Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Prezidentės veto
Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą. Pasak valstybės vadovės, naujasis Darbo kodeksas nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.
Anot prezidentės atstovės, Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą, į Prezidentūrą kreipėsi daugiau nei 30 organizacijų, tad yra neatsakinga teigti, kad šalies vadovė priėmė sprendimą paveikta prie Vyriausybės rūmų protestavusių jaunuolių. Tokį vertinimą po prezidentės veto buvo išsakęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Patarėjos teigimu, prieš priimant Darbo kodeksą, trūko diskusijos ir aiškinamojo darbo visuomenei. „Diskusija turėjo būti pradėta daug anksčiau - turbūt viena iš bėdų ir yra, kad dėl Darbo kodekso - labai svarbaus dokumento, kuris palies kiekvieną Lietuvos dirbantįjį, tos tikrosios diskusijos, išaiškinimo, kas tai yra ir trūko. Visos trys pusės, kurios dalyvavo derybose - darbuotojų, darbdavių atstovai, Vyriausybė turėjo turėjo daryti daugiau, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, o ne būtų kalbama kodiniais žodžiais ir galvojama, kad jei nesupranta - tai tiek to“, - kalbėjo L.Antanavičienė.
Kodėl gali būti nepasiekiami socialinio modelio tikslai?
Vilniaus universitetas Socialinio modelio darbo grupės vadovas Tomas Davulis siekia paaiškinti, kodėl gali būti nepasiekiami socialinio modelio tikslai.Anot jo, apribojant terminuotų darbo sutarčių sudarymą ir nenumačius nenumatytos trukmės darbo sutarčių, nebus sukurtos prielaidos steigti naujas darbo vietas.
T. Davulis išskiria ir dar kelis dalykus.
„Numatant naujus darbo laiko ribojimus, priešingai visoms tarptautinėms rekomendacijoms, mažinamas darbo laiko reguliavimo lankstumas.
Selektyviai grąžinant vienpusiškai naudingas 2002 m. Darbo kodekso individualios darbo teisės normas į Seimo priimtą Kodeksą, iškreipiamas naujai sukurtas darbuotojų ir darbdavių interesų balansas - išderinus darbo sutarties šalių interesų balansą, darbo teisės normos ir toliau bus mažai efektyvios, nepriartinamos prie realių ekonomikos dėsniais paremtų ir nusistovėjusių darbo taisyklių.
Grąžinant į jau priimtą kodeksą 2002 m. Darbo kodekso kolektyvinės darbo teisės normas, nepasiekiami kolektyvinių derybų skatinimo, demokratijos darbo vietoje didinimo tikslai“, - sako jis.
