dienos pjūvis

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Ką tai reiškia gyventojams, verslui ir visai ekonomikai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pasaulio oro uotuose tvyro chaosas. Skrydžiai yra vėlinami arba išvis atšaukiami, žmonės neretai įstringa svetimose šalyse. Kiek truks ši situacija ir kas dėl to kaltas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje kalbasi aviacijos ekspertas, tinklaraščio „Aviacinis ronkenrolas“ autorius Simonas Bartkus ir Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų daugėja kaip ant mielių. Vien antradienį Lietuvoje buvo fiksuoti 1307 nauji COVID-19 atvejai, o trečiadienį – 1111 naujų koronaviruso atvejų. Tokių didelių koronaviruso užsikrėtimo skaičių vasarą dar nebuvo. Tad ką tai reiškia? Ar reikia ruoštis naujiems ribojimams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja medicinos mokslų dr., profesorius Saulius Čaplinskas ir PSO spec.

Rusija priversta pereiti prie karo ekonomikos – Putinas pasirašė dokumentus, įpareigojančius tam tikrų sričių žmones priverstinai dirbti kariuomenės reikmėms tiek, kiek reikia, tačiau šis dokumentas nėra kertinis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad Rusija jau seniai ruošiasi ilgam karui. Su juo laidoje kartu diskutavo ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Niekieno jau tikriausiai nebestebina ir daugelis savo kišenėmis pajuto, kad visoje Europoje auga maisto kainos, o artėjant žiemai kyla baimės dėl dujų trūkumo. Aiškiai matyti, kad karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas maistą, degalus ir trąšas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Vakarų šalis. Rusija pereina į karo ekonomiką.

Lietuviai jau savo kišenėmis jaučia, kaip brangsta dujos. Tačiau ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Tad kas laukia ES valstybių žiemą? Kas laukia Lietuvos? Ar Rusija nuspręs užsukti dujų kranelį Europai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ekspertas, ekonomistas Vidmantas Jankauskas ir EK narys Virginijus Sinkevičius.

Pastaruoju metu Europoje sparčiai kyla nekilnojamo turto (NT) kainos. Anot ekspertų, dėl mažos būstų pasiūlos Lietuvoje jos ir toliau sparčiai augs. Ne ką mažesnį nerimą kelia ir statybų darbų kaštai. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad statybų kainos auga ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl trūkstamos darbo jėgos, kurią būtų galima parsivežti iš Baltarusijos.

Lietuvoje vėl įsismarkavo koronavirusas. Štai antradienį pandemiją prisiminti privertė 984 nustatyti nauji ligos atvejai, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 40,7 procento. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija prastėja ir kitose šalyse ir prognozuoja neramų rudenį.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir įsigaliojant vis naujoms sankcijoms Rusijai, Kremlius toliau žarstosi grasinimais. Tie grasinimai gali virsti asmeninėmis tragedijomis, tačiau plačiu mastu Lietuvos ekonomikai tai įtakos neturės, teigė ekspertai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ tokias mintis išsakė ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė išaiškinimą, kad Rusija gali į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes per Lietuvos teritoriją geležinkeliu, bet ne vilkikais. Po šios žinios iš karto pasipylė kritika Lietuvos valdantiesiems. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visą situaciją pavadino „kinkadrebio partija politiniame balete“, o politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius – EK kapituliacija Lietuvos interesų sąskaita.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija trečiadienį pateikė išaiškinimą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais. Taip pat turi būti stebima, ar tranzitu gabenamų prekių kiekiai atitinka pastarųjų trejų metų vidurkį.

Pastarosiomis savaitėmis kilo nemažai diskusijų ir klausimų dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Jau pasigirdo ir gąsdinimai iš Kaliningrado, tačiau jie mūsų paveikti negali, teigė Andrius Kubilius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje kartu su europarlamentaru diskutavo ir užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir įsigaliojant vis naujoms sankcijoms Rusijai, Kremlius toliau žarstosi grasinimais. Pavyzdžiui, Kaliningrado gubernatorius ragina visiškai uždrausti prekių judėjimą tarp Baltijos šalių ir Rusijos. Taip, anot jo, būtų sunaikinta pusė Lietuvos ekonomikos.

Per praėjusią parą nustatyta 984 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Didėja ir septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – jis šiuo metu siekia 40,7 procento.

Pastarosiomis savaitėmis kilo nemažai diskusijų ir klausimų dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Ar Lietuva elgiasi taip, kaip nurodo Europos Sąjungos sankcijos prieš Rusiją? Kokio Kremliaus atsako galime tikėtis? Ir kaip ši situacija paveiks būsimus sankcijų prieš Rusiją paketus? Apie tau naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos diplomatas, signataras Albinas Januška ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvoje neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia.

Lietuvai vis nerimaujant dėl to, kaip išsispręs Kaliningrado tranzito situacija, užsienio reikalų ministro išėjimas atostogų dar labiau pakurstė aistras. Ministrui labai rimtai reikėjo pagalvoti prieš priimant tokį sprendimą, teigė Virgis Valentinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Mykolo Romerio universiteto politologas aiškino, kad tai nėra tinkamas sprendimas tokios sudėtingos situacijos metu. Jūs iškėlėte problemą dėl pono G. Landsbergio atostogų.

Lietuvoje – matematikos brandos egzamino katastrofa. Jo neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia. Mokytojai situaciją mato skirtingai – vieni sako, kad kalti patys mokiniai, kurie per mažai ruošiasi, kiti kaltina netinkamai sudarytas per sudėtingas užduotis.

Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbas jau kurį laiką audrina visuomenę ir ją dalija į kelias stovyklas. Vienas paskutiniųjų visuomenę įaudrinusių ir šurmulį sukėlusių klausimų – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atostogos, kai Lietuva išgyvena vieną rimčiausių tarptautinių krizių.

Naktį Šiaulių miestą sukrėtė kraupus įvykis – policija atlieka tyrimą dėl 15-metės nužudymo, kurios kūnas buvo rastas įsuktas į kilimą Gegužių gatvėje prie konteinerių. Įtariamieji buvo sulaikyti šiąnakt ir tą pavyko padaryti iš esmės iš karto po įvykio. Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo, tačiau policija tiria kelias galimas nusikaltimo versijas.

Įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu. Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Rusijos karas Ukrainoje – didžiausias konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, aiškino buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kartu su A. Valioniu diskutavo ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, kuris teigė, kad be Rusijos svarbu matyti ir kitą grėsmę.  Pone Valioni, NATO sekretorius J. Stoltenbergas teigė, kad šį karinė grėsmė yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ar sutinkate su tuo? Sutinku visiškai.

Dėl stebėtinai aukštos infliacijos kenčia ne vienas tautietis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atsakė, ar rudenį galime tikėtis ramesnių laikų ir kainų kritimo. Su ekonomiste laidoje kartu diskutavo ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Rudenį laukiame recesijos, krizės, ar ne? Matyti, taip.

NATO viršūnių susitikimas Madride keičia Europos karinį veidą. Tiek Lietuva, tiek mūsų kaimynai sulauks daugiau karių ir karinės technikos iš JAV. Tai leidžia jaustis ramiau, kai dėl apriboto prekių tranzito į Kaliningradą, Rusija vis dar grasina Lietuvai ir kalba apie totalinį karą su Aljanso šalimis. Tačiau neramina gandai, kad Europos Komisija visgi nusileis Kremliui ir leis atidaryti tranzitą per Lietuvą.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje, tačiau atvykusių kariškių mes neturime, kur treniruoti, teigė buvęs kariuomenės vadas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis aiškino, kad yra kitas modelis, kuris galėtų veikti.

Visas pasaulis šią savaitę laukia atsakymo, ar Rusija galės gabenti savo prekes per Kaliningradą? Tokių situacijų negali būti, teigė užsienio politikos ekspertas Albinas Januška. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ A. Januška aiškino, kad Europos Komisija priėmusi tokį sprendimą atrodys kaip federacinė valstybė. Kodėl Kaliningrado klausimas svarbus Lietuvai? Mes čia negalime susikurti kitokios teisinės situacijos nei visoje Europos Sąjungoje.

Pastaruoju metu Kaliningrado srities klausimai kelia dideles audras ne tik tarp valdžios atstovų, bet ir visuomenės. Rusija piktinasi dėl Vakarų veiklos Kaliningrade, tačiau jis niekada nepriklausė Rusijai, teigė Valdas Rakutis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ istorikas aiškino, kad tai eilinis Rusijos propagandos naratyvas.  Pone Rakuti, ar Kaliningrado sritis kada nors turėjo išskirtinį statusą Rusijoje? Tokia Kaliningrado iš viso nebuvo, jis atsirado 1946–1947 metais.

Prasideda ilgasis Joninių savaitgalis. Kokių orų galime tikėtis? Ar dar yra laisvų vietų tiems, kurie paskutinę minutę nusprendė Jonines sutikti prie jūros? Kokių orų galime laukti per Jonines ir kaip ilgajam savaitgaliui pasiruošę Lietuvos kurortai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba klimatologas, profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį. Maskva ėmėsi agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu ir žada reaguoti. Karybos ekspertas Darius Antanaitis ramina ir primena, kad Lietuva yra NATO valstybė, o net ir be pagalbos susitvarkytume su likusiais rusų pajėgumais.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį Rusijoje. Rusijos institucijos ir politikai ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis Lietuvai, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik savo šalies, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Politikos apžvalgininkai ir energetikos ekspertai sako, kad pirmasis ir visada labiausiai tikėtinas Rusijos ginklas yra dezinformacija, propaganda ir siekis išgasdinti.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį ir privertė imtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu. Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Jei norime sumažinti būsto kainas, viskas yra mūsų rankose, sako „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Esą gyventojai susiduria su didžiulėmis būsto kainomis dėl sumažėjusios pasiūlos, o tai įvyko dėl biurokratinių stabdžių ir neišduodamų statybos leidimų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad būsto kainos šoktelėjo ne tik dėl sumažėjusios pasiūlos, o jos padidinimas nebūtinai reikš mažėjančias kainas.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kokie pagrindiniai šalies vadovo kalbos akcentai? Kam prezidentas skyrė pagyras, o kam išsakė kritiką? Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertins Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Kol Rusijos kariai Ukrainos žemėse žudo taikius žmones ir karius, Rusijos deputatai ir politikai imasi viešų kaimyninių šalių gąsdinimų. Po žinios apie Dūmoje įregistruotas įstatymo pataisas, siekiančias atšaukti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Jevgenijus Fiodorovas pareiškė, kad tuo teroristinė šalis neapsiribos.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi iki šiol. Ukrainiečiai uoliai ginasi ir visais įmanomais būdais bando išlaikyti savo žemes. Tačiau Vladimiras Putinas neišsižada savo imperinių ambicijų. Tad ar gali būti, kad vėl prasidės kaimynų žemių dalybos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesorius Vytautas Landsbergis ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Grūdų krizė ir vis kylanti infliacija neramina ne tik visą pasaulį, bet ir lietuvius, tačiau jie tikrai turi, iš ko gyventi, nors ateitį prognozuoti kol kas sudėtinga, teigė ekonomistas Marius Dubnikovas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ M. Dubnikovas teigė, kad kylanti infliacija tautiečių neveikia labai stipriai dėl per 6 metus susidėjusių santaupų.

Kivirčai tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos pyktį kelia ne tik paties Seimo nariams, bet ir visuomenei, tačiau politologas aiškino, kad taip valdantieji gudrauja patys prieš save.  Bernaras Ivanovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad pozicija nuo tokio elgesio nukentės pati. Į tokį jo teiginį sureagavo ir Seimo narys Paulius Saudargas.

Valdantieji ir opozicija šįkart susipyko kaip reikiant ir posėdžiauja atskirai. Akstinas susipykti tapo staigus apsisprendimas šią savaitę galutinį balsavimą dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos padaryti trečiadienį, kas yra labai neįprasta. Aistras dar labiau paskatino Viktorijos Čmilytės-Nielsen apsisprendimas iš pirmininkavimo grafiko išbraukti opozicijai atstovaujančius Seimo pirmininko pavaduotojus.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ką tai reiškia paskolas pasiėmusiems gyventojams ir verslui? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Realdata“ vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jau netrukus gali keistis vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tėvai galės rinktis prižiūrėti vaikus dvejus metus ar pusantrų. O vyrai privalomai turės išeiti dviejų mėnesių atostogų – jei to nepadarys, šeima nukentės finansiškai: mažės išmokos ir trumpės atostogos.

Prieš Rusijai vasario pabaigoje pasiunčiant savo pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukraina buvo viena svarbiausių kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų eksportuotojų. Praeitais metais Ukrainos žemės ūkio produkcija maitino apie 400 mln. žmonių visame pasaulyje. Tačiau prasidėjus karui Ukrainos teritorijoje viskas pasikeitė, o visam pasauliui gresia beprecedentė maisto krizė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pametė skaičių“, bandydamas prisiminti, kiek laiko pokalbiuose telefonu su Vladimiru Putinu jis praleido nuo 2021-ųjų gruodžio. E. Macronas pažymėjo, kad su Rusijos prezidentu jis bendravo Volodymyro Zelenskio paprašytas. Pasakodamas apie bendravimą su V. Putinu E. Macronas teigė, kad kalbėjo su juo telefonu nuo 2021-ųjų gruodžio apie 100 valandų ir žadėjo, kad palaikys kontaktą tiek, kiek reikės taikos deryboms pradėti.