ekonomika

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais galėtų prasidėti rugpjūtį.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Europa atsidūrė sunkių išbandymų akivaizdoje ir jos neišvengiamai laukia energetinis smūgis. Energijos kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, tiek Lietuvos, tiek visos Europos laukia sunkūs laikai. Kuras ir elektra yra pagrindiniai šiuolaikinės ekonomikos varikliai, kai jie brangsta – brangsta viskas. Metinė infliacija Lietuvoje peržengė dviženklį skaičių ir artėja prie 19 proc. rodiklio, smarkiai viršydama euro zonos vidurkį. Ir, panašu, kad tai tikrai ne pabaiga.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje birželį pakilo iki 17,6 proc. nuo 17,0 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,1 proc., o per šešis šių metų mėnesius – 13,1 procento. Maisto produktų kainos per pusmetį augo 13,7 proc. (birželį – 0,7 proc.), ne maisto prekių – 15,7 proc. (1,5 proc.), paslaugų – 8,7 proc. (1,3 proc.

Europos Komisija pirmadienį pranešė ketinanti dar kartą sumažinti šių metų ekonomikos augimo bei padidinti infliacijos prognozes, tačiau leido suprasti dar nereginti nuosmukio ženklų. „Regime, kad ekonomikos augimas šiais metais pasirodė esantis gana atsparus.

Bendrą tyrimą atlikusių žiniasklaidos priemonių sekmadienį paviešinti dokumentai rodo, kad įgyvendindama beveik prieš dešimtmetį prasidėjusią sparčią pasaulinę plėtrą, pavėžėjimo paslaugų milžinė „Uber“ taikė abejonių dėl etiškumo keliančią ir galimai neteisėtą taktiką.

Baltarusijos užsienio prekybos apyvarta tarptautinių sankcijų sąlygomis per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 5,5 proc. iki 33 mlrd. JAV dolerių, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Pirmąkart pastaraisiais metais šalies užsienio prekyba ėmė trauktis sausį-balandį – metinis nuosmukis siekė 3,3 procento. Sausį-gegužę prekių ir paslaugų eksportas sunyko 4,2 proc. iki 17,37 mlrd. dolerių, importas – 6,9 proc. iki 15,64 mlrd. dolerių.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.    Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija buvo 20,5 proc., o mėnesio – 2,2 proc.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Turkijos kredito reitingą nuo B+ iki B, tai yra iki „šlamšto“ lygio, suteikdama jam neigiamą perspektyvą, reiškiančią galimą tolesnį mažinimą. Anot „Fitch“ pranešimo, Turkijos ekonominė politika, kuri „vis labiau intervencinė ir nenuspėjama“, stabdo kapitalo įplaukas ir skatina „spiralės formos infliaciją“. „Fitch“ prognozuoja, kad vidutinė metų infliacija Turkijoje šiemet sudarys 71,4 proc.

Lietuvos eksportui gegužę susitraukus antrą mėnesį iš eilės, vieni ekonomistai sako, kad eksportą mažina išaugusios žaliavų kainos ir vangesnė paklausa. Anot jų, visoje Europos gamyboje juntamos sulėtėjimo nuotaikos. Kiti analitikai pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė šiemet dėl didėjančių kainų augo, be to, vis dar didėjo prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys.

Ketvirtadienio prekybos sesiją naftos kainos pradėjo tolesniu smukimu, tuo metu eurui sunkiai sekėsi atsispirti nuo žemiausio per 20 metų lygio, viso pasaulio akcijų rinkoms nerandant vieningos krypties.

Vakarų pasaulio sankcijų Rusijos ekonomiką veikia jau keturis mėnesius. Ekspertai skaičiuoja, kad vartojimas Rusijoje kas mėnesį susitraukia maždaug dešimtadaliu, rekordiškai smuko ir automobilių pramonė.  Nepaisant to, Kremliaus režimas kas mėnesį vis dar susižeria dešimtis milijardų iš naftos eksporto, nors eiliniai rusai, užsukę į parduotuves, jau panikuoja dėl kylančių maisto produktų kainų.

Dėl aukštų maisto produktų ir paslaugų kainų dejuojantys lietuviai dažnai ir patys prisideda, kad kainos augtų be jokios realios priežasties. Pasak ekonomistų, Lietuvos gyventojai po pandemijos vasarą ne tik pasileido plaukus, bet ir plačiai atvėrė pinigines ir švaisto pinigus ten, kur galėtų sutaupyti, ar laisva valia juos atiduoda nesąžiningiems pardavėjams.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Statistikos departamentas paskelbė, kad išankstiniu vertinimu, metinė infliacija Lietuvoje birželį pasiekė 20,5 proc, o finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad liepą kainų augimas gali būti netgi dar didesnis. Finansų ministerija skelbia, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje, o bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 1,6 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad rasti tinkamą pinigų politikos atsaką į sparčiai augančią infliaciją – tai „menas“. „Tai nėra mokslas“, – teigė Ch. Lagarde per metinę ECB organizuotą centrinių bankų atstovų konferenciją Portugalijoje. „Tai, ką mes darome, apima meno elementą“, – pridūrė ji. ECB liepą planuoja pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidinti palūkanų normas euro zonoje augančios infliacijos fone.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį dar kartą pasipriešino pasaulinėms tendencijoms ir išlaikė stabilią bazinę palūkanų normą, nepaisant vieno didžiausių pasaulyje vartotojų kainų augimo tempų. Toks sprendimas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas visada buvęs aukštų palūkanų priešininku, paneigė, kad jo šalis turi „infliacijos problemą“. Oficialiosios statistikos duomenimis, metų infliacija Turkijoje viršijo 70 proc.

Lietuvos bankas teigia, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų. Visgi, Lietuvos bankas tuo pat metu nurodo, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

JAV ekonomikos nuosmukis nėra „neišvengiamas“, tačiau tikėtina, kad augimas sulėtės, pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies centrinis bankas padidino palūkanų normas, sustiprindamas nerimą dėl gresiančio nuosmukio.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Rusijos Kaliningrado srities geležinkelių pareigūnus, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, pranešė regiono gubernatorius. Jį šeštadienį cituoja naujienų agentūra „Reuters“ ir britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija. Gubernatorius Antonas Alichanovas teigė, kad apribojimai palies 40–50 proc.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį per tarybos posėdį Šventojoje planuoja aptarti infliacijos valdymo priemones, susiklosčiusią konfliktinę situaciją parlamente valdantiesiems ir opozicijai antrą savaitę posėdžiaujant atskirai. Socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė tikisi, kad „sveikas protas iš abiejų pusių nugalės“, tačiau tam, anot jos, reikia, kad valdantieji imtųsi svarstyti opozicijos antiinfliacinius pasiūlymus.

Šeštadienis yra paskutinė diena 1–5 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo liepos mėnesio sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais.   To nepadariusiems, „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina. Be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Rusijos centrinio banko vadovė ketvirtadienį perspėjo, kad šalies ekonomika patiria stiprų išorinį spaudimą, kuris gali tęstis neribotą laiką, ir sumažino viltis, kad sąlygos gali grįžti į tas, kurios buvo prieš karo Ukrainoje pradžią. „Man atrodo, kad visiems akivaizdu, jog nebus taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė Elvira Nabiullina Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo, kasmetinio parodomojo susitikimo, skirto investuotojams, sesijoje.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusijos dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ yra „politinis“. „Gazprom“ antradienį paskelbė maždaug 40 proc. iki 100 mln. kubinių metrų per parą sumažinsiantis tiekimą šiuo vamzdynu dėl Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto, o trečiadienį popiet Rusijos koncernas patikslino, jog tiekimas naktį į ketvirtadienį bus sumažintas iki 67 mln.

Sanglaudos politikos įgyvendinimas turi prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos transformacijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Atsižvelgiant į neigiamas demografines tendencijas būtina pradėti galvoti ir apie demografinius iššūkius, investicijas į žmones, ypač vaikus ir jaunimą, pagyvenusių asmenų įtraukimą į ekonomines veiklas“, – pranešime sakė prezidentas po susitikimo su už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga Europos Komisijos nare Elisa Ferreira.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ trečiadienį pranešė ketinanti „sumažinti“ savo veiklos Rusijoje ir Baltarusijoje, kuri Maskvos invazijos į Ukrainą pradžioje buvo sustabdyta, apimtis. Kovo pradžioje „Ikea“ kartu su virtine kitų Vakarų įmonių paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje bei įspėjo, kad sprendimas paveiks beveik 15 tūkst. šioje šalyje esančių įmonės darbuotojų.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Lietuva ir Europos Komisija (EK) sutarė iki 2027-ųjų kartu investuoti į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką. Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira (Eliza Fereira) trečiadienį Vilniuje pasirašė tai numatančią deklaraciją.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį pabrango vidutiniškai 1,4 proc., o nuo šių metų pradžios – 8 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 974 eurai už kvadratinį metrą – 21 proc. didesnė nei pernai gegužę. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos gegužę toliau didėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina viešojo sektoriaus institucijas rengtis paskelbti didelės vertės duomenų rinkinius. „Tikimės, kad dar šiemet turėtų prasidėti šių duomenų atvėrimo procesas. Šie duomenys gali tarnauti kaip esminiai duomenų šaltiniai aukštą komercinį potencialą turinčių produktų  ir inovatyvių sprendimų vystymui. Jie bus prieinami nemokamai, užtikrinant aukštą jų kokybę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Lietuvoje maisto produktų ir energetikos kainoms kopiant į viršų, valdžia pasitelkia TarptautInio valiutos fondo ekspertus. Pasak jų, įveikti ekonominius iššūkius mūsų šalis pajėgi, tačiau tikėtis, kad infliacija artimiausiu metu prislops, kol kas neverta. Prognozuojama, kad kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija.

Po įvestų Vakarų sankcijų, bei įmonių pasitraukimo, eksporto žlugimo ir "protų nutekėjimo" Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 15 proc., praneša „Reuters“. Tarptautinių finansų instituto (IIF) pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos ekonomika 2023 metais turėtų susitraukti 3 proc., tačiau pastebima, kad Kremliaus finansinė situacija gali dar labiau pablogėti, mat Vakarai artimiausiais mėnesiais žada išplėsti ir sugriežtinti sankcijas agresorei.

 JAV metų infliacija gegužę toliau augo, pasiekdama 8,6 proc. rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  Tai yra didžiausias infliacijos prieaugis nuo 1981 metų gruodžio mėnesio. Darbo departamentas pranešė, kad, palyginti su balandžiu, vartotojų kainų indeksas (CPI) šoktelėjo 1 proc. – gerokai daugiau, nei tikėjosi analitikai. Duomenys parodė, kad benzinas per mėnesį pabrango 4,1 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, didžioji dalis Lietuvos ir užsienio įmonių nutraukė verslo ryšius su agresore Rusija ir Baltarusija. Tačiau kai parduotuvėse vis dar galima rasti rusiškų prekių. Viena tokių įmonių – „Moki-veži“, kurios netiesioginis akcininkas yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 4,3 proc., visoje ES ji augo 5,6 proc., tik euro zonoje – 5,4 procento. Latvijoje BVP per metus augo 6,4 proc., o Estijoje – 4,7 procento.  Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika augo 1 proc., Latvijos – 3,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.