Christine Lambrecht

Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas. „Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį paskelbė apie atsistatydinimą. Tokį žingsnį ji žengė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai, šaliai gaivinant ilgai pakankamo dėmesio negavusias ginkluotąsias pajėgas tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje. „Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, kritikuota dėl virtinės netaktiškų žingsnių, nusprendė atsistatydinti, penktadienį pranešė kelios nacionalinės žiniasklaidos priemonės. Atsistatydinti nusprendė pati Ch. Lambrecht, rašė dienraštis „Bild“, pirmasis pranešęs šią naujieną. Savo šaltinių laikraštis nenurodė.

Lenkijos pažadą tiekti modernius vokiškus tankus išgirdę ukrainiečiai netveria džiaugsmu. Lvive lenkų prezidentą užplūdo iki ašarų dėkingumo emocijos persmelkta ukrainiečių minia. Tačiau tankai Ukrainą pasieks tik dėl to apsisprendus Vokietijai. Tuo metu Ukrainos rytuose tęsiasi įnirtingi mūšiai už Soledarą. O Kremliaus propaganda jau kviečia rusus mirti Ukrainoje ne tik už baltą „Ladą“, bet ir už išmanų laikrodį.

Ukrainos gelbėtojai šią naktį traukė žmones iš po namo nuolaužų Mykolajive. Putino generolai raketomis vos nepražudė 11-mečio, kuris po gelžbetonio gabalais išbuvo 6 valandas. Zelenskis džiaugiasi Vakarų tiekiamomis oro gynybos sistemomis, bet sako, kad to nepakanka – esą tai tik dešimtadalis to, ko reikėtų. Ir nors girti rusai prieš vykdami į frontą šoka ritualinius šokius, nepanašu, kad jiems tai padeda. Tuo metu Putinas ieško užtarimo Azijos lyderių susitikime Kazachstane.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, regis, sunervino kai kuriuos kolegas. Pastaruoju metu tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.

Laurynas Kasčiūnas stebisi bendrapartiečio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, kad Lietuvai priimtinas 10 dienų terminas, per kurį į šalį krizės atveju atvyktų Vokietijos karių brigada. L. Kasčiūnas kvies ministrą pasiaiškinti į komiteto posėdį, o opozicijoje esantis Petras Gražulis konservatorių ginčą norėjo išspręsti Seimo salėje.

Lietuvoje šeštadienį viešinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sako, kad būtina įvertinti Rusijos grasinimus Lietuvai ir būti pasirengus reaguoti. „Išgirdome Rusijos grasinimus Lietuvai, įgyvendinančiai Europos sankcijas pasienyje su Kaliningradu. Tai toli gražu ne pirmi tokie grasinimai, turime juos vertinti ir būti pasirengę“, – lankydamasi Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracijoje Rukloje, Jonavos rajone, sakė Ch. Lambrecht.

Lietuva siekia greitesnio Vokietijos pajėgų įsikūrimo Lietuvoje ir yra pasiruošusi užtikrinti reikalingą infrastruktūrą, sakė šeštadienį Vilniuje su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Ukraina sulaukė galingų svečių – į karo siaubiamą Ukrainą traukiniu atvažiavo Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Tiesa, rusų karo nusikaltimų simbolyje – Irpinėje – apsilankiusius Macroną, Šolcą ir Dragį vienija ne tik parama Ukrainai, bet ir noras kalbėtis su agresoriumi Vladimiru Putinu. Dėl to Macronui net teko teisintis. Savo ruožtu Rusijos elitas iš jų tyčiojasi.

Siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų, Vokietija yra pasirengusi į Lietuvą atsiųsti daugiau karių, sako šios šalies gynybos ministrė Christine Lambrecht. „Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę (į regioną – BNS) atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – spaudos konferencijoje Rukloje antradienį teigė politikė.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht antradienį pavadino Rusiją agresore ir išreiškė palaikymą NATO dvikryptei stabdymo ir dialogo strategijai Maskvos atžvilgiu. „Rusijos grėsmė išlieka ir kelia iššūkių NATO. Rusijos [pajėgų] judėjimas prie sienos su Ukraina pažeidžia visas taikaus sugyvenimo taisykles. Mes neužmiršome, kad agresorė yra Rusija“, – ministrė sakė Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.