branduolinė bomba

Amerikiečių istorikas Timothy Snyderis, kurios specializacija yra Centrinė ir Rytų Europa, teigia, kad jam gėda klausyti baime persmelktų balsų, esą Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Pasak mokslininko, Ukrainoje jau metus laiko vyksta neįtikėtini žiaurumai, todėl nerimauti, kad galbūt kada nors Vladimiras Putinas smogs atomine bomba, yra apgailėtina.  „Branduolinio karo baimė, visų pirma, yra susijusi su mūsų pačių saugumu.

Pastaruoju metu buvo spekuliuojama, ar Iranas artimiausiu metu sukurs branduolinį arsenalą. Atrodo, kad Iranas pervertina savo skiliųjų medžiagų atsargas, siekdamas daryti spaudimą JAV. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas rugpjūčio pradžioje JT Saugumo Tarybai pasakė, kad „Iranui <...> liko tik apie dešimt savaičių iki medžiagų, būtinų branduoliniam ginklui, įsigijimo“. „Dabar metas darbams – žodžių neužtenka.

Dėl staigaus nacionalizmo judėjimų iškilimo visame pasaulyje, grėsmė, kad Šiaurės Korėja ir JAV pradės labai trumpą ir viską niokojantį branduolinį karą, dabar yra šiek tiek sumažėjusi. Įsivaizduokite, kad grįžtate į praeitį ir pasakote šį sakinį žmonėms, gyvenantiems 2016-ųjų vasarą. Vis dėlto, apie branduolinį karą kartais pagalvojame visi.

Branduolinės lenktynės tarp JAV ir SSRS 1960-1970 metais pasiekė epogėjų. Tačiau šalys branduolinę galią demonstravo ne tik karinėje srityje. SSRS egzistavo ir toks dalykas, kaip „branduoliniai sprogdinimai liaudies reikmėms“. Vieno tokio termobranduolinės bombos panaudojimo metu Kazachstane iškilo milžiniškas ežeras.

 Šiaurės Korėja išplatino vaizdo įrašą, kaip šioje stalinistinėje šalyje buvo atšvęsta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Netrukus pamatysite, kokią „branduolinę“ estafetę žaidė vaikai stebint Šiaurės Korėją valdančios Darbininkų partijos vicepirmininkui. Tarptautine vaikų gynimo diena visame pasaulyje bandoma atkreipti dėmesį į vaikų problemas ir priminti visiems žmonėms apie vaikų teises, apie tai, kad jiems reikia meilės, priežiūros ir visokeriopos pagalbos.

Atsižvelgus į tai, kiek rizikingų eksperimentų iki šiol išgyveno mūsų planeta, belieka stebėtis, kaip ji iki šiol yra nesunaikinta. Portalas mixstuff.ru pateikia penkis eksperimentus, kurie tikrai galėjo sunaikinti Žemę.           Kolos gręžinys Kolos gręžinys Rusijos Murmansko srityje yra giliausias pasaulio gręžinys. Sovietų mokslininkai inicijavo gręžimą 1970 metais, o jau 1989 metais pasiekė 12 262 metrų gylį.

1945 metų rugpjūčio 6 dienos rytą amerikiečių bombonešis ant Hirosimos miesto Japonijoje numetė atominę bombą. Šios siaubingos dienos akimirkos – „Kommersant“ pateikiamoje nuotraukų galerijoje. Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis tapo pirmu ir vieninteliu istorijoje branduolinių ginklų panaudojimu. Bendras bombos „Little Boy“, numestos ant Hirosimos, aukų skaičius sudarė nuo 90 iki 170 tūkstančių žmonių.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia, kad Iranas yra pasirengęs padvigubinti savo urano sodrinimo įrangos pajėgumus, informuoja BBC. Nutekintoje TATETA ataskaitoje teigiama, kad Fordo branduoliniame bunkeryje yra 2 784 urano sodrinimo centrifugos ir kad Iranas gali netrukus padvigubinti veikiančių centrifugų skaičių nuo 700 iki 1 400. Vakarai dėl to tikriausiai pradės dar atkakliau tvirtinti, kad Iranas nori pasigaminti branduolinį ginklą.

Dešimtys tūkstančių žmonių rugpjūčio šeštą dieną Hirošimoje minėjo 67-ąsias pirmosios atominės bombos numetimo metines. Likę gyvi tragedijos dalyviai, aukų artimieji ir vyriausybės atstovai susirinko į ceremoniją miesto Taikos parke ir pagerbė 140 000 žuvusiųjų atminimą. Hirosimos meras Kazumi Matsui paragino sunaikinti visus branduolinius ginklus pasaulyje. Jis pakvietė visų branduolinį ginklą turinčių šalių lyderius apsilankyti Hirošimoje.

1961-ųjų spalio 30 d. virš Naujosios Žemės salos Arkties vandenyne buvo susprogdinta galingiausia žmonijos istorijoje pagaminta bomba. Beprecedentės galios sprogmuo kodiniu pavadinimu „Ivanas“ buvo daugiapakopė vandenilinė bomba, kurią, remdamiesi standartinėmis branduolinių ginklų gamybos technologijomis, sovietų inžinieriai sukonstravo vos per 15 savaičių.

Nuo branduolinės katastrofos Fukušimos jėgainėje pradžios į aplinką pateko 168 kartus didesnis radioaktyvaus cezio kiekis nei sprogus atominei bombai Hirošimoje, rašo laikraštis „Tokyo Shimbun“, kurį cituoja agentūra AFP. Laikraščio duomenimis, nuo kovo 11-osios, kai Fukušimos jėgainę apgadino žemės drebėjimas ir po to kilęs cunamis, pasklido 15 tūkst.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vertinimu, Iranas šiuo metu turi pakankamai prisodrinto urano mažiausiai dviems branduolinėms bomboms pasigaminti. Nepaisant tarptautinių sankcijų, Irano turimos silpnai sodrinto urano atsargos padidėjo iki 4,1 tonos, sakoma TATENA ataskaitoje. Vasarį šis kiekis buvo 3,6 tonos. Tačiau kad būtų tinkamas ginklams, uranas turi būti toliau perdirbamas.

Šaltojo karo laikais pasitaikydavo ir tokių dalykų. Štai kaip 1955 m. Ramiajame vandenyne sprogo 660 metrų gylyje prie baržos pritvirtinta 30 kilotonų galios branduolinė bomba.

Konfidencialūs žvalgybiniai dokumentai, kurie pateko į „The Times“ žurnalistų rankas, rodo, kad Iranas testuoja esminį branduolinės bombos kompenentą, kuris leistų užbaigti ginklo kūrimo darbus. Žvalgybiniuose duomenyse teigiama, kad Iranas vykdo itin slaptą karinį branduolinį projektą, kuriuo siekiama sukonstruoti neutronų trigerį, kuris inicijuoja branduolinio skilimo reakciją. Būtent šis komponentas sukelia bombos sprogimą. Užsienio žvalgybų dokumentai datuojami 2007 metais.