Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (įprastas – 21 proc.) maitinimo įmonėms buvo įvestas antrąjį praėjusių metų pusmetį, padedant restoranams, kavinėms išgyventi dėl koronaviruso pandemijos įvestus ribojimus.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas praėjusią savaitę per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį sakė, kad PVM lengvata buvo terminuota parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, o dabar jis esą atsigauna – pavyzdžiui, maitinimo įmonių pelnas pernai augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais.
Tačiau verslininkai sako, kad valdžia manipuliuoja skaičiais. Anot jų, jeigu tik lengvata nebus pratęsta, tai juos sužlugdys.
Siūlo eiti kitų šalių pavyzdžiu
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, restoranų „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sakė, kad nesupranta finansų ministerijos sprendimo panaikinti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms.
„Nesitikėjome tokio sprendimo. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje būtent Finansų ministerija siūlė palikti mažesnį PVM maitinimo įstaigoms.
O Lietuvoje ši ministerija neatsižvelgė nei į skaičius, nei į restoranų atstovų argumentus. Finansų ministerija mato tik 9 proc. ir 21 proc. skirtumą, 120 mln. eurų nesurinktų mokesčių, tačiau nemato už šių skaičių besislepiančių įmonių“, – piktinosi restoranų vadovas.
Pasak G. Balnio, finansų ministerija nepastebi teigiamo PVM lengvatos poveikio.
„Sumažėjo šešėlis, apyvartos šoko į viršų, darbuotojams pakilo atlyginimai, buvo surenkama daugiau mokesčių susijusių su darbo santykiais. Restoranai uždirbo didesnį pelną, todėl sumokėjo daugiau ir pelno mokesčio.
Beveik visos Europos Sąjungos šalys ir toliau taiko lengvatinį PVM. Nesuprantame, kodėl Lietuvoje buvo nuspręsta jos nepratęsti. Tikimės, kad kai šis klausimas bus svarstomas Seime, valdžios atstovai atsižvelgs į mūsų prašymus“, – tikisi restoranų verslo atstovas.
Nežada pasiduoti
Pasak G. Balnio, restoranų atstovai taip pat žada nesėdėti sudėję rankų.
„Rugsėjo 27 d. yra minima Pasaulinė turizmo diena. Tądien rengiame streiką prie Vyriausybės, nes negalime sutikti su finansų ministerijos sprendimu. Kitu atveju verslai turės bankrutuoti. Mums žadėjo, kad mokesčius susikaupusius per pandemiją galėsime grąžinti per 5 metus. Dabar juos mums išdėliojo per 14 mėnesių. Esame vyniojami aplink pirštą.
Kaip ir visi verslai patiriame energetikos kainų šoką, neturime sukaupę jokių lašinių. Vos išėję iš pandemijos krizės patekome į kitą krizę. Daug diskutuojama apie kainas restoranuose, tačiau kaip jų galime nekelti, kai auga minimali alga, o PVM ir alkoholio akcizai yra didžiausi Europoje. Matyt, valdžia nori matyti, kaip restoranai užsidarinėja“, – komentavo G. Balnis.
Jis prognozavo, kad netrukus matysime, kaip per mėnesį užsidarys 100 ir daugiau restoranų.
„Kainų negalime tiek kelti, kiek viskas brangsta. Maisto produktai pabrango 30 proc., restoranuose kainos kilo 15 proc. Mes atsiliekame dėl kainų kėlimo.
PVM lengvatos tikslas buvo toks, kad užsidirbtume pelno ir galėtume susimokėti atidėtus mokesčius, susikaupusius nuostolius. Tačiau pandemija užsitęsė, buvo įvesti galimybių pasai, krito apyvartos. O dabar, daugelis restoranų skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius, greitai turėsime galvoti, ką toliau veikti gyvenime“, – piktinosi G. Balnis.
Išaugs bankrotų skaičius
Restoranų Vilniuje, Palangoje ir Nidoje „Gastronomika“, „Kiemas“, „Meat Steakhouse“ vadovas Liutauras Čeprackas skaičiavo, kad jau dabar Lietuvoje matoma daug daugiau maitinimo įstaigų bankrotų nei įprastai.
„Tai tik pradžia. Vos pakeliame išaugusius elektros ir dujų kaštus. Pirmiausią nukentės įvairios picerijos, kurioms elektra tampa pagrindine išlaidų eilute. Šiuo metu ne vienas suka galvą, kaip išlaikyti savo verslą ir sumažinti energijos sąnaudas.
Šioje situacijoje mes eilinį kartą paliekami likimo valioje, sakant, kad turėjome įskaičiuoti visas rizikas. Valdžia sako, kad mes ir taip gerai gyvename, todėl mums nebereikalinga PVM lengvata. Toks požiūris makabriškas“, – teigė L. Čeprackas.
Jis sakė, kad kainų kėlimas duos atvirkštinį rezultatą.
„Mes juk daugiau neuždirbsime, nes sumažės mūsų svečių ratas. Juk žmonių piniginės nėra beribės. Pakėlus kainas, žmonės tiesiog valgys namuose.
Mažų verslų savininkai tiesiog nori dirbti, o ne sėdėti ištiesę ranką, tačiau jie yra ignoruojami. PVM lengvata atnešė ne nuostolius valstybei, bet didesnes algas darbuotojams. Tačiau jeigu valdžia tikisi, kad mes ir toliau mokėsime algas darbuotojams, apmokėsime išaugusias elektros ir dujų sąskaitas, tada turėsime parduoti savo ir giminių inkstus. Kai baigsis inkstai suprasime, kad nebegalime tęsti šios veiklos, nes nebėra pinigų“, – ironizavo L. Čeprackas.
Dirbs šešėly, atleis darbuotojus.
Restoranų „Momo Grill“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir „Monai“ Klaipėdoje vadovas Vytautas Samavičius irgi prognozuoja, kad pirmiausia laukia daug darbuotojų atleidimų ir restoranų bankrotai.
„Dalis verslo nueis į šešėlį.
Sumažintas PVM leido suvaldyti finansinius srautus. Per paskutinius kelerius metus patyrėme ne vieną iššūkį – augo darbuotojų atlyginimai, brango maisto produktai, išaugo energetikos kaštai kurie pakilo iki 57 proc. Su nerimu laukiame šildymo sezono, kuris atneš dar daugiau išlaidų“, – skaičiavo restoranų vadovas.
Anot V. Samavičiaus, tikėtina, kad restoranai bijos kelti kainas.
„Yra proto ribos, restoranams tiesiog teks atleisti darbuotojus. Galbūt dalis jų sutrumpins darbo laiką dirbs ne kiekvieną dieną.
Prognozės niūrios, PVM lengvatos naikinimas tik blogins situaciją, kurią dabar turime dėl išaugusių energetikos kaštų. Regionų maitinimo įstaigos dirbs šešėlyje, nes ten mažiau kontrolės“, – prognozavo restoranų vadovas.
PVM lengvata gyventojams sutaupyti nepadeda?
Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė.
„Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.
Finansų ministrė sakė, kad svarstoma bus tik, ar palikti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms. Šis taikomas septynerius metus, bet, kaip ir lengvata restoranams, baigia galioti šių metų pabaigoje.
G. Skaistė tvirtino, kad itin didelių sąskaitų už elektrą, šildymą sulauksiantiems verslams svarstoma atidėti mokesčių mokėjimą.
„Skaičiuojama, kiek kainuotų priemonė verslams, kuriems energetinė krizė kerta skaudžiausia, tai yra tiems, kurių energetinės sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų sąnaudų, tai tie verslai, kurie atitiktų šį apibrėžimą, tikėtina, kad jiems bus pasiūlyta mokesčių atidėjimo priemonė“, – LRT televizijai sakė finansų ministrė.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė dar metų pradžioje komentavo, kad kai PVM tarifas restoranams, renginiams, kino teatrams bei sporto klubams buvo sumažintas iki 9 proc., kainos šių sričių paslaugoms ne tik nesumažėjo, bet dar ir pakilo.
„Apskritai, tyrimai rodo, kad lengvatiniai PVM tarifai dažnai nėra visiškai perduodami vartotojams, tai yra, kainos nesumažėja tiek, kiek yra sumažinamas PVM. Todėl prielaida, kad lengvatinis PVM tarifas padės kovoje su infliacija, neturėtų būti mokesčių politikos formavimo pagrindas“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, lengvatiniai PVM tarifai dažnai akcentuojami kaip pagalbos priemonė skurstantiems − tai prisideda prie maisto produktų, šildymo, paslaugų kainų mažėjimo. Todėl mažiausiai uždirbantieji išleistų mažiau pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti.
„Visgi, tyrimai rodo, kad nors kainos iš tiesų gali sumažėti, tai yra labai prasta priemonė siekiant pagelbėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai galima paaiškinti tuo, kad daugiau uždirbantieji taip pat gali naudotis šia lengvata.
Negana to, jei lengvatinis PVM tarifas yra taikomas toms prekėms ar paslaugoms, kuriomis apskritai dažniau naudojasi daugiau uždirbantieji, pavyzdžiui, restoranams ir pramogų sektoriui, skurstantieji naudos iš to nepajunta“, – atkreipė dėmesį G. Ilekytė.
