ekonomika

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Lietuvos bankai 2022–2023 metais galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.  „Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc.

„Ignitis“ klientai klausia, kur reikės kreiptis ir kokį prašymą rašyti, kad būtų pritaikyta dalinė kompensacija už suvartotą elektros energiją. Atsakome, kad klientams nieko daryti nereikia, kompensacija bus pritaikyta automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo tvarką.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašome pranešime spaudai.   „Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atstovais, aptarė galimą šių įmonių indėlį atkuriant karo sugriautą Ukrainos ekonomiką. Aptarta, kad įmonių tikslai turėtų būti labiau siejami su šia sritimi. „Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos dvišalės prekybos apyvarta buvo pasiekusi rekordinę 1,76 mlrd. eurų sumą. Ši tendencija byloja apie milžinišką mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį išaugo iki 9,2 proc. nuo 8,8 proc. ankstesnį mėnesį. Pernai balandį metų infliacija šioje grupėje valstybių, laikomų ekonomiškai labiausiai išsivysčiusiomis, buvo bemaž triskart mažesnė – 3,3 procento. Dviženklė metų infliacija šiemet balandį užfiksuota devyniose iš 37 EBPO narių, o sparčiausiai vartojimo kainos per metus augo Turkijoje ir Estijoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad pasibaigus pandemijai į Lietuvą atvyks vis daugiau turistų iš užsienio, kurie čia praleis ilgiau nei vieną dieną.  Ministrės teigimu, Lietuva ketina aktyviai kviesti ją aplankyti Izraelio, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos turistus.

Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni – jų tarpusavio prekyba per penkerius metus išaugo 75 proc., Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, bet ne atvirkščiai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies ekonomistus. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd.

Vartotojus ir toliau gąsdina išaugusios maisto produktų kainos, o ekspertai prognozuoja, kad tai – dar ne pabaiga. Tačiau ekologiško maisto gamintojos „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius sako, kad išvengti kylančių kainų įmanoma – reikia koncentruotis į uždarus gamybos modulius, kas leis išvengti išorinių veiksnių įtakos.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį perspėjo, kad pasaulinei integracijai kenkiantis didėjantis spaudimas, įskaitant stiprėjančias prekybos kliūtis, kelia grėsmę pasaulio ekonomikos augimui. Šveicarijos Davose mieste besirenkantiems pareigūnams skirtame laiške TVF vadovė Kristalina Georgieva ir jos pavaduotoja Gita Gopinath (Gita Gopinat) teigė: „Tolimesnio susiskaldymo kaštai įvairiose šalyse būtų milžiniški.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Azerbaidžane vizitą pradėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su šios šalies lyderiu Ilhamu Aliyevu trečiadienį aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse. Šalių prezidentai taip pat kalbėjosi apie Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse didėjanti infliacija toliau gąsdina gyventojus. Ekspertai ragina nenustebti, kad šiemet atostogauti kitose šalyse gali būti pigiau nei Lietuvoje. Tai liudija ir dalis skelbimų – štai nakvynė Šventojoje gali kainuoti ir 652 eurus, o pusryčiai po jos – dar 10 eurų papildomai. Išankstinės būsto rezervacijos puslapyje Booking.com galima surasti daugybę skirtingų pasiūlymų, kuriais siekiama privilioti klientus.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.  Anot jos, pernai gruodį paskelbta Europos Komisijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019-aisiais PVM surinkimo atotrūkis per metus Lietuvoje sumažėjo 3 proc.

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės teigimu, šalies ekonomikoje matomas didelis neapibrėžtumas, kuris daro poveikį tiek infliacijai, tiek anksčiau parengtoms ekonominėms projekcijoms.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Rusija prisitaiko prie itin griežtų Vakarų sankcijų, kurios buvo įvestos dėl pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje. Rusijos rublis, kuris pirmosiomis karo dienomis nuvertėjo iki rekordinių žemumų, galiausiai praėjusią savaitę atšoko ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020 m. pradžios.

Seime įregistruoti siūlymai šių metų biudžete rasti dar 36,168 mln. eurų įvairioms išlaidoms – slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algų didinimui.   Vyriausybė šiuos siūlymus aptars pirmadienį, o Seimas dėl patikslinto biudžeto balsuos antradienį.  „Valstietė“ Ligita Girskienė siūlo numatyti 30 mln. eurų finansavimą savivaldybėms kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti arba įrengti.

JAV prezidentui Joe Bidenui sulaukus respublikonų kritikos dėl visoje šalyje stebimo pieno mišinių kūdikiams deficito, Baltieji Rūmai pažadėjo imtis veiksmų ir padidinti šių prekių pasiūlą. Informaciją iš daugiau kaip 11 tūkst. mažmenininkų surinkusios platformos „Datasembly“ duomenimis, vidutinis pieno mišinių kūdikiams nebuvimo prekyboje lygis praėjusią savaitę siekė 43 procentus.

Japonija galėtų tapti kertine Lietuvos partnere Azijoje, penktadienį įteikęs skiriamuosius raštus naujajam Lietuvos ambasadoriui Japonijoje Aurelijui Zykui sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės iniciatyvą, planus plėtoti politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Ukrainos ekonomika dėl Rusijos karinės invazijos šiemet susitrauks beveik trečdaliu, antradienį pareiškė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais sumažės 30 proc., nors dar kovą, netrukus po Maskvos invazijos pradžios, ERPB prognozavo 20 proc. nuosmukį. Bankas taip pat numato, kad 2023 metais Ukrainos BVP padidės 25 proc., o ne 23 proc., kaip buvo prognozuota kovo mėnesį.

Balandį metinei infliacijai pasiekus 16,8 proc. ribą, ji per artimiausius mėnesius gali kilti dar labiau, nes infliaciją galinčios sustabdyti recesijos ekonomistai kol kas neprognozuoja.  „Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

Nors nuo infliacijos kenčia visa Europa, Lietuvoje ji muša rekordus ir balandį siekė beveik 17 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina ir sako, kad šalies situacija yra išskirtinė, nes darbo užmokestis auga sparčiausiai, o su išaugusiomis kainomis padės kovoti ir kompensaciniai mechanizmai.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais gerokai sulėtės, tačiau išliks teigiamas ir sieks 1,3 proc., o kitąmet atsities iki 2,7 proc., prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Pasaulyje jau nuo pačios metų pradžios energingas ekonomikos įsibėgėjimas pamažu išsikvepia, energetikos kainos, sutrikusi tiekimo grandinė. Visa tai neleidžia piešti pozityvių vaizdų“, – penktadienį „INVL Asset Management“ šių metų ekonomikos prognozių pristatyme sakė ekonomistė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo politikus, kurie kalba apie diržų veržimosi poreikį Lietuvoje. Pasak jo, negali būti taip, kad valstybė, kuri gyvena jau daugiau kaip 30 metų atkūrusi savo nepriklausomybę, visą laiką gyvena diržų veržimosi nuotaikomis.

Rusija ne tik užpuolė Ukrainą, žudo ir terorizuoja piliečius, bet ir naikina Ukrainos ekonomiką, kuri šiais metais gali susitraukti apie 45 proc. Tokį efektą iš dalies lemia Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, per kurios uostus šalis eksportuodavo savo produkciją. Todėl šaliai tenka ne tik kariauti, stengtis stumti priešą iš savo teritorijos, bet ir ieškoti produkcijos eksporto kelių.

Apklausos rodo žmonių nerimą dėl karo ir infliacijos bei padidėjusį taupymą, o ekonomistai prognozėmis nenustoja stebinti. „Luminor” bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę jau padidino iki 13,5 procento. Ir tvirtina, kad tai gali būti ne pabaiga. Kuriais mėnesiais infliacija prognozuojama didžiausia ir siekianti net 20 procentų, ir kada kainos kris? Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau.

Ekonomistai prognozuoja, kad algos gyventojams šiemet didės dviženkliu skaičiumi – vidutiniškai augs apie 10 procentų. O tai lemia ir rekordus mušanti infliacija, mat išsigandę augančių kainų darbuotojai jau derasi dėl didesnio uždarbio. Tiesa, iššūkių netrūksta ir verslininkams – besipučiančios žaliavų kainos, jų trūkumas ir stringančios tiekimo grandinės didina įtampą. Jau dabar kai kurie sektoriai puse lūpų užsimena apie galimus bankrotus ir atleidimų bangas.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis. Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.  Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Nepašalinus šios įtakos BVP per metus augo 4,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 procento.

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse. Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Europos Sąjungos planus sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos ir sakė, kad šis žingsnis padės „palaikyti“ šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią nuo brutalios Rusijos invazijos.  „Tai leis mums maksimaliai išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje ir išsaugoti nacionalinę gamybą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino 130 mln. eurų Lietuvos pagalbą, skirtą paremti nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusias įmones. Pagal schemą, kuri bus taikoma iki 2027 metų pabaigos arba iki Kinijos ribojimų panaikinimo, nukentėjusios visų sektorių, išskyrus finansų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros, įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų paskolas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Rusijos pajėgos vis keliauja per Ukrainą, apšaudo miestus ir žudo tūkstančius civilių. Beveik 4 milijonai ukrainiečių pabėgo į Lenkiją, Slovakiją ir kitas kaimynines šalis. Dėl Ukrainos gyventojų evakuacijos tempo ir masto, tai yra didžiausias ir greičiausias žmonių perkėlimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,4 proc., o Latvijos – 7,3 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 4,7 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,1 proc. BVP.

Rusijos centrinis bankas paskelbė atnaujintas makroekonomines prognozes – šių metų bendrasis vidaus produktas gali būti 9,2 proc. menkesnis nei 2021-ųjų, o infliacija gali išaugti iki 22 procentų. Praėjusį mėnesį skelbtos prognozės buvo taip pat niūrios, bet šiek tiek optimistiškesnės – pranašautas ekonomikos kritimas 8 proc. ir 20 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Rusijai paskelbus karą Ukrainoje, nutrūko ukrainietiškos druskos tiekimas – per porą savaičių parduotuvių lentynos ištuštėjo, tačiau jų užpildyti lietuviška produkcija neįmanoma, nors po žeme ties Usėnais, Šilutės rajone slypi didžiuliai druskos klodai.  Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.

Ukrainos nacionalinis bankas, nusprendęs karo sąlygomis bazinių palūkanų nekeisti, pateikė niūras makroekonomines prognozes šiems metams – ekonomika sunyks mažiausiai trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20 procentų. „Dabartinėmis sąlygomis bazinių palūkanų normos poveikis pinigų-kreditavimo ir valiutų rinkoms yra ribotas. Atsižvelgiant į tai, bazinės palūkanos lieka 10 proc. dydžio“, – teigiama banko pranešime.

Rusijos ekonomika yra sudraskyta į gabalus ir joks fiktyvus rublio gelbėjimas nepadės, teigė ekonomistas Marius Dubnikovas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kartus su juo diskutavęs verslininkas Robertas Dargis pritarė tokiai nuomonei ir sakė, kad ši strategija visai nenauja.

Rusijai prireiks „daugelio metų“, kad atkurtų savo ekonomiką, jei Vakarų sankcijos dėl karo Ukrainoje liks galioti ilgą laiką, trečiadienį pareiškė Audito rūmų vadovas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas. „Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A. Kudrinas. „Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.