dienos pietūs

Restoranų ir kavinių atstovai piktinasi, kad išaugus elektros ir dujų sąskaitoms, valdžia jiems paruošė dar vieną smūgį – nusprendė panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Pasak restoranų atstovų, verslų laukia darbuotojų atleidimai, bankrotai arba darbas šešėlyje.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (įprastas – 21 proc.

Visame pasaulyje keičiantis vartotojų įpročiams, nauji skoniai ateina ir į mūsų šalį. Greitojo maisto restoranuose Lietuvoje nuo šiol galima paragauti tortilijų, skrudintų „vištienos“ pirštelių ar mėsainių, kurie pagaminti su „mėsa“, pagaminta iš grybų. „Bloomberg Intelligence“ skaičiuoja, kad iki 2050 m. žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 9,7 mlrd. Prognozuojama, kad dėl to augalinių maisto produktų rinkos vertė, 2020 m. siekusi 29,4 mlrd. dolerių, 2030 m. gali išaugti iki 162 mlrd.

Dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai pabrango dienos pietūs. Restoranų ir kavinių vadovai tikina, kad nėra kitos išeities – brangsta maisto produktai, dujos, elektra, tad tenka kelti ir dienos pietų kainas. O pigesnių pietų gyventojai ieško prekybos centruose arba gamina maistą patys namuose.  Tad suskaičiavau kiek kainuoja vieną darbo savaitę pietauti Vilniaus mieste, o kitą gaminti maistą pietums namuose.

Vos 3,5 euro – už tiek Seime galima pavalgyti puikius ir skanius dienos pietus čia įsikūrusioje kavinėje. Esą dalį valgiaraščio kainų kasdien nustato tiekėjas, o Seimo kavinėje maistą tiekia uždaroji akcinė bendrovė „Taurakalnis“. Užtat kitose Vilniaus maitinimo įstaigose pietūs atsieina gerokai brangiau – kainos bene dvigubai didesnės nei Seimo kavinėje. Šalį taip pat purtant infliacijai ir kylant kainoms, mažų mažiausiai keistai atrodo tokie pasiūlymai Seime.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Palangos verslininkai kasmet suka galvas, kaip nustebinti vasaros sezonu užsukančius turistus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Vieni nori atidaryti kuo patrauklesnę greito maisto užkandinę, kiti – kaip tik įmanydami siekia įnešti naujų vėjų poilsiautojų pramogoms. Vieną savaitgalį besilankydami Palangoje užsukome į populiariausią – Basanavičiaus – gatvę. Joje, kaip ir įprasta, apstu įvairių vietų, kur galima užkąsti, paragauti sezono naujienų ar išbandyti kokią nors aktyvią pramogą.

 Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos svarsto galimybę mokyklose įvesti valandos trukmės pietų pertraukas. Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiuo metu diegiamos kitos su moksleivių maitinimu susijusios naujovės: dalis Kauno mokyklų išbando maitinimą švediško stalo principu, svarstoma ir vadinamųjų elektroninių piniginių, leidžiančių tėvams kontroliuoti, ką valgo vaikai, plėtra. Šiuo metu tokią sistemą naudoja apie 150 mokyklų.

Koks maistas vyrauja studentiškame racione? Kiek pavyko išsiaiškinti, naujausių mitybos mados tendencijų studentai nesivaiko – nei vegetarų, nei veganų, nei žaliavalgių (valgančių tik termiškai neapdorotą maistą – red. past.) tarp apklaustųjų nesuradom. Tikriausiai todėl, kad studentiškas skrandis turi prisitaikyti prie finansinių galimybių. Nors situacija tikrai neatrodo tragiška – pasirodo, greta makaronų studentai pasilepina ir mėsa, ir pelėsiniu sūriu, ir netgi krevetėmis.

Mažyliai darželiuose piešia kalėdinius atvirukus, o darbo netekę jų tėvai prašo išbraukti juos iš sąrašų. Pasak darželio vadovų, iš pradžių tėvai prašo vos keliems mėnesiams išbraukti vaikus iš sąrašų, nes tikisi, kad greitai susiras darbą. Jiems tokia galimybė yra sudaryta. Panevėžio darželių duomenimis, sunkmečiu maždaug trečdaliui vaikų yra perkami tik pietūs. Kad neerzintų vaikų, tėvams rekomenduojama mažylius atvesti po pusryčių, o pasiimti prieš vakarienę.