vidutiniškai suvartoja apie 700 būstų per metus.
Biodegalų gamybą ir panaudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijų mažinimu bei transporte vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Įtakos turi ir nuolat didėjanti dyzelino (palyginti su benzino) paklausa bei kylančios naftos ir mineralinių degalų kainos.
Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys yra biodyzelinas ir bioetanolis. 2010 m. Lietuvoje buvo pagaminta 39,3 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2009 m., 59,8 proc. daugiau) ir 89,2 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2009 m., 14,8 proc. mažiau).
