bvp

Švedijos ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtą ketvirtį paeiliui, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Per pirmus tris šių metų mėnesius Švedijos bendrasis vidaus produktas paaugo 1,4 proc., paskelbė šalies statistikos biuras. Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 1 proc. ekonomikos augimą. Per metus Švedijos ekonomika ūgtelėjo 3 proc. Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį šalies ekonomika augo 0,3 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis kovo mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 20 mlrd. 863,1 mln.

Europos Komisijos (EK) pavasario prognozė patvirtina, kad ES ekonomika palaipsniui atsigauna. Numatoma, kad po didžiausio per visą ES gyvavimo laikotarpį patirto nuosmukio 2010 m. ES ekonomika augs 1 %, o 2011 m. – 1¾ %. Tai reiškia, kad, palyginti su EK rudens prognoze, šių metų ekonomikos augimo rodiklis didesnis ¼ procentinio punkto, nes ES šalis teigiamai veikia pagerėjusios išorės sąlygos. Vis dėlto ekonomikos atsigavimą tebevaržo nedidelė vidaus paklausa.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas yra didesnis nei 18 proc., arba keturgubai daugiau nei ES, vertindamas naujausius paskelbtus statistinius duomenis tvirtina Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Tuo tarpu pati Vyriausybė, jo pastebėjimais, prarado daugiau nei trečdalį šalies iždo įplaukų, o Vyriausybės vadovo daromos klaidos šalį stumia bankroto link bei yra nesuvokiamo mąsto.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu periodu 2009-aisiais, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 procento. Lyginant su praėjusių metų paskutiniais keturiais mėnesiais smukimas dar skaudesnis - 12,9 procento. Statistikos departamentas praneša, kad BVP 2010 metų pirmąjį ketvirtį siekė 20 648,6 mln. litų.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 8213,6 mln. litų, arba 8,9 procento BVP. Valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis nei prognozuota (9,5 proc. BVP). 2009 metais valdžios sektoriaus pajamos siekė 31 530 mln. litų, išlaidos – 39 743,6 mln. litų. Centrinės valdžios deficitas sudarė 5017,3 mln. litų (5,4 procento BVP), vietinės valdžios – 186,1 mln. litų (0,2 proc. BVP), socialinės apsaugos fondų – 3010,2 mln.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola vasario mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 465,3 mln. litų, arba 33,5 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 819  mln. litų).Vasarį centrinės valdžios užsienio skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 2 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją. Visa centrinės valdžios vidaus skola mėnesiui baigiantis sudarė 7 mlrd. 333,7 mln. litų (23,3 proc.

Ekonomistė ir globalizacijos kritikė Noreena Hertz dar 2001 metais perspėjo dėl pernelyg galingais tapusių bankų, nežaboto godulio ir nereguliuojamų rinkų keliamo pavojaus. Duodama interviu „Spiegel Online“, ji taip pat pasidalijo savo mintimis apie tai, kodėl, vertinant ekonomikos būklę, nereikia kliautis vien BVP rodikliu ir kodėl kapitalizmas dabar yra atsidūręs ant pokyčių slenksčio. Spiegel Online: Dr. Hertz, labai dažnai skaitome apie tai, kiek augo ar smuko šalies ekonomika.

Latvijos vyriausybė pareiškė, kad šalis jau 2014 metų sausio 1 dieną prisijungs prie eurozonos, praneša „Mixnews“. Po dviejų mėnesių nuo euro įsivedimo bus panaikinta galimybė už prekes ir paslaugas atsiskaityti abiejomis valiutomis. Bus leidžiamas tik atsiskaitymas eurais. Latai į eurus be jokio komisinio mokesčio bus keičiami per pirmuosius 6 mėnesius nuo prisijungimo prie eurozonos. Kad prisijungtų prie eurozonos, Latvija turi įvykdyti kelias sąlygas.

Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Švedijos ekonomika netikėtai grįžo į recesiją, tai lėmė šalies valiutos nuosmukį ir diskusijas apie tai, kaip greitai bus padidintos palūkanų normos. Per ketvirtį Švedijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 0,6 proc. Ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą. Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad trečiojo metų ketvirčio Švedijos BVP sumenko 0,1 proc. Pirminiai duomenys rodė 0,2 augimą.

Statistikos departamentas, remdamasis gruodžio mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2009 metų ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Metinis susitraukimas – 15 proc. Patikslintais duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 mlrd. 801,4 mln.

Atnaujintoje Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje numatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotys - 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis - 8,1 proc. BVP, 2011 - 5,8 proc. BVP, 2012 - 3 proc. BVP.

Antradienį tarptautinės SEB grupės analitikų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, jog po krizės įveikimo programų pasaulio ekonomika stiprėja. Išsivysčiusių šalių ūkio plėtra bus pažeidžiama ir santykinai lėta, tačiau darbo rinkos situacija stabilizuosis. Anot analitikų, didžiausią rūpestį kelia daugelio šalių valstybės finansų būklė ir būsimi globalios kredito rinkos pokyčiai.

Pagrindiniai svarbiausių pasaulio rinkų rodikliai ir augančios didžiųjų korporacijų pajamos rodo beprasidedantį ekonomikos kilimo ciklą, konstatuoja investicinius sprendimus teikiančios gyvybės draudimo bendrovės „Sampo Life“ analitikai. Rezultatai viršijo lūkesčius 2009 metų ketvirtą ketvirtį 80 proc. didžiųjų pasaulio korporacijų pelningumo rezultatai buvo didesni nei tikėtasi, teigia analitikai.

Valstybė nesurenka mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietuvių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose egzotinėse salose. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos rinkoje per metus šoktelėjo kaip niekada anksčiau – net 5 procentiniais punktais, ir pasiekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus šešėlinė ekonomika užkariaus dar didesnę rinkos dalį – net 27 proc. BVP.

Per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Europos ekonomikos atsigavimas beveik sustojo. 16-os euro regiono valstybių bendrasis vidaus produktas minėtu laikotarpiu paaugo 0,1 proc. nuo ankstesnio ketvirčio, praneša Europos Sąjungos statistikos biuras. Per trečią metų ketvirtį šalių BVP ūgtelėjo 0,4 proc. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą. Graikijos nuosmukis dar pagilėjo, kai per paskutinį metų ketvirtį šalies BVP sumenko 0,8 proc.

Prancūzijos vyriausybės vykdomos automobilių gamybos sektoriaus augimo skatinimo programos ir padidėjusios vartotojų išlaidos padėjo Prancūzijos ekonomikai ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį paaugti daugiau nei tikėjosi ekonomistai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per paskutinį metų ketvirtį išaugo 0,6 proc. Ketvirčiu anksčiau BVP augo 0,2 proc. Ekonomistai prognozavo 0,5 proc. augimą. Per 2009 m. Prancūzijos ekonomika nusmuko 2,2 proc.

Eksporto augimui nepajėgus kompensuoti susilpnėjusio vartojimo ir sumenkusių investicijų, didžiausios Europos ekonomikos augimas paskutinįjį metų ketvirtį netikėtai sustojo. Vokietijos bendrasis vidaus produktas, atsižvelgiant į sezoninius veiksnius, lyginant trečią metų ketvirtį su ketvirtu, nepakito. Trečią metų ketvirtį Vokietijos BVP augo 0,7 proc. Ekonomistai tikėjosi 0,2 proc. augimo. Per 2009 m. Vokietijos BVP sumenko 5 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 m. padidės 0,5 proc., o 2011 m. – 3,4 proc. Remiantis pagrindiniu prognozių scenarijumi, realusis BVP pradės sparčiau didėti antrąją 2010 m. pusę.

Atsigavus eksportui ir gamybai, ekonomistai prognozuoja, kad per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius Latvijos ekonomika smuko lėčiausiu tempu per metus. Pasak ekonomistų apklausos, per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais, Latvijos bendrasis vidaus produktas sumenko 15,9 proc. Per trečią praėjusių metų ketvirtį Latvijos ekonomika nusmuko 19 proc.

Perskaičiavusi ūkio raidos centrinį scenarijų, Finansų ministerija prognozuoja didesnį BVP ir mažesnį fiskalinį deficitą. Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės dėl eksporto augimo ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų įsisavinimo paankstinimo. Laukiama, kad šiais metais BVP turėtų augti 1,6 proc., o 2011 – dar 3,2 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, 2009 metų pabaigoje centrinės valdžios skola sudarė 25 mlrd. 660,9 mln. litų, arba 27,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (92 mlrd. 450  mln. litų). Centrinės valdžios vidaus skola 2009 metų pabaigoje sudarė 6 mlrd. 717 mln. litų (26,2 proc. visos centrinės valdžios skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinė valdžia buvo skolinga 5 mlrd. 296,6 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2  mln.

Ketvirtadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas pratęsė savaitės tendenciją ir toliau augo. Akcijų apyvarta viršijo 5,213 mln. litų, sudaryta 1590 sandorių. Pasibaigus prekybai indeksas buvo padidėjęs 1,41 proc. Šiandien Vilniaus biržoje 22 bendrovių akcijos pabrango, 5 – atpigo. Dvylikos bendrovių akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Šiandien paskelbta, kad Lietuvos ekonomika IV ketv. smuko 13 proc. metiniu tempu. Lyginant su III ketvirčiu, Lietuvos BVP padidėjo 0.1 proc.

Pratęstas Lietuvos ir Maltos biudžeto deficito sumažinimo terminas, Vengrijai ir Latvijai veikiausiai pavyks sumažinti deficitą iki nustatyto termino, praneša Europos Komisija. Dvidešimčiai valstybių narių Europos Sąjunga (ES) yra nustačiusi terminus, iki kurių jos turi sutvarkyti savo biudžetą. Tai itin svarbu siekiant, kad ekonomika būtų stabili ir augtų ES atsigaunant po ekonomikos nuosmukio.

Lenkijos ekonomika, vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuriai pavyko išvengti nuosmukio, per praėjusius metus paaugo daugiau nei tikėjosi ekonomistai. Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) Lenkijoje pakilo 1,7 proc. 2008 metais Lenkijos BVP augimas siekė 5 proc. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi 1,6 proc. augimo. Per metus privatus vartojimas Lenkijoje išaugo 2,3 proc., o vidaus paklausa sumažėjo 0,9 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metais siekė 92 mlrd. 450,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 15 proc. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį). 2009 metais nežymus bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1,6 proc.

2009 metų vasarį prasidėjęs žymus pramonės produkcijos nuosmukis, vasario–rugsėjo mėnesiais vidutiniškai siekęs daugiau kaip 17 proc., spalį pradėjo mažėti ir ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, jau siekė tik 8,3 proc. 2009 metų gruodį., palyginti su 2008 metų gruodžiu, visos pramonės produkcijos mastas sumažėjo 7,3 proc.

Prancūzija beveik padvigubino šių metų ekonomikos augimo prognozę. Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde teigė, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas padės šalies bendrajam vidaus (BVP) produktui per šiuos metus pakilti 1,4 proc. Anksčiau buvo prognozuojama, kad šiemet Prancūzijos BVP augs 0,75 proc. Antra pagal dydį euro zonos ekonomika per antrą ir trečią praėjusių metų ketvirtį paaugo 0,3 proc.

Jamaikos vyriausybė savo 7,8 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijos pirkėjams nesugeba atlikti įsipareigojimų. Kaip praneša Financial Times Deutschland, investuotojams Jamaika siūlo pakeisti šią vyriausybinę obligaciją naujomis obligacijomis su mažesnėmis palūkanomis ir ilgesne trukme. Kadangi šalis negali arba nenori vykdyti įsipareigojimų investuotojams, tai reiškia valstybinį bankrotą. Reitingų agentūros S&P ir Moody's šią Jamaikos obligaciją atitinkamai įvertino kaip bankrotą.

„Independent Strategy“ strategas Davidas Roche teigė, kad euras taps mėgstamiausia pasaulio rezervine valiuta, kadangi Europa turi geresnę augimo strategiją nei JAV. Pasak D. Roche, Europa turi daug stipresnį fiskalinį balansą ir daug geresnį skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį euro zonoje. Praėjusiais metais Vokietija patyrė didžiausią ekonomikos nuosmukį pokario istorijoje, tačiau, pasak stratego, tai atveria daugiau galimybių privatiems investuotojams.

Recesija Lietuvoje turėtų baigtis antrąjį 2010 metų pusmetį, tačiau ekonomikos atsigavimo tempai priklausys nuo situacijos eksporto rinkose ir  nuo to, kaip valstybei pavyks suvaldyti augančią skolą bei sumažinti mokesčius, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Nors antrąjį metų pusmetį matysime ekonomikos augimą, šalies BVP šiais metais apytikriai balansuos ties 2009 metų lygiu.

Jų  buvo dvylika ir vienas afganas. Jie stovėjo aukštai iškėlę galvas, išdidūs laukdami priešo. Drąsūs ir tvirti, suspaudę, vis dar -be galo- taikliai šaudančius, šimtamečius M-14 automatinius šautuvus, gailėjosi nesuspėję į tą vienintelį autobusą išvežusį likusią tautos dalį emigracijon. Afganas tyliai meldėsi ruošdamasis siautulingam karo sūkuriui, kurį jam atnešė negauta Šengeno erdvės viza. Tai buvo Lietuvos Respublikos kariuomenė - geriausiai optimizuota XXI amžiaus karinė jėga.

Jau kadenciją baigiančios ir naujosios Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sako, kad Europos Komisijos sudaromos prognozės Lietuvai gali gerėti, ir neatmeta galimybės, jog šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs. "Jeigu žiūrėsime į ekonomikos pokyčius per paskutiniuosius du ketvirčius, mano supratimu, yra pagrindo manyti, kad ekonomika kitais metais galėtų atrodyti geriau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Gamybos nuosmukis ir mažėjančios vartotojų išlaidos lėmė didžiausią Latvijos ekonomikos nuosmukį tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Remiantis anksčiau skelbtais preliminariais duomenimis, Latvijai buvo numatomas 18,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas. Šiandieniame Latvijos statistikos biuro pranešime informuojama, kad trečio metų ketvirčio Latvijos BVP nuosmukis siekia 19 proc.

Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento. Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc.