DK

Prieš įsigaliojant naujajam darbo kodeksui birželį darbo neteko pusantro karto daugiau asmenų negu liepą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Sodros“ duomenimis, birželį darbo sutartis nutraukė 61 tūkst. 894 darbuotojai, 4,4 tūkst. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Tačiau liepą darbo neteko beveik 21 tūkst. žmonių mažiau negu prieš mėnesį. Atsisveikinimų su darboviete skaičius birželį visuomet lenkia liepą, bet šiemet tas atotrūkis beveik triskart didesnis nei pernai.

Vilnietis Linas pasidžiaugė „Darbo biržoje“ netikėtai gavęs dvigubai didesnę bedarbio pašalpą, nei tikėjosi. Vyras maloniai nustebo sužinojęs, kad pasikeitus Darbo kodekso nuostatoms, vietoje 300 eurų jam priklauso kasmėnesinės 600 eurų bedarbystės išmokos. Nuo liepos pirmosios įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pasikeitė bedarbystės išmokų skaičiavimo tvarka. Dėl to išmokos didėja ir bus mokamos 9 mėnesius visiems, nepriklausomai nuo stažo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės politine arogancija vykdant reformas apkaltintos Vyriausybės vadovas teigia, nematantis ministrų kabinete arogancijos. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, visos reformos derinamos su visuomene, tad kaltinimus arogancija jis atmeta. „Tikrai nematau politinės arogancijos, kiekvieną reformą pradėdami ją pristatome - pirmiausiai tiek gaires, tiek idėjas, tada kviečiame diskutuoti, atsiranda kai kuriais atvejais darbo grupės.

Nuo šeštadienio didinamas gydytojų, slaugytojų ir policininkų darbo užmokestis. Nuo šiol pirminės grandies policijos pareigūnams bus mokama ne mažiau 700 eurų į rankas, vidurinės grandies – ne mažiau 850 eurų į rankas. 900 eurų bus mokama vyriausiesiems tyrėjams (sprendimų priėmėjams), aukštesniosios grandies pareigūnai gaus ne mažiau 1 000 eurų į rankas. Pareigūnų algos turėtų kilti ir kitais metais.

Lietuvoje darbo santykiai nuo liepos 1 dienos reguliuojami pagal naujo, liberalesnio Darbo kodekso nuostatas. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo. Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos apklausos duomenimis, gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc.

Nuo rytojaus poilsiaujantys ar darbus paliekantys lietuviai gaus mažiau atostoginių. Pagal naują Darbo kodeksą, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nebebus įtraukiama dalis darbdavių mokamų priedų. Dėl to premijas gaunantiems tautiečiams atostogoms pinigų gali ir pritrūkti. Kaip skaičiuojama Darbdaviai ir Vyriausybė tokioje tvarkoje problemų nemato, tuo metu profsąjungos skundžiasi, kad naujas Darbo kodeksas naudingesnis verslininkams, bet ne dirbantiems lietuviams.

Nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, suderintų su Trišale taryba, svarstymo Seimas imsis antradienį, BNS patvirtino Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės patarėja Ingrida Tamulevičiūtė. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau yra apsvarstęs „valstiečių“ - Tomo Tomilino, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus parengtas pataisas, kurios atspindi paskutinius Trišalės tarybos susitarimus.

Trišalė taryba trečiadienį pritarė daliai Darbo kodekso nuostatų, kurioms jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau jos anksčiau nebuvo suderintos socialinių partnerių. „Pavyko rasti kompromisą dėl laikinojo įdarbinimo, darbo laiko normos, darbo laiko režimo ypatumų dirbant nakties laiku, netesybų ir Trišalės tarybos“, – pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Be Trišalės tarybos išvados dėl naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritaręs parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstymas Seime neprasidės, žada „valstiečiai“. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nusiteikęs parlamentarams posėdyje antradienį pasiūlyti svarstyti tik tuos Darbo kodekso punktus, kurie suderinti su Trišale taryba.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui visas kasmetines atostogas, kurias gyventojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos, nusprendė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komitetas ketvirtadienį ketvirtadienį pritarė nuo liepos turinčio įsigalioti Darbo kodekso pataisoms, dėl kurių Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai sutarė Trišalėje taryboje.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos prezidiumas ketvirtadienį tvirtins poziciją dėl Darbo kodekso, taip pat svarstys kandidatūras į Seimo frakcijos seniūnus. „Prezidiume mes turime du svarbiausius klausimus, dėl frakcijos seniūno rinkimų ir Darbo kodekso, nes tuoj reikės balsuoti Seime, apsiklausus partiją yra tam tikros tendencijos, ir prezidiumas rekomenduos frakcijai vienaip ar kitaip elgtis“, – BNS sakė partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nesutiktų, jog Darbo kodekso (DK) įsigaliojimas būtų dar kartą nukeltas. „Tikrai ne – dar (nukelti) iki kitų metų pradžios, jau taip mes prarandame laiką, o laikas šiuo atveju yra tikrai ne mūsų naudai“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar socialdemokratų pozicija toliau taisyti DK gali reikšti, kad tie taisymai tęsis, pavyzdžiui, iki 2018 metų pradžios. Socialdemokratų partijoje viduje surengta apklausa parodė, jog 89 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jeigu Seime bus priimtas Trišalėje taryboje sutartas ir nuo liepos turintis įsigalioti naujasis Darbo kodekso, tai jis iš karto turės būti papildytas, nes dabar darbuotojų teisės yra ginamos per silpnai. „Tas disbalansas ir darbuotojų derybinės galios yra tikrai sumenkintos, o profsąjungų padėtis pablogėjusi.

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pakeitimus, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, antradienį balsavo 60, prieš - vienas, o susilaikė 47 parlamentarai. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 23 dieną. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad pakeitimus pristato ne socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o viceministrė Eglė Radišauskienė.

„Valstiečiams“ siūlant pasirašyti susitarimus su darbdaviais dėl atlyginimų didinimo, premjeras mano, kad tai būtų labiau simbolinis veiksmas, parodantis verslo socialinę atsakomybę. Saulius Skvernelis pripažįsta, kad tokių susitarimų vykdymo sukontroliuoti nepavyks, tačiau į verslo elgesį bus galima atsižvelgti ateityje. „Tas susitarimas - tai nėra įsipareigoti. Mes suprantame, kad mes negalime, niekas ir neįpareigos jokį verslą administracinėmis priemonėmis kelti atlyginimą.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog naujo Darbo kodekso įsigaliojimas dar kartą nebus atidėtas - dokumentas įsigalios nuo liepos. „Yra sutarta dėl esmės (Trišalėje taryboje - BNS). Nėra taip, kad abi pusės būtų patenkintos, bet tai yra kompromisas. Kažkas turėjo nusileisti. Jis (Darbo kodeksas - BNS) privalo įsigalioti liepos 1 dieną. Alternatyvos nėra“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo S.Skvernelis. Anot jo, naujas Darbo kodeksas yra svarbus investicinei Lietuvos aplinkai.

Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ nepasirašius Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų, tai netrukdys projekto svarstymui Vyriausybėje ir Seime. „Teisinę bazę Darbo kodekso paruošti ministerijoje gali užtrukti maždaug dvi savaites.

Trišalė tarybai pirmadienį nepavykus galutinai išnagrinėti visų ginčytinų Darbo kodeksų punktų, trečiadienį taryba pratęs jų svarstymą, tačiau tai bus paskutinės diskusijos, kodeksą pateikiant Seimui. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė tarybai pasirašyti susitarimą dėl visų sutartų nuostatų, sako jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas. „Premjeras priėmė sprendimą pritarti Trišalės tarybos prašymui surengti dar vieną, tačiau jau paskutinį posėdį, kuriame bus aptarti likę neišspręsti klausimai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog jei Trišalei tarybai laiku nepavyks susitarti dėl visų ginčus keliančių naujojo Darbo kodekso klausimų, jo įsigaliojimas gali būti dar kartą atidėtas. „Jei kas nors bus nespėta, tada bus svarstomas atidėjimas. Teoriškai, ne praktiškai. Jeigu nebus spėta, pasaulio pabaiga neateina, bus atidėta.

Trišalėje taryboje tęsiantis diskusijoms dėl naujojo Darbo kodekso, didžioji dalis antradienį diskutuotų klausimų buvo atidėti vėlesniems posėdžiams. Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovams pavyko sutarti dėl palengvintų sąlygų gauti nedarbo išmoką. „Iš esmės eilinį kartą teko dalį klausimų atidėti, nes tiesiog nesutapo visų partnerių nuomonės.

Trišalė taryba antradienį tęsia Darbo kodekso nagrinėjimą - bus diskutuojama apie darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijas. „Posėdyje bus diskutuojama apie kolektyvinį atstovavimą, darbo tarybas ir profesines sąjungas. Yra siūlymas, jog turi būti nustatytos profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijos. Profesinės sąjungos galėtų derėtis dėl darbo sąlygų, o darbo tarybos būtų informuojančios ir konsultuojančios organizacijos.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad su socialiniais partneriais per pusmetį pavyks susitarti dėl daugiausiai ginčų keliančių Darbo kodekso straipsnių. „Šiandien pradėsime tą procesą, kuris turėjo įvykti. Seimas priėmė sprendimą dėl Darbo kodekso, socialinio modelio atidėjimo, reikia per artimiausius mėnesius sutarti dėl tų straipsnių, dėl kurių buvo daugiausiai įtampų. Turime terminą, iki liepos 1 dienos tie įstatymai turi įsigalioti.

Naujasis Darbo kodeksas, kuris yra naujojo socialinio modelio dalis, įsigalios nuo kitų metų liepos. Už tai antradienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 30. Pemjeras Saulius Skvernelis patikino, kad Vyriausybė daro viską, jog susitartų su Europos Komisija dėl socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, o tai leistų patvirtinti kiek didesnį viešųjų finansų deficitą. „Dirba su Briuseliu, dirba ir tuo klausimu, ar bus pripažinta struktūrine reforma, ar ne.

Seimas apsispręs dėl naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo iki kitų metų liepos ir dar dėl kelių socialinio modelio nuostatų atšaukimo. Parlamentarai balsuos, ar palikti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat spręs, ar atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir palikti valstybės įsipareigojimą kitąmet vienu procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, kuri dabar siekia 31 proc., o vėliau kasmet dėl to spręsti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodamas ministrų kabineto kandidatūras ir nesibaigiančias teisingumo ministro paieškas teigė, jog pirmiausia reikia sulaukti nuveiktų darbų, o tuomet vertinti. „Paskelbtas ministrų sąrašas nepaliko daug erdvės kažkokiai kritikai.

Ketvirtadienį TV3 studijoje lankėsi naujasis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Politikas kalbėjo ne tik apie būsimus darbus, bet ir apie laukiančias permainas. Energetikos ministro kėdę į susisiekimo keičiantis R. Masiulis tikrai turės darbo. Kaip vieną pagrindinių jo iššūkių ekspertai įvardija „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką - čia R.Masiulis turėtų parodyti ir vadybininko, ir laviruoti sugebančio politiko bruožus. Svarbu ir tai, kad šiandien Vyriausybėje įvyko neskelbtas susitikimas.

Laikinai premjero pareigas einantis socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina, jog atidėjus socialinio modelio ir Darbo kodekso įsigaliojimą būtų pasiųstas neigiamas signalas investuotojams. „Aš balsuosiu tikrai prieš, nes man reikalingi argumentai. Aš Konsultacinėje taryboje prašiau, kad būti įvardinti penki argumentai dėl ko norima atidėti, nes pasiųsime labai neigiamą signalą investuotojams.

Darbo kodeksą tobulinti užsibrėžę valdantieji siūlo darbdaviams pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo verslas už lankstesnes darbo sąlygas ir mokesčių naštos mažinimą įsipareigotų didinti atlyginimus darbuotojams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) susitarimas naujojo Darbo kodekso galiojimą atidėti pusmečiui sukels dar daugiau sumaišties, mano užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė. „Vėl mes pasirodome valstybe, kuri negali padaryti struktūrinės reformos.

Seimas trečiadienį nepriims pirmųjų naujojo Darbo kodekso pataisų. Pakeitimų jis imsis jau po rinkimų. Naujų siūlymų kol kas neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis trečiadienį paprašė Vyriausybės išvados. Opozicijai priklausantys liberalai ir konservatoriai pasigedo Trišalės tarybos pozicijos dėl naujų pataisų. „Mes turime padaryti maksimaliai greitai, bet turime paisyti visų nuomonių“, - komitete trečiadienį teigė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį. Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais.

Pagal kitais metais įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą išeina taip, kad lietuviai mažai dirba ir todėl jiems atostogų reikia mažinti. Politikų ir paprastų žmonių matematika, atrodo, skiriasi. Kol vieni sako, kad 28 kalendorines darbo dienas kasmetinių atostogų pakeitus 20-čia darbo dienų niekas nepasikeis – žmonės jau skaičiuoja, kiek laisvų dienų praras. Kiek žmogus galės maksimaliai pasiilsėti pagal dabartinę ir naująją tvarką – nusprendėme paskaičiuoti ir mes.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdavių laukia nauja prievolė, o darbuotojų – nauja pareiga. Visos didesnės įmonės turės išsirinkti darbo tarybas. Tokios tarybos galimos ir dabar, tačiau nėra populiarios. Profsąjungos piktinasi – esą darbuotojams geriau atstovauja jos, o ne tarybos. Ekspertai stebisi, kodėl tarybų steigimas tapo prievole, o Seimo nariai pripažįsta, kad priimdami šią pataisą nelabai ir diskutavo.

Seimas kitą savaitę imsis svarstyti naujojo Darbo kodekso pataisas. Trečiadienį po pateikimo pritarta Socialdemokratų frakcijos, šios partijos pirmininko pavaduotojo, Seimo vicepirmininko Algirdo Syso bei kitų parlamentarų pataisoms. Pataisas dabar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdyje jos vėl bus svarstomos rugsėjo 28 dieną. Dalį pataisų pateikęs A.Sysas teigė, kad jos padės kovoti su nelegaliu darbu šalyje.

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė.  Prezidentė siūlo leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl jų kolektyvinėje sutartyje ir ne daugiau nei penktadaliui įmonės darbuotojų.

 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui. Už tai, kad parlamentui būtų siūloma priimti Darbo kodeksą su šalies vadovės pataisomis, trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė. Parlamentas dėl Darbo kodekso apsispręs plenariniame posėdyje po pietų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia balsuosianti prieš prezidentės veto Darbo kodeksui, mat tokiu būdu būtų galima greičiausiai pakeisti darbo santykių reguliavimą. L.Graužinienė teigė, kad atmetus veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jis bus taisomas vėliau. „Tai yra paprastesnis būdas ir pasieksime panašų rezultatą. Todėl, nes jeigu pritarsime prezidentės veto, tai net kai kurie techniniai pataisymai, reikės daryti jau priimtuose įstatymuose, kuriuos yra pasirašiusi prezidentė.

Seimo nariai trečiadienį turėtų apsispręsti dėl darbo santykių reformos. Parlamentarai gali pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms pataisoms arba jas atmesti ir palikti birželį priimtą Darbo kodeksą.

Seimas šeštadienį svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės veto darbo santykius liberalizuojančiam naujajam Darbo kodeksui. Pagal Seimo statutą, per posėdį parlamentarai turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. BNS pristato tris galimus scenarijus, kas gali įvykti su Darbo kodeksu.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pakartojo, kad Seimas turėtų atmesti prezidentės veto naujam Darbo kodeksui ir kiek pakoreguotas dokumentas būtų priimtas iki šios Seimo kadencijos pabaigos. „Aš buvau paprašęs kai kurių advokatų ir ekspertų, kad dar kartą pasižiūrėtų vetuotą Darbo kodeksą ir mes suradome tikrai tokių 9-10 jautrių dalykų, mažinant socialinį jautrumą, ir esam nusiteikę juos pateikti Seimui, ir yra paruoštos įstatymo pataisos.

Praėjusią savaitę apie gamyklą Alytuje paskelbė uždaranti viena žinomiausių pasaulio įmonių „Coca-cola“. Gamyba bus perkelta į Lenkiją. Taip pat pasielgė ir bulvių traškučių gamintoja „Estrella Baltics“ – po dvidešimties metų veiklos Lietuvoje. Besijungiantys DNB ir „Nordea“ bankai vietoje Lietuvos pasirinko Estiją. Dar kiek anksčiau padažų gamintoja, įmonė „Suslavičius-Felix“ nusprendė veiklą perkelti į Švediją, Austriją ir Latviją.

  Laukdami spalį vyksiančių Seimo rinkimų, valdančiųjų partijų lyderiai linksta baigti diskusijas dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso - neatmetama galimybė, kad liks galioti dabartinis darbdavių ir darbuotojų santykius reguliuojantis įstatymas. Dalis valdančiųjų ir anksčiau siūlė, kad naująjį kodeksą priimtų kitas Seimas, kiti gi siūlė atmesti veto, o premjeras siūlė iš dalies atsižvelgti į prezidentės pasiūlymus ir padaryti daugiau nuolaidų profesinėms sąjungoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad priimdamas Darbo kodeksą, kurį ji vėliau vetavo, Seimas nesiskaitė su socialiniais partneriais ir parodė nužmogėjimą. „Būtent tai, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kas jau buvo sutarta taip pat ir socialiniame komitete, kad buvo padaryta maksimaliai grubiai, pervažiuojant per visus socialinius partnerius, nesiskaitant su tuo, kas jau buvo pasiekta, mane tai nustebino.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlytą ir Seimo priimtą įstatymo pataisą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, o paskui toks leidimas būtų pratęsiamas beveik automatiškai.

Kaip Seimas pasielgs su prezidentės Dalios Grybauskės veto parlamentarų priimtam naujajam Darbo kodeksui, priklausys ir nuo to, ar šalies vadovė taip pat vetuos ir kitus socialinio modelio įstatymus, sako Seimo vicepirmininkas. Algirdas Sysas prognozuoja, kad anksčiausiai į neeilinę sesiją Seimas galėtų susirinkti tik rugpjūčio pabaigoje.

Jau kurį laiką visuomenėje nerimsta aistros dėl naujojo Darbo Kodekso. Tiesa, valdančiųjų partijų lyderiai nutarė neskubėti Seime svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso, nes dar nežinoma, ar ji vetuos ir lydinčiuosius įstatymus.  Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“. „Aš visą laiką pasisakiau, ką pateikė Vyriausybė, kad jis (Darbo kodeksas - BNS) iš tiesų yra maksimaliai subalansuotas, bet nereikėtų vertinti tik vieną Darbo kodeksą“, - žurnalistams penktadienį sakė Algimanta Pabedinskienė.

Kol vieni protestuoja, kitiems dėl Darbo kodekso pakeitimų visai neskauda galvos. Dešimčių tūkstančių valdininkų kodeksas visiškai nepalies. Jų atostogos liks ilgesnės, išeitinės didesnės, o ir iš darbo netikėtai niekas negalės išmesti. Nors daug metų kalbama, kad biurokratinis aparatas šalyje išpūstas ir neefektyvus. Ekspertai tvirtina, kad ir eiliniai darbuotojai, ir valdininkai turėtų dirbti pagal vienodas sąlygas.

Naujasis Darbo kodeksas įvedė aiškesnę atostogų skaičiavimo tvarką, „Žinių radijui“ sakė „Valiūnas ellex“ partneris, advokatas Ramūnas Petravičius. „Pagal senąjį Darbo kodeksą, darbuotojas gaudavo 28 kalendorines atostogų dienas. Pagal kodeksą, atostogos yra neskaidomos ir tik vienos, abi šalys sutinka atostogas išskaidyti. Bet dabar įvestos 20 atostogų dienų – nei daugiau, nei mažiau nei 28 kalendorinės dienos atostogoms.