darbuotojai

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Savarankiškose savivaldybių ir valstybės įstaigose turės būti steigiami korupcijos prevencijos padaliniai arba paskiriami specialūs darbuotojai. Tai numatoma prezidento parengtoje naujoje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje. Antradienį Seimas jai pritarė po pateikimo, toliau dokumentą svarstys parlamento komitetai. „Siūlomas korupcijos rizikų valdymo modelis yra praktiškai išbandytas ir taikomas atskirose įmonėse“, – pateikdamas projektą sakė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Po karantino daliai dirbančiųjų neskubant grįžti į biurus ir dirbant nuotoliniu būdu, automobilių spūsčių sostinėje sumažinti vis tiek nepavyko. Skaičiuojama, kad transporto priemonių gatvėse net šiek tiek padaugėjo, nors dalis įmonių teigia, kad būtent dėl laiko sugaištamo kelyje dalis darbuotojų ir nusprendžia nevykti į darbovietes.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs.

Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo? „Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtuose nuotoliniuose mokymuose pristatytos rekomendacijos, kurių turėtų būti laikomasi darbo vietoje. Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės teigimu, įmonėms svarbu žinoti, kaip elgtis, jeigu darbuotojui nustatytas koronavirusas. „Reikia ne tik sukurti planą, bet ir periodiškai organizuoti mokymus darbuotojams, kad jie žinotų, kaip turėtų elgtis konkrečiu atveju.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tad įmonėms vėl tenka pertvarkyti darbą biuruose. Daugelyje darboviečių didžioji dalis darbuotojų taip ir nespėjo grįžti į biurus. Tačiau grįžusių biuruose laukė naujovės, pavyzdžiui, pasitikimo ar apsaugos priemonių rinkiniai, naujos durys, kurias galima atidaryti alkūne.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Mokytojai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai, jei to pageidaus, jau artimiausiomis dienomis galės išsitirti dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Jiems bus atliekami greitieji serologiniai testai, kurie parodo, ar žmogus buvo užsikrėtęs šiuo virusu. Gavus teigiamą rezultatą, darbuotojai turės išsitirti, ar šiuo metu neserga. Operacijų vadovo sprendimu, kuris buvo pasirašytas rugpjūčio 27 d., savivaldybės įpareigotos organizuoti ir atlikti testavimą per dvi savaites.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

LRT darbuotojui nustatytas koronavirusas, jis galėjo užsikrėsti nuo sergančiojo artimoje aplinkoje. Apie tai BNS pirmadienį informavo LRT atstovė spaudai Jovita Bazevičiūtė. Jos teigimu, darbuotojo būklė gera, šiuo metu jis gydosi namuose, identifikuoti su juo dirbę asmenys. „Susirgęs darbuotojas LRT patalpose pastarąjį kartą lankėsi rugpjūčio 17 dieną. Apie susirgimą LRT darbuotojai informuoti, su susirgusiu asmeniu bendravę kolegos yra identifikuoti“, – teigė atstovė spaudai.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“. Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Švedijos visuomeniniai transliuotojai Švedijos televizija (STV) ir Švedijos radijas (SR) pirmadienį pranešė, kad saugumo sumetimais uždraudė savo darbuotojams tarnybiniuose telefonuose naudotis populiaria trumpų vaizdo įrašų platforma „TikTok“. „SVT IT saugumo departamentas nustatė, kad „TikTok“ programėlė pasiekia daugiau informacijos, nei, kaip manoma, yra būtina“ programėlės savininkei Kinijos bendrovei „ByteDance“, rašoma SVT interneto svetainėje.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ trijų žuvusių įmonės darbuotojų artimiesiems nusprendė skirti finansinę paramą – artimiausius tris mėnesius mokės žuvusiųjų atlygį jų šeimoms. Pranešime pažymima, kad tokį sprendimą bendrovė priėmė nelaukdama šiuo metu Valstybinės darbo inspekcijos bei policijos pareigūnų atliekamų tyrimų išvadų, po kurių, kaip tikimasi, ir paaiškės tragedijos aplinkybės.

Užimtųjų skaičius Didžiojoje Britanijoje balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 220 tūkst. iki 32,92 mln., rodo Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) antradienį paskelbti duomenys. Šio rodiklio trijų mėnesių nuosmukis buvo didžiausias nuo 2009 metų gegužės–liepos mėnesių laikotarpio. Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, užimtųjų skaičius balandį–birželį padidėjo 113 tūkst. ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2012 metų kovo–gegužės mėnesių laikotarpio.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ketvirtadienį pranešė, kad koronavirusas nustatytas vienam populiaraus sostinės baro „Bardakas“ darbuotojui. Susisiekus su šio baro atstovais paaiškėjo, kad susirgo baro salės pagalbininku dirbantis vaikinas.  NVSC patikina, kad kol kas šiuo metu nėra aišku, kaip asmuo galėjo užsikrėsti koronavirusu. Jam pirmieji infekcijos simptomai pasireiškė liepos 26-ąją.

Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platformos booking.com valdytoja priversta atleisti 25 proc. darbuotojų visame pasaulyje, koronaviruso pandemijos krizei nuniokojus turizmo pramonę. Pasak bendrovės „Booking Holdings“ pranešimo, deramasi su darbuotojų organizacijų atstovais dėl darbo vietų sumažinimo bei kitų priemonių, siekiant apkarpyti išlaidas bei pertvarkyti verslą. Booking.com turi daugiau kaip 17 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 4,25 tūkst.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Lankytojus aptarnaujantiems darbuotojams ir patiems lankytojams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse grąžinamos privalomos kaukės. Šis ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus sprendimas įsigalioja nuo šeštadienio. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir birželį buvo 9,4 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Kipre (9,8 proc.), Latvijoje (10,1 proc.) ir Ispanijoje (15,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gegužę šalyje buvo 7 proc. nedarbas – 2 punktais didesnis nei pernai gegužę.

Koronavirusas nustatytas Kauno savivaldybės viešojo transporto bendrovės „Kauno autobusai“ darbuotojui, jis sąlyčio su keleiviais neturėjo, penktadienį pranešė Kauno mero atstovas Tomas Jarusevičius. Savivaldybė žada ištirti įmonės darbuotojus. „Medikų brigada šiandien dirba bendrovėje „Kauno autobusai“, kurioje šiomis dienomis užfiksuotas pirmas COVID-19 atvejis ir galimai aiškėja antrasis įtariamas. Visi įmonės darbuotojai bus toliau tiriami ir savaitgalį“, – informavo savivaldybės atstovas.

Prekybos tinklas „Maxima“ baigė prevencinį plataus masto darbuotojų tyrimą dėl COVID-19. Nuo liepos 14 dienos, suderinus veiksmus su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, buvo tiriami visi vieno iš Kirtimų sandėlio darbuotojai, skirtingų sandėlių apsaugos darbuotojai bei bendrovės darbuotojai, gyvenantys Rūdiškėse ir Onuškyje. Iš viso – daugiau nei 200 darbuotojų. Iš jų dėl koronaviruso pasitvirtino du atvejai.

Didžiosios Britanijos drabužių ir maisto produktų mažmenininkė „Marks & Spencer“ pranešė galinti atleisti iki 950 vadovaujamąsias ir administracines pareigas einančių darbuotojų, siekdama kompensuoti dėl koronaviruso pandemijos mažėjantį pelną ir pardavimus.

Kaune ketvirtadienį pradėti profilaktiškai tirti prekybos miestelio „Urmas“ darbuotojai, galėję turėti kontaktą su uzbekais, kuriems nustatytas koronavirusas. „Kalbant apie prekybos miestelį „Urmas“, nėra nustatyta konkrečių kontaktų, konkrečių rizikų. Visi veiksmai, kurie yra atliekami, atliekami profilaktiškai“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Per praėjusią parą koronavirusas nustatytas dar vienai Santaros klinikų darbuotojai, dalyvavusiai asmeninėje šventėje, taip pat iš Švedijos grįžusiam asmeniui, BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. „Pirmasis – Vilniaus apskrityje: tai medicinos darbuotoja, dirbanti Santaros klinikose, vėl gi, viena iš devynių asmeninėje šventėje dalyvavusių asmenų“, – BNS sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės scenarijui, kaip paremti darbdavius, ekstremalios situacijos ar karantino metu į prastovas išleidžiančius 60 metų ir vyresnius darbuotojus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje trūksta ketvirtadalio darbuotojų. Tai pranešusios „Kauno dienos“ duomenimis, šiuo metu ministerijoje 60,5 iš 233 pareigybių yra laisvos. Iš jų dešimt – laisvos laikinai, nes darbuotojai yra vaiko priežiūros atostogose. Anot „Kauno dienos“, ministerija neturi ne tik nuolatinio politinio, bet ir administracijos vadovo – kanclerio, Inovacijų ir pramonės departamento direktoriaus – jo kėdė tuščia jau pusantrų metų, nuo 2018-ųjų gruodžio pabaigos.

Per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  „45 prašymai dėl amžiaus yra. Apie 3 proc. visų kreipimųsi. Nežinau, kiek nubausta darbdavių“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris svarsto Užimtumo įstatymo pataisas dėl paramos vyresniems darbuotojams, penktadienį sakė Eglė Radišauskienė.

Vis garsiau piktinantis, kad nuo koronaviruso labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – ne tik susirga, bet ir praranda darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi rengti pagalbos vyresniems žmonėms planą. Tad kaip gi vyresnius žmones ketinama apginti nuo atleidimų iš darbo bei diskriminacijos, kalbėjome su ministru Linu Kukuraičiu. Laba diena, ministre.

Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc.

Karantino metu itin išaugo prekių pristatymo į namus poreikis, padidėjo ir šioje srityje dirbančių žmonių krūvis. Visgi elektroninės parduotuvės „Barbora“ darbuotojai nuogąstauja, kad karantino metu jiems neužtikrinamos būtinos saugumo sąlygos, o per pusę paros trunkančią pamainą ne visada gaunama pietų pertrauka. Bendrovė atsiprašo, teigia vertinanti kiekvieną darbuotoją ir daro viską, kad nieko panašaus nebūtų.

Jei dar nepradėjote planuoti vasaros atostogų, metas suskubti – liko kiek daugiau nei mėnuo iki baigsis terminas išnaudoti savo ilgai kauptas atostogas. Prieš kelerius metus pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja už daugiau kaip trejus metus sukauptas atostogas išleisti iki šių metų liepos 1-osios.

Vieno didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ valdytoja „Palink“ atleidžia 46 darbuotojus. Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, įmonėje iš viso dirba 6224 darbuotojai.  „Palink“ 2018 metais uždirbo 22,217 mln. eurų – 2,3 karto daugiau nei 2017-aisiais (9,866 mln. eurų), rodo Registrų centro duomenys, jos pajamos buvo 649,42 mln. eurų – 1 proc. daugiau (642,9 mln.

Seimas uždraudė darbdaviams diskriminuoti darbuotojus dėl jų sveikatos būklės.  Už tokias Darbo kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo narių. Pataisos numato, kad darbdaviai turės darbuotojo prašymu leisti jam ne mažiau kaip penktadalį jo darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, taip pat suteikti kasmetines atostogas jo norimu laiku, pateikus medikų išvadą apie jo sveikatos būklę, taip pat suteikti nemokamų atostogas gydymuisi – jų laikas priklausys nuo medikų rekomendacijų.

Per karantiną užsakymų srautą gaivinantis verslas ima pasigesti darbuotojų, nes daugelis jų turi nedarbingumo pažymėjimus. Pakeisti juos kitais sudėtinga, kadangi jie gali bet kada grįžti į darbą, rašo „Verslo žinios“.  „Darbdavys negali atleisti darbuotojo jo nedarbingumo laikotarpiu ir negali atleisti darbuotojo dėl to, kad darbuotojas buvo nedarbingas", – nurodo „Jurex“ advokatė Edita Radzevičiūtė.

Karantino metu restoranų verslas patyrė krizę. Sušvelninus karantiną, nemažai maitinimo įstaigų darbą atnaujino. Tačiau ne visi darbdaviai atsiskaitė su darbuotojais. Picerijų tinklo „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia atlyginimų už kovą ir balandį. Netekę kantrybės jie kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.