būti džonu malkovičium

Užmetęs akį į programas, pasijunti lyg kartojamų filmų kino teatre. Bet kitų kraštų televizijos irgi nelepina premjeromis. Šeštadienis Diena – tarsi po geriausio žmogaus draugo vilko ženklu. Jis puikuojasi net dviejų filmų pavadinimuose. Dokumentinio pagrindo trileryje „Vilkas“ (BTV, 21.45 val.) – toks pagrindinio herojaus pseudonimas. Ispanija, 8-asis dešimtmetis, paskutinės Franco režimo dienos šiame ispanų filme atkurtos visai neblogai.

Lietuvos kino teatrai tikina, kad kinas gimsta vien Holivude. Liūdna, kai prisideda televizijos, kai iš viso turtingo kino pasaulio užklysta tik reti nestandartiniai kitų šalių filmai. Šeštadienis Amerikietiškai lietuviško repertuaro diena. Kodėl lietuviško – aišku, juk vis dėlto Kovo 11-oji, antroji iš eilės Nepriklausomybės diena! Skamba gana absurdiškai, kaip ir reikia nereikia vis iškabinėjamos ir tuo nuvertinamos nacionalinės trispalvės. Dar kas ne patriotu apšauks.

Keista savaitė. Pradžia, atrodo, jau jau primins šventes, o vėliau vėl įstringama žiauriame kasdieniame kine. Šeštadienis Senas doras komedijų „Vienas namuose“ ciklas dar kartą įrodo – kuo daugiau norima išspausti pinigų iš vienintelės geros idėjos, tuo apverktinesni būna rezultatai. Šiandien demonstruojamas ketvirtasis ciklo filmas (TV3, 19.05 val.), kad ir sukurtas neseniai, kad ir tiesiogiai susijęs su artėjančiomis Kalėdomis, palieka bene liūdniausią autoplagiato įspūdį.

Nemažai televizinių naujojo kino premjerų. Dauguma - per maskvietišką 1 Baltijos kanalą, gal bent taip mus masinantį. Aš to kanalo irgi nemėgstu, bet vaidybiniai filmai patys vietos nesirenka. Šeštadienis Kartą gavau žiūrovo, „ginančio“ nuo manęs Rutgerį Hauerį, laišką. Kažkoks nesusipratimas: aš irgi labai vertinu šį žydraakį melancholišką olandų aktorių, žinau, kad net tada, kai jis vaidina šlageryje, filmas bus gilesnis negu panašūs Stallone, Van Damme‘o ar Dudikoffo.