dividentai

Patvirtinta nauja žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ dividendų politika numato akcininkams kasmet skirti ne mažiau nei 20 proc. nuo konsoliduotojo grynojo pelno. Tokią dividendų politiką patvirtino grupės valdyba, per „Nasdaq“ ketvirtadienį pranešė „Linas Agro Group“. Jos finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad tokia politika padės grupei augti ir patenkins akcininkų lūkesčius.

Trečiadienį įsigalioja pagrindinės naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ ilgalaikė 2023–2050 metų strategija – joje iki 2030 metų bendrovė planuoja investuoti 300 mln. eurų.  Daugiau nei 45 proc.

Pernai 24,5 mln. eurų grynojo pelno uždirbusi Klaipėdos jūrų uosto direkcija valstybei sumokėjo 7,7 mln. eurų dividendų – 2,8 karto mažiau nei prieš metus (21,7 mln. eurų).  Nuo šių metų uosto direkcijai tapus akcine bendrove, 14,2 mln. eurų grynojo pelno konvertuota į įmonės akcijas, pranešė direkcija. Direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad grąža valstybei generuojama net ir sunkiu laikotarpiu.

Verslininko Beno Gudelio valdoma didmeninė prekybos įmonių grupė „Fragrances International“ pernai išmokėjo 25,8 mln. eurų dividendų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Anot jų, dividendai išmokėti iš 34,2 mln. eurų paskirstytojo pelno.  Didmenine prekyba parfumerijos ir kosmetikos gaminiais bei nekilnojamojo turto nuoma besiverčiančių grupės įmonių konsoliduotos pajamos pernai siekė 13,5 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau nei 2021 metais (10,9 mln.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ praėjusiais metais gavo 1,2 mln. eurų pelno – 22 proc. mažiau nei 2021-aisiais (1,5 mln. eurų). Įmonė  dividendams šiemet skiria 1 mln. eurų. 2022 metų pabaigoje „Tolmeta“ buvo sukaupusi 3,3 mln. eurų paskirstytojo pelno, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos  Bendrovės pajamos pernai nepakito ir siekė 133,6 mln. eurų (2021 metais – 133,4 mln.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ atnaujino savo strategiją – 2023-2026 metais ji numato investuoti 2,2-2,8 mlrd. eurų, taip padvigubindama žaliosios gamybos pajėgumus iki 2,2-2,4 gigavato (GW) – pernai jie siekė 1,2 GW.  Strategijoje ir toliau numatoma didinti dividendus bent 3 proc. kasmet – planuojamas jų pajamingumas 2023-2026 metais turėtų siekti 6,3–6,9 proc., antradienį pranešė grupė.

2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo mažesnės negu 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau didesnės negu 2011 m. birželio 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.

Trečią kartą Ūkio ministerijos skelbiamoje valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ataskaitoje nurodoma, kad VVĮ portfelio rinkos vertė siekia 13,5 mlrd. litų. 2009 metais ji siekė 18 mlrd. litų. „2009 metais vertę skaičiavome su nekilnojamuoju turtu (NT). Dabar mes nebeskaičiuojame NT“, - rinkos vertės sumažėjimą aiškino Ūkio ministras Rimantas Žylius. Pernai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos pelnas buvo beveik 3,5 karto didesnis negu 2010-aisiais ir siekė daugiau nei 142 mln. litų.

Reitingų agentūros „Fitch“ teigimu, didžiausi pasaulio bankai, norintys atitikti kapitalo pakankamumo reikalavimus, turės sukrapštyti papildomus 566 mlrd. JAV dolerių. Tokį „Fitch“ pareiškimą inspiravo sugriežtinti reikalavimai bankų kapitalo pakankamumui, kuriais siekiama užtikrinti bankinės sistemos stabilumą potencialių krizių akivaizdoje. Bankų rezervai privalės būti sustiprinti maždaug 23 procentų.

Ūkio ministras Rimantas Žylius realiu vadina siekį per šiuos metus iš valstybės valdomų įmonių gauti beveik 600 mln. litų dividendų. „Tai pasiseks pirmiausia dėl to, kad jau beveik dvejus metus vyksta valstybės valdomų įmonių reforma ir kad (...) mes, kaip Vyriausybė, žinome apie įmones daug daugiau negu apskritai esame kada nors žinoję“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėjo atostogaujantį Premjerą pavaduojantis R. Žylius.

Mažosios „Lietuvos dujų“ akcininkės – Energetikos ministerijos – siūlymas dividendų mokėjimą pakeisti nemokamų akcijų dalybomis yra nepriimtinas kitiems smulkiesiems akcininkams, praneša Investuotojų asociacija. „Lietuvos dujų“ valdyba yra pasiūliusi dividendams skirti 120 mln. litų, tuo tarpu Energetikos ministerija siūlo iš bendrovės lėšų didinti įstatinį kapitalą 151,7 mln. litų, naujas akcijas nemokamai išdalinant bendrovės akcininkams.

Smulkiam investuotojui neretai būna sunku nujausti, kad bendrovės, kurių akcijų jis turi, gali susidurti su finansiniais sunkumais. Atskiri investuotojai neturi atitinkamų aukšto lygio instrumentų, su kuriais galėtų modeliuoti būsimus įmonių finansų rodiklius, o informacija, kuri juos pasiekia, jau seniai žinoma tos bendrovės atsakingiems darbuotojams, rašo wyborcza. biz. Verta atkreipti dėmesį į keletą paprastų signalų, kurie gali byloti, kad įmonės reikalai krypsta į blogąją pusę.