darbo užmokestis

Darbo užmokestis peržengė psichologiškai svarbią ribą, tačiau į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Kaip informuoja SEB banko analitikai, darbo užmokesčio išaugimas pastebimas pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio smukimo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc. (trečiąjį ketvirtį nuosmukis buvo 2,8 proc.

Tarp programinės įrangos kūrėjų didžiausią uždarbį siūlo ,,Facebook". Vidutinis metinis bazinis darbo užmokestis programuotojams ten siekia 110,5 tūkst. dolerių, praneša  ,,Business Insider", remdamasis Glassdoor.com duomenimis. Antrąją vietą užima  ,,Cisco", kuri vidutiniškai šios srities darbuotojams siūlo 105,72 tūkst. dolerių. Už jos su 101,6 tūkst. dolerių rikiuojasi  ,,Yahoo". Tuo tarpu  ,,Google" užima tik penktąją vietą.

Kas mėnesį į vokelį įdedant po 576 litus, neoficialiam darbo užmokesčiui per mėnesį išleidžiama 578 mln. litų, o per metus 6,9 mlrd. litų - tokia suma Lietuvoje vertinamas nelegalus darbas, kurio bent pusę ištraukus iš šešėlio būtų ne tik užlyginta "Sodros" deficito duobė, bet ir sukauptas solidus rezervas ateičiai, rašo „Verslo žinios". Nerijaus Mačiulio, „Swedbanko" Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto teigimu, pribloškiantį faktą, kad vokeliuose per metus išmokama beveik 7 mlrd.

Vyriausybės sudaryta darbo grupė nedarbui mažinti pateikė pasiūlymą didinti minimalią algą. Minimali alga šiuo metu yra 800 litų. Tokia ji buvo nustatyta 2008 metais, kai ekonomika dar mušė augimo rekordus. Tuo metu minimalią algą gavo apie 14 procentų dirbančiųjų. Šiuo metu tokių žmonių apie 20 procentų. Logiškai galvojant, kai kas penktas žmogus gauna minimalią algą, vargu ar tokią algą galima vadinti minimalia. Ji jau tapusi kone vidutine.

Praėjusiais metais atlyginimai augo visose Europos valstybėse, išskyrus Baltijos šalis ir Airiją, tačiau ir ateinančiai metais daugiau nei pusė Lietuvos įmonių atlyginimų darbuotojams didinti dar neketina. Optimistiškiausios prognozės numato nebent 1–2 proc. darbo užmokesčio augimą. Tokius duomenis pateikia tarptautinė vadybos ir konsultacijų bendrovė „Hay Group“, kurios atliktame tyrime dalyvavo 214 Lietuvos įmonių ir buvo išanalizuota 59 tūkst. darbuotojų atlygiai.

Statistikai skelbia, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 2055,8 lito ir, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo 1,2 procento. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje1 sudarė 2167,4 lito ir padidėjo 1,5 procento, privačiajame sektoriuje sudarė 1976,9 lito ir išaugo 1,1 procento.

2010-ųjų sausį 27 Europos Sąjungos (ES) šalys narys ir dvi šalys kandidatės (Kroatija ir Turkija) turėjo teisės aktais nustatyti nacionalinio minimalų mėnesinį darbo užmokesčio dydį. Šis nustatytas dydis šalyse smarkiai skyrėsi, rodo Europos statistikos agentūros „Eurostat“ surinkti duomenys. Didžiausias skirtumas užfiksuotas tarp Bulgarijos, kur minimalus darbo užmokestis yra 123 eurai, ir Liuksemburgo – 1 tūkst. 683 eurai.

Ką mano darbo ieškantieji, ar turėtų būti darbo pasiūlymuose nurodyti siūlomi atlyginimai? Ar tokia informacija būtų naudinga darbuotojams? Koks šiuo metu atlygis už darbą priimtiniausias, kai aplink tiek besiskundžiančiųjų mažėjančiomis pajamomis? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma darbuotojų pageidautų, kad darbo skelbimuose būtų pateikiamas siūlomas atlyginimas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) praneša gaunanti bendrovės „Vilniaus energija“ darbuotojų laiškų, kuriuose teigiama, kad administracija įspėjo, jog Komisijos nurodymu bus atleidžiama dalis darbuotojų, o likusiems mažinamas darbo užmokesčio dydis. Komisijai susidaro įspūdis, kad tokie pranešimai nepagrįstai gąsdina darbuotojus, ir taip siekiama daryti spaudimą VKEKK dėl būsimų sprendimų.

Pablogėjusi šalies ekonominė situacija ir sumažėjęs darbų mastas sąlygojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio mažėjimą 2009 metais. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2009 metais sudarė 2 tūkst. 56 litus ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 4,4 proc., praneša Statistikos departamentas. Labiausiai nukentėjo dirbantieji statybų sektoriuje Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 tūkst.

Statistikos departamentas praneša, kad statybos sąnaudų kainos 2010 metų gegužę, palyginti su balandžiu, padidėjo 0,4 procento. 2010 metų gegužę, palyginti su balandžiu, bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,6 procento padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Bendrajam kainų pokyčiui įtakos turėjo ir 0,1 procento atpigusios statybinės medžiagos ir gaminiai bei 0,2 procento sumažėjusios statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos.

Nemaža dalis dirbančiųjų pritartų siūlymui atlyginimą mokėti kas savaitę. Tai patvirtino šiomis dienomis daryta apklausa. Daugiau nei pusė (52,7 proc.) portalo Verslosavaite.lt apklausoje dalyvavusių skaitytojų pasisakė pritariantys profsąjungų siūlymui atlyginimą darbuotojams mokėti kas savaitę. Priešingai „Ne, tai sukeltų papildomų problemų darbdaviams“ manė 39,4 proc. apklausoje dalyvavusių portalo lankytojų. 6,6 proc. balsavusių rinkosi „kita“, o 1,2 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad statybos sąnaudų kainos 2010 metų balandį, palyginti su kovu, padidėjo 0,2 procento. 2010 metų balandį, palyginti su kovu, bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,2 procento pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai bei 0,3 procento padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos balandžio mėn. padidėjo 0,1 procento.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2010 m. ketvirtį sumažėjo 4,1, o per metus – 7,4 procento. Statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 2031,2 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 4,1 procento.

Europos Komisija (EK) ketina pritaikyti net kelias priemones, kuriomis siekiama per ateinančius penkerius metus smarkiai sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Dabar vyrų ir moterų darbo užmokestis ES vidutiniškai skiriasi 18 proc. Norėdama sumažinti šį skirtumą, Komisija didins darbdavių informuotumą, ragins imtis lyčių lygybės skatinimo iniciatyvų ir rems vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo įvertinimo priemonių kūrimą. Neatmetama ir naujų teisinių priemonių galimybė.

Vidutinis darbo užmokestis Latvijoje per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius mažėjo trečią kartą paeiliui ir sumenko 12,1 metinių procentų. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo iki 440 latų, nuo 500 latų tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lyginant su trečiu praėjusių metų ketvirčiu darbo užmokestis sumenko 3,5 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį sudarė 2 118,3 lito ir, palyginti su trečiuoju 2009 metų ketvirčiu, sumažėjo 1,1 procento.

Perskaičiavusi ūkio raidos centrinį scenarijų, Finansų ministerija prognozuoja didesnį BVP ir mažesnį fiskalinį deficitą. Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės dėl eksporto augimo ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų įsisavinimo paankstinimo. Laukiama, kad šiais metais BVP turėtų augti 1,6 proc., o 2011 – dar 3,2 proc.