bioetika

Vakarų farmacijos įmonės Kinijoje, kitose Azijos ir Rytų Europos šalyse vykdo bandymus su žmonėmis, rašoma „Corriere della Sera“. „Mirtina nuodėmė visam mokslo pasauliui – taip tai pavadino bioetikos ekspertai. Tapo žinoma, kad farmacijos įmonė GlaxoSmithKline Kinijoje vykdė eksperimentus duodama vaistus (daugiausiai nuo išsėtinės sklerozės) vartoti žmonėms, netgi neturėdami testų su gyvūnais rezultatų. Manoma, kad tuo jie sukėlė mirtiną pavojų savanoriams.

 Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“ Homo sapiens yra vienintelė protinga ir laisva būtybė, tačiau elgiasi sunkiai suvokiamai – naikina save ir savo rūšį. Taip teigia Lietuvos bioetikos komiteto narys, kunigas ir buvęs chirurgas Andrius Narbekovas. Anot jo, žmogus dažniausiai save pastato į vietą, kuri jam nepriklauso – nori būti dievas be Dievo. Žmonija nuolat susiduria su vis naujais mokslo, ypač – biomedicinos, atradimų skatinamais iššūkiais ir klausimais.

Prieš keturiasdešimt metų kartu su grupele bendraminčių stovėjau Oxfordo gatvėje ir dalinau agitacinius lapelius. Savo skrajutėse buvome išreiškę protestą prieš vištų auginimą bateriniuose narvuose.

Nenorime senti, trokštame ilgai, o gal amžinai, išlikti jauni. Tam negailime nei pinigų, nei, deja, savęs. Šiuolaikinė kosmetologija šaukia: „mes to verti!“ ir vos ne kasdien siūlo vis naują, nepalyginamai efektyvesnę priemonę, gražinančią didžiausią mūsų amžiaus išdavikę – odą. O ko iš tiesų mes verti? Spuogų, randų, nesibaigiančių pakartotinų procedūrų, galų gale nusivylimo? Kas tie neva stebuklus padarantys komponentai? Ir ar tikrai sulauksime stebuklo? Balsas.

Pirmoji kompiuteriu sukurta sintetinė gyvybės forma įžiebė aršias diskusijas katalikų dvasininkijos pasaulyje. Katalikų bažnyčia, kaip pranešama, į naująjį atradimą reagavo gana nuosaikiai, tačiau pabrėžė, kad jis privalo būti naudojamas „tinkamai“. Kol kas, pasak bažnyčios, konkretesnę poziciją formuluoti sunku, nes nėra tiksliai žinoma, kaip dirbtinė gyvybė paveiks žmonių gyvenimą.