ekonomika

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdyboje dirbs narė Giedrė Gečiauskienė – ji bus atsakinga už klientų aptarnavimo ir finansavimo sprendimus. Tai jau penkta „Invegos“ valdybos narė.

Vokietijos vartotojų pasitikėjimas, menkęs trečią mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią per pastaruosius septynis mėnesius lygį, skelbia „Trading Economics“. Didžiausios Vokietijoje rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ naujausiais duomenimis, ekonomikos perspektyvų indeksas, kurį sudarant dalyvauja apytikriai 2 tūkst. respondentų, per pastarąjį mėnesį nukrito nuo minus 26,5 punkto iki minus 28,1 punkto.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad rugsėjį Lietuvos pramonės gamyba nukrito lėčiausiai nuo 2023 metų pradžios, tai lėmė gamybos atsigavimas energijai imliuose sektoriuose bei prasidėjęs atsargų mažėjimas Lietuvos pramonėje.  „Rugsėjį Lietuvos pramonė pasiekė geriausią šiemet rezultatą. (...) Lietuvos pramonė toliau lieka recesijoje, tačiau gamybos kritimo tempas vis labiau lėtėja“, – BNS teigė ekonomistas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ patvirtino galiojantį Jungtinės Karalystės kredito reitingą, tačiau jo perspektyvą pagerino iš neigiamos į stabilią. „Po praėjusių metų svyravimų vėl atkurtas šalies politinio kurso nuspėjamumas“, – teigiama „Moody's“ pranešime. Pernai spalį reitingo perspektyva buvo pakeista į neigiamą dėl tuometinės premjerės Liz Truss (Liz Tras) ministrų kabineto biudžeto iniciatyvų.

Nyderlandų plataus vartojimo prekių ir medicininės įrangos gamintojos „Royal Philips NV“ trečiojo metų ketvirčio pardavimų pajamos augo sparčiau nei tikėtasi, bendrovė vėl buvo pelninga. Pasak jos pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įplaukos išaugo nuo 4,31 mlrd. iki 4,47 mlrd. eurų, o suderintas pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – nuo 209 mln. iki 457 mln. eurų. Liepą-rugsėjį suskaičiuotas 88 mln.

Lenkijos verslo nuotaikos šį mėnesį išliko niūrios daugumoje visose veiklos sričių, o visur, išskyrus mažmeninę prekybą, jos buvo prastesnės už ilgamečius vidurkius, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi kas mėnesį atliekamų apklausų duomenimis. Pesimistiškiausius vertinimus pateikė apdirbamosios pramonės ir statybų bendrovės.

Lietuvos verslininkams – neramios dienos. Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė verčia sukti galvą, kaip neprarasti verslų. Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos.

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė naujausius mažmeninės prekybos duomenis, kurie dar labiau paryškino niūrią ekonominę padėtį šalyje. Nacionalinės statistikos tarnybos ONS duomenimis, rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesį, mažmeninė prekyba susitraukė 0,9 proc., rugpjūtį augusi 0,4 procento. Praėjusio mėnesio rezultatas – gerokai prastesnis už analitikų prognozės, kurių vidurkis pranašavo mažėjimą 0,2-0,4 procento.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indekso kritimas per metus rugsėjį sulėtėjo iki 7,7 proc. nuo 8,9 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 12,1 proc. pigesnė nei pernai rugsėjį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 3,2 proc. (euro zonos – 4,5 proc., kitoms – 2,1 proc.

Kainas praėjusį mėnesį kilstelėjo visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 0,7 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 5,9 proc., Latvijos – 7,7 proc., Estijos – 2,5 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 0,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – 2,4 proc. – tai buvo didžiausias augimas visoje ES. Tuo metu Estijos ekonomika per metus (balandį-birželį, palyginti pernai tuo pat laiku) smuko 3 proc.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, palyginamosiomis kainos sumenko 0,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Metinis prekybos nuosmukis užfiksuotas jau aštuntą mėnesį iš eilės. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninė prekyba, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis susitraukė 0,3 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per mėnesį sumažėjo 0,7 proc., per metus – išaugo 3,6 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Metų infliacija Jungtinėje Karalystėje rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,7 proc., tai yra žemiausiame nuo 2022-ųjų vasario, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ONS trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo šio infliacijos rodiklio sumažėjimą iki 6,6 procento. Pasak ONS, maisto produktų ir baldų kainų metinio prieaugio mažėjimą atsvėrė spartėjęs energijos išteklių brangimas.

Kinija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 4,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas sulėtėjo nuo 6,3 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau viršijo analitikų lūkesčius, kurių vidurkis pagal AFP apklausas buvo 4,3 proc., o pagal „Bloomberg“ – 4,5 procento. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) ekonomika paaugo 1,3 procento. Balandžio-birželio BVP, patikslintais duomenimis – 0,5 proc.

Mažmeninė prekyba Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pagyvėjo 0,7 proc., rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti duomenys. Tuo tarpu Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – 0,3 proc. pagal „Trading Economics“ ir 0,2 proc. – pagal „The Wall Street Journal“ apklausas. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį mažmeniniai pardavimai didžiausio pasaulyje ekonomikoje augo 0,8 proc., o ne 0,6 proc., kaip skelbta anksčiau.

Izraelis per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosios kainomis 3,1 proc. solidesnį bei prieš metus bendrąjį vidaus produktą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi galutiniais duomenimis. Privatus vartojimas augo 0,7 proc., valstybės išlaidos – 2,7 proc., verslo investicijos – 6,2 procento. Šalies eksportas didėjo 1,8 proc., importas menko 6 procentais.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Italijoje rugsėjį sulėtėjo iki 5,3 proc. nuo 5,4 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT. Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų sausio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Bulgarijoje rugsėjį sumenko iki 6,3 proc. nuo 7,7 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio.

Didmeninių kainų Vokietijoje metinis kritimas rugsėjį pagilėjo iki 4,1 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Šio kainų indekso metinis nuosmukis fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės, o rugsėjį buvo giliausias nuo 2020-ųjų gegužės. „Destatis“ pažymi, jog pagrindinė nuosmukio priežastis – palyginamosios bazės efektas, praėjusiais metais susiformavęs dėl smarkaus kainų ūgtelėjimo karo Ukrainoje fone. Per metus smarkiai krito naftos produktų (19,8 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį sulėtėjo iki 6,7 proc. nuo 7,8 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Galutinis rugsėjo šis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų vasario. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso augimą per metus praėjusį mėnesį stipriausiai lėtino menkę kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų, drabužių ir avalynės, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų.

Eksportuotų prekių kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių kainos – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 22,2 proc. – pabrango elektra. Rafinuoti naftos produktai pabrango 13,5 proc., sodinamoji medžiaga: gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai, grybiena – 9,2 proc., bet atpigo padarinė mediena – 4,9 proc., pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 4,3 proc.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Metų infliacija Ispanijoje rugsėjį spartėjo iki 3,5 proc. nuo 2,6 proc. rugpjūtį, pasiekdama aukščiausią per pastaruosius penkis mėnesius lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis 12-os mėnesių infliacijos šalyje įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Anot tarnybos, infliaciją praėjusį mėnesį stipriausiai spartino degalų brangimas. Tuo tarpu mėnesio infliacija rugsėjį mažėjo iki 0,2 proc. nuo 0,5 proc. rugpjūtį.

Metų infliacija Prancūzijoje rugsėjį išliko tokio pat dydžio kaip ir rugpjūtį – 4,9 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INSEE. Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį. Per mėnesį nepakito ir bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus žaliavinių maisto produktų ir energetikos išteklių kainų pokyčius – 4,6 procento. Maisto produktų kainų metinis prieaugis per mėnesį menko nuo 11,2 proc. iki 9,7 proc.

Metų infliacija Airijoje, vėl spartėjusi du mėnesius iš eilės, rugsėjį pakilo iki 6,4 proc. nuo 6,3 proc. rugpjūtį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį spartino augęs kainų metinis prieaugis viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, o augimą stabdė lėtėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas per metus. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 procento.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekė 14-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje rugpjūtį padaugėjo 33 tūkst. iki 32,984 mln. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas per mėnesį per mėnesį nepakito – 5,0 proc., o vyrų – padidėjo nuo 4,6 proc.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje - 3,7 proc., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Tuo tarpu Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,6 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, sulėtėjo nuo 4,3 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. rugsėjį, išliko žemiausiame lygyje nuo 2021-ųjų rugsėjo.

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas. Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje rugsėjį sumenko iki 1,6 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog praėjusį mėnesį sumažėjo beveik visų vartojimo prekių ir paslaugų metiniai kainų prieaugiai. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai rugsėjį buvo 9,4 proc.

Metų infliacija Moldovoje rugsėjį sulėtėjo iki 8,6 proc. nuo 9,7 proc. rugpjūtį, pasiekdamas žemiausią per pastaruosius dvejus metus lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Kita vertus, šis infliacijos rodiklis tebėra gerokai aukščiau šalies centrinio banko nustatytos 5 proc. tikslinės ribos. Maisto produktų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumenko iki 8,2 proc., ne maisto prekių – iki 5 proc., paslaugų – iki 14,9 procento. Rugsėjį šalyje užfiksuota 0,5 proc.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Per tris šių metų ketvirčius Talino uostuose perkrauta 9,534 mln. tonų krovinių – 31,3 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“). Skystų krovinių krova sunyko 70 proc. iki 1,298 mln. tonų, birių – 28,2 proc. iki 1,566 mln. tonų, „ro-ro“ krovinių – 6,2 proc. iki 4,913 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 14,8 proc. iki 1,405 mln. tonų, generalinių krovinių – 31,3 proc. iki 328 tūkst. tonų.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 2,2 proc., rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Augimas – sparčiausias nuo šių metų balandžio, gerokai pranoko agentūros „FactSet“ kalbintų Volstrito analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo 1,6 procento. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį šio kainų indekso metinis prieaugis siekė 2,0 proc., o ne 1,6 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Dėl susprogdintos jungties dujų kaina europiečiams iškart pašoko penktadaliu. Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti tokie incidentai ir ar naujas valstybės biudžetas tautiečiams žada sotesnius ateinančius metus, klausiame ekonomisto Nerijaus Mačiulio. Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi? Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę.

Latvijos prekių eksportas sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,2 proc., arba 1,12 mlrd. eurų, iki 12,508 mlrd. eurų, o importas smuko 9,3 proc., arba 1,582 mlrd. eurų, iki 15,41 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Šalies užsienio prekybos apyvarta minėtu laikotarpiu galiojusiomis kainomis sudarė 27,918 mlrd. eurų ir buvo 8,8 proc., arba 2,702 mlrd. eurų, mažesnė negu 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. vadovų palaiko naujų technologijų diegimą savo organizacijose. Pernai tokių buvo tik 10 proc., rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG atlikta įvairių pramonės įmonių vadovų apklausa.   „Pernai negausi vadovų grupelė, kuri ryžosi investuoti į naujas technologijas, šiemet padidėjo net keturis kartus. Jiems pavyko padidinti organizacijos pelningumo rodiklius ir veiklos mastą, tad dar labiau palaiko skaitmeninę transformaciją.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje, rugsėjį mažėjusi aštuntą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos – 3,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinė metų infliacija sulėtėjo nuo 15,6 proc. rugpjūtį iki 14 proc. rugsėjį. Mėnesio defliacija rugsėjį sudarė 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 0,3 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos 1 proc., o išlaidos būstui mažėjo 5,5 procento.

Vartojimo prekės ir paslaugos Ukrainoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, brango 0,5 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Metų (12-os mėnesių) infliacija sulėtėjo nuo 8,6 proc. rugpjūtį iki 7,1 proc. rugsėjį. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, rugsėjį sudarė 0,9 proc. per mėnesį ir 8,4 proc. per metus.

Ukraina per tris šių metų ketvirčius sukūrė 5,3 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia vyriausybė, remdamasi išankstiniais duomenimis. Vien tik rugsėjį ekonomikos metinis augimas vertinamas 9,1 procento. „Teigiamas tendencijas demonstruoja beveik visi sektoriai. Visų pirma, žemės ūkyje fiksuojame solidesnį derlių, gamybos rodikliai gerėja pramonėje, pirmiausia mašinų gamybos, maisto, baldų gamybos įmonėse.

Šiemet Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 procento.

Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.