bvp

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę  iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc. Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.   Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.

Lietuva dėl karo Ukrainoje nukentės itin smarkiai, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs mažiau nei prognozuota anksčiau – 3,5 proc., skelbia tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“. Anksčiau ji prognozavo 4 proc. ūkio augimą.   Pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija, pranešė bendrovė.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.  Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Nepašalinus šios įtakos BVP per metus augo 4,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 procento.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Vokietijos ekonomika šiais metais gali susitraukti beveik 2 proc., jei situacija Ukrainoje dar labiau paaštrės, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies centrinį banką. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikis Vokietijos ekonomikai pradiniame etape veikiausiai bus ribotas. Tačiau jei padėtis toliau blogės, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali sumažėti beveik 2 proc., teigiama Bundesbanko naujausioje apžvalgoje.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,4 proc., o Latvijos – 7,3 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 4,7 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,1 proc. BVP.

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc., teigia Finansų ministerija. Pernai gruodį ministerija prognozavo, jog šalies BVP augs iki 3,7 procento. „Šiandien pasaulio ekonomika patiria beprecedentį šoką dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Latvijos centrinis bankas sumažino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet prognozę nuo 4,2 proc. iki 1,8 proc., kitąmet – nuo 4,0 proc. iki 3,2 procento. Vidutinės metų infliacijos prognozės padidintos atitinkamai nuo 6,1 proc. iki 9,5 proc. ir nuo 2,9 proc. iki 3,7 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. Latvijos banko analitikas Uldis Lutkastė pabrėžė, kad naujausios prognozės atspindi makroekonomines tendencijas ir buvo parengtos padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis.

SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.  Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui laipsniškai didinti Latvijos gynybos biudžetą, kad iki 2025 metų jis siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Finansų ministerijos ataskaita vyriausybei, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą bei užtikrinti greitesnį ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų augimą, 2023 metais išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,25 proc. BVP, 2024 metais – iki 2,4 proc. BVP, o 2025 metais – iki 2,5 proc. BVP.

Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų. Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą.

Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės siūlymą dėl išlaidų šalies gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Biudžeto pakeitimas leis 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kokia technika už šias lėšas bus perkama.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai. „Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc.

Ukrainoje tęsiasi karas. Rusijos invazija į Ukrainą jau privertė namus palikti virš milijono žmonių. Kasdien žūsta ne tik kariai, bet ir civiliai. Lietuvoje taip pat jaučiamas žmonių susirūpinimas, o atsakingi valdžios atstovai tikina, kad turėtumėme jaustis saugūs. Penktadienį Gitanas Nausėda TV3 studijoje kalbėjo apie situaciją Ukrainoje. Vladimiro Putino veiksmus vadindamas beprotiškais prezidentas atsigręžė ir į Lietuvą.

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 8,3 proc. solidesnis nei 2020 metų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais, praėjusių metų BVP – 5,2 proc. didesnis. Paskutinį 2021-ųjų ketvirtį ekonomikos metinis augimas siekė 8,6 procento. Didžiausios įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamoji pramonė, informacijos technologijų ir ryšių, transporto ir sandėliavimo sektoriai.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 4,8 proc. iki 55,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,8 mlrd. eurų – 4,8 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2020 metais (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 5 proc.) ir 1,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Europos Komisija (EK) sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 procento. Pernai lapkritį ji prognozavo, kad Lietuvos bendrasis produktas (BVP) augs 3,6 procento.  Pasak Komisijos, 2023 metais Lietuvos BVP taip pat turėtų augti 3,4 proc., ši prognozė nepasikeitė.  „Namų ūkių pajamos toliau didės, tačiau vartojimo augimą stabdys padidėjusios kainos.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

SEB banko minimaliai sumažintą šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę lėmė  koronaviruso omikron atmainos plitimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,6 iki 3,5 proc. „Tai labiausiai susiję su omikron mažu neigiamu efektu, dėl jos įdėjome tik 0,1 proc. punkto efekto.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 45,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, o Estijos – 5,8 mlrd. eurų arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 200,7 proc. BVP.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

2021 metus Lietuva pasitiko šalyje esant griežtam karantinui ir daugeliui veiklos ribojimų siekiant kovoti su pandemija. Buvo prognozuojama, kad pandemijos įtaka ekonomikai jau bus mažesnė negu pirmo karantino metu, o optimizmo teikė pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso. Tačiau šių metų ūkio augimo rezultatas smarkiai viršijo prognozes – šalies BVP, tikėtina, paaugo 4,9 proc.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 21,139 mlrd. eurų ir sudarė 42,7 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,5 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,6 proc., arba atitinkamai 10,165 mlrd. ir 5,272 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,5 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, smuktelėjo 0,03 proc. iki 15,062 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį trečiąjį paskelbė Statistikos departamentas. Pirmąjį įvertį spalio pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP per trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,05 procento.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 6 procento. Daugiau BVP augo tik Vengrijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 6,1 proc. ir 8 procentais. Latvijoje BVP per metus augo 4,7 proc., Estija trečiojo ketvirčio BVP rodiklių kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 3,7 proc.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Lietuvos ekonomika, skatinama ženkliai išaugusio eksporto, stiprios vidaus paklausos ir didėjančių investicijų, šiemet turėtų augti 5 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Šiemet liepą EK 2021-aisiais prognozavo 3,8 proc. šalies BVP augimą. Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 5,2 proc. ir to meto kainomis siekė 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

Latvijos valstybės skola 2022 metais gali pasiekti 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo finansų ministerijos parengtos makroekonominės prognozės. Pasak ministerijos, šių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, kaip prognozuojama, sudarys 49,6 proc. BVP, arba 15,56 mlrd. eurų. 2022 metais, jeigu politika nebus keičiama, valstybės skola gali padidėti iki 50 proc. BVP, arba 17,015 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug dešimtadaliu, prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą. Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė.

Šiais metais pasaulio ekonomika ūgtelės 6 proc., tačiau skirtumai tarp šalių didėja, nes pažangios ekonomikos įgauna pagreitį, tuo tarpu besivystančios šalys atsilieka, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Nors pasaulinio augimo prognozė nepakito, palyginti su balandį skelbta prognoze, fondas skaičiuoja, jog JAV ekonomika išaugs 7 proc. dėl didžiulių vyriausybės išlaidų ir išplėtotų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų.