biblioteka

Lietuvos dailės ir Valdovų rūmų muziejai tęsia kultūros vakarų ciklą, skirtą didikams Sapiegoms ir jų kultūriniam palikimui. Trečiadienį Vilniaus paveikslų galerijoje vyks vakaras „Sapiegos Lietuvos knygos kultūroje“, skirtas garsiajai Sapiegų bibliotekai („Bibliotheca Sapiehana“), kurios didžioji išlikusi dalis saugoma Vilniaus universitete. Pasak knygos istorikų, Sapiegos buvo aistringi bibliofilai - jų giminė per kelis šimtmečius savo dvaruose buvo sukaupusi didžiules asmenines bibliotekas.

„Lietuvos krepšiniui - 90“ - taip pavadintą fotografijų parodą jau gali apžiūrėti Kauno apskrities viešojoje bibliotekos lankytojai. Ekspozicija, skirta šios populiariausios mūsų šalyje istorijai bei vienam garsiausių krepšininkų, Lietuvos krepšinio krikštatėviui Pranui Lubinui atminti, dėmesį patraukia pirmiausia šūkiu „Kur lietuviai - ten krepšinis, o kur krepšinis - ten lietuviai“. Ypač įdomios čia rodomos pačių krepšininkų archyvinės nuotraukos, jose įamžintos senų ir šių laikų pergalių, t...

D. Britanijos Nacionalinė biblioteka už 9 mln. svarų (11 mln. eurų) įsigijo 1 300 metų senumo knygą. Anot duomenų, Šv. Katberto evangelija (St. Cuthbert Gospel) yra seniausia visiškai išsilaikiusi knyga Europoje. Knygą, kuri yra Evangelijos pagal Joną kopija lotynų kalba, biblioteka nupirko iš britų jėzuitų. Knygos raudonais odiniais viršeliais dydis yra 96x136 mm. Ši knyga išleista VII amžiuje. Šventasis Katbertas mirė 687 metais. Jo karste knyga rasta 1104-aisiais.

„Savaitė be patyčių“ prasideda jau kovo 19 dieną. Prie šios akcijos organizavimo ir veiklų įgyvendinimo prisideda Lietuvos Moksleivių Sąjunga (LMS). Šios organizacijos dėka „Savaitės be patyčių“ renginiai vyks penkiolikoje Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose yra įsikūrę LMS padaliniai. Kovo 19 dieną Lietuvos Moksleivių Sąjungos savanoriai kvies visus moksleivius atidaryti „Savaitės be patyčių“ renginių maratoną. Miestų centruose vyks atidarymo eisenos, koncertai bei debatai patyčių tema.

Heseno federalinės žemės Mokslo ministerijos darbuotojas vertėsi knygų vogimu iš bibliotekų. Kaip pranešė ketvirtadienį Vokietijos žiniasklaida, per kratą jo namuose buvo rasta daugiau kaip 5 tūkstančiai vertingų egzempliorių, kurių bendra kaina – apie 1 milijoną eurų. Viskas prasidėjo praėjusių metų lapkritį, kai bibliotekos prie Arolzeno pilies nedideliame Bad Arolzeno miestelyje darbuotojai pastebėjo dingus kai kuriuos vertingus mokslo veikalus.

Druskininkuose duris atvėrusioje naujoje miesto viešojoje bibliotekoje galės vykti ir įvairios parodos, kultūros renginiai. Prireikė penkerių metų, kad kurorto skaitytojai turėtų erdvią ir modernią viešąją biblioteką. Žaisminga Astridos Lindgren skaitykla laukia mažųjų skaitytojų, suaugusiųjų – fonoteka, interneto ir periodikos skaityklos. Skaitytojai, turintys regėjimo negalią, galės skaityti garsines knygas. Kurorto svečiams paruoštas ir knygų anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis fondas.

Lietuvos viešosiose bibliotekose pradedamas virtualių susitikimų ciklas su žinomais kultūros, meno ir mokslo žmonėmis. Antradienį pirmosios tiesioginės interneto transliacijos metu bibliotekų lankytojai bendraus su žurnalistu, rašytoju ir keliautoju Algimantu Čekuoliu.

Šiemet mažiausiai 300 šalies viešųjų bibliotekų pirmą kartą nemokamai gaus apie 30–40 kultūros, šviečiamojo pobūdžio ir jaunimui skirtų leidinių. Tai paaiškėjo po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo iškelta ši iniciatyva. Galutinį sprendimą dėl nemokamo leidinių platinimo bibliotekoms Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tikisi priimti iki vasario mėnesio.

Per naktį veikiančios bibliotekos kol kas prieinamos ne visiems aukštųjų mokyklų studentams. Viena nedaugelių – Mykolo Romerio universiteto (MRU) biblioteka – durų nerakina iki paryčių. Jos darbuotojai sako laisvų vietų naktį, ypač per sesiją, bibliotekoje lieka ne tiek jau daug. Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka savo studentams žada, kad naujai statomas pastatas – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) – veiks visą parą.

Britui, vokiečiui ar kitos Vakarų Europos valstybės piliečiui sunkiai paaiškintumėte, kas yra sanitarinė diena ir kas per ją daroma. Lietuvoje ji egzistuoja nuo sovietmečio ir kol kas neturėtų išnykti. Pirmoji iš didžiųjų bibliotekų Vilniuje – Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka – panaikinusi tokią dieną teigia, kad tai daugiau tradicija nei nauda.

Prieš kelerius metus iš pamokų bėgantys moksleiviai traukdavo į interneto kavines ir kompiuterinių žaidimų salonus. Dabar pedagogai jų ieško bibliotekose.Tik jose vaikai ne skaito knygas, o sėdėti prie kompiuterių, naršo internete, žaidžia. Kad ir kaip  bibliotekininkai stengiasi atlikti ir jiems neprivalomą auklėjamąjį darbą – mėgina kontroliuoti moksleivius, šie vis tiek įsigudrina leisti laiką taip, kaip jiems patinka.

Mokslo metai mokykloje prasideda ir baigiasi bibliotekoje. Žinių šaltinį - vadovėlį - gauni ir grąžini būtent ten. Bibliotekininkė patikrina knygą, ar nepripaišei jos pieštuku, ir tu patenkintas keliauji atostogauti. Būtent toks mokyklinės bibliotekos atsiminimas išlikęs daugelio kalbintų alytiškių prisiminimuose, net ir tų, kurių keliai į mokyklos biblioteką vesdavo itin retai.

Internetas pats savaime nėra blogas, tačiau ar tikrai pakankamai gerai žinote, kokie pavojai jūsų ten tyko ir kaip jų išvengti? Projektas „Bibliotekos pažangai“ drauge su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis kviečia pasitikrinti savo žinias apie atsargų elgesį internete sprendžiant saugaus interneto testą. Jį rasite http://testas.bibliotekospazangai.lt/. Interaktyvų saugaus interneto testą „Ar tikrai internete esi saugus?“ sudaro du klausimynai.

Šalies kaimiškose vietovėse sėkmingai vyksta plačiajuosčio interneto plėtros darbai. Šiuo metu jau nutiesta apie 80 proc. visų numatytų šviesolaidinių linijų, kurios suteiks galimybę atokių vietovių gyventojams naudotis spartaus interneto paslaugomis. Nuo praėjusių metų balandžio, kai buvo pradėtas antrasis plačiajuosčio interneto plėtros etapas, visoje Lietuvoje nutiesta 3847 km šviesolaidinių kabelių iš planuojamų 4809 km.

Išskirtinę istorinio ir modernaus kurorto aurą siekiantys sukurti Druskininkai pamažu atsisveikina su ekonomine krize ir jau netrukus atvers net keletą didelių kultūros, sporto, poilsio objektų. Druskininkų miesto savivaldybės vicemerė Kristina Miškinienė sako, kad Druskininkai siekia tapti Lietuvos kurortų veidu ir stengiasi puoselėti istorinį palikimą, kultūrinį gyvenimą bei kurti modernią aplinką. Vasarą mieste skubama atnaujinti gatves, klojami šaligatviai, ūžia statybų technika.

P. Višinskio bibliotekos Abonemento skyriuje pirmoje knygų lentynoje – šiurpą kelianti literatūra. Į šį skyrių nedraudžiama užsukti ir vaikams. „Pagaliau galėjo griebti pragaro mergiotę, išsyk nudraskė jos raudonas kelnaites, o apnuoginęs pirmiausia nuplėšė jos kairę krūtį“, – tai ne kokie pamišusio interneto komentatoriaus kliedesiai, o ištrauka iš rašytojo Ričardo Gavelio knygos „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Šią knygą prieš gimnazistės Nedos Račkauskaitės nužudymą skaitė jos bendra...

Niderlandų valstybės nenustoja džiuginti savo poilsiaujančiųjų. Iš pradžių, Schiphol duris atvėrė pirmoji biblioteka oro uoste. O liepos pabaigoje, uostamiestyje IJmuiden, pradėjo veikti biblioteka pajūryje. Miestas nutolęs nuo Amsterdamo 21 km. Pailsėti čia atvažiuoja olandai ir turistai iš kitų šalių. Nuo šiol mėgavimasis saulės malonumais galės būti dar turiningesnis – su knyga rankoje. Bibliotekos paslaugomis galima bus naudotis nemokamai. Biblioteka veiks iki rugsėjo 4 dienos.

Prasidėjo poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimas jo gimtajame Prienų rajone. Viešajai bibliotekai, kurioje poetas dažnai lankydavosi, suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas. Dar šiemet tikimasi pastatyti paminklinį akmenį jo tėviškėje – Važatkiemyje. Prienų viešojoje bibliotekoje J. Marcinkevičius buvo dažnas svečias. Kad bibliotekai būtų suteiktas žymaus kraštiečio vardas, neprieštaravo nė vienas Prienų tarybos narys.

JAV televizijos tinklo CBS komandai buvo suteikta neeilinė galimybė aplankyti vietą, kurią yra regėjęs vos vienas kitas žmogus. Tai – Vatikano biblioteka, kurioje sukaupta didžiulė neįkainojamų vertybių kolekcija. Ši biblioteka buvo įkurta prieš penkis amžius, Europoje besibaigiant tamsiųjų Viduramžių laikotarpiui – tuomet katalikų Bažnyčioje suklestėjo taip vadinamas humanizmas, ir pastaroji tapo atvira naujoms filosofijos bei mokslo idėjoms.

Sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekos vadovybė įvedė griežtas taisykles, pratindama moksleivius ir suaugusius  skaitytojus laiku grąžinti knygas. Už kiekvieną uždelstą dieną iš vaiko imamas 3 centų mokestis, iš suaugusio asmens – 5 centai. Kaip paaiškino pačios darbuotojos, jeigu vaikas pinigų neturi, jam tiesiog neišduodamos knygos. Tiems, kas sumokėti gali – skaičiuojami delspinigiai, išrašomas mokos kvitas.

Kai Lietuva didžiuojasi esanti labiausiai Europoje kompiuterizuota valstybė, keliasdešimt tūkstančių lankytojų ir milžiniškus knygų fondus skaičiuojančioje bibliotekoje kompiuteriai atlieka tik interjero akcentų paskirtį. Blogiau nei užkampyje Didžiausiame Panevėžio apskrities vaikų ir jaunimo literatūros centre darbo sąlygos – blogesnės nei dažnoje atokaus kaimo bibliotekėlėje, teturinčioje mažiau nei 150 skaitytojų, tačiau – bent penkis veikiančius kompiuterius.

Gegužės 24 d., Vaikų onkohematologijos centrui padovanota mažoji Rotary biblioteka, kuria galės naudotis tuo metu ligoninėje besigydantys jauniausi pacientai. Įgyvendinant asociacijos „Vilniaus Tarptautinis Rotary klubas“ inicijuojamą socialinę iniciatyvą dešimčiai šalies ligoninių ir vaikų namų bus paaukotos knygų spintos su populiaria vaikų literatūra.

Savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius pradėjo tris svarbius paveldosaugos darbus. Kertami senųjų miesto kapinių (Apvaizdos takas) medžiai, tvarkomos rašytojos, visuomenininkės Panevėžio miesto garbės pilietės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Panevėžio bibliotekos įkūrėjos, mecenatės, kultūros ir visuomenės veikėjos Elžbietos Jodinskaitės ir rašytojo, pedagogo Julijono Lindės-Dobilo kapavietės, kasami Senamiesčio g. 72a sklype rasti palaikai.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Vis dėlto knygynų lentynos lūžta nuo knygų, bet tik retas skaitytojas pajėgus gerą knygą įpirkti. O menkaverčio skaitalo knygynams sunkoka atsikratyti net per nupiginimo akcijas.

Prieš trejus metus pradėtas statyti naujas Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos pastatas dėl nepakankamo finansavimo gali virsti šimtmečio statyba. O jau investuoti milijonai pavirsti griuvėsiais. Tačiau kultūros ministras sako, jog pirmiausiai bus stengiamasi užbaigti mažesnius objektus, kuriems nereikia didelių investicijų, o tik po to bus imtasi brangesnių.

Šalies bibliotekoms paskirstyta arti 3 mln. Lt arba 27 proc. daugiau nei pernai, todėl galima tikėtis bibliotekose rasti daugiau naujų knygų. Dar 423,5 tūkstančio litų bus skirti tęsti elektroninių duomenų bazių prenumeratai, teigiama Kultūros ministerijos pranešime. Viešųjų bibliotekų pateiktų 2010 m. ataskaitų analizė nepateikė didelių netikėtumų. 2010 metais bibliotekos gavo mažiau lėšų, todėl ir įsigijo mažiau leidinių.

Kaune steigiamas kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Tai bus pirmoji Lietuvoje prezidentinė biblioteka. Tikimasi, kad ji taps traukos centru ir mokslo bendruomenei, ir visuomenei, ir turistams, praneša Lietuvos radijas. Prezidentinė biblioteka itin populiari JAV. Prezidentų palikimas – oficialūs dokumentų archyvai bei asmeniniai daiktai visuomenei pristatomi jų gimtuosiuose miestuose įkurtuose muziejuose.

Prasidėjus motinystės atostogoms, 24 metų Aneta nepabūgo atsiradusių naujų rūpesčių ir darbų. Mergina nusprendė tęsti mokslus ir užbaigti rašyti magistrinį darbą. Jei ne kaimo bibliotekos internetas, galbūt to pasiekti nebūtų pavykę. Iš Šventupės (Ukmergės raj.) kilusi Aneta Šiopė šiuo metu su šeima gyvena Anglijoje. Augina sūnelį Dijų, kuriam greitai sueis metai, o gegužę laukia didesnio šeimos pagausėjimo.

Šis Endhoveno Dizaino akademijoje (Nyderlandai) gimęs  interaktyvių kėdžių projektas sukurtas jau palyginti seniai, tačiau apie jas naudojančias bibliotekas kol kas nieko negirdėti. O gaila.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvietė Kauno miesto savivaldybę tapti viešosios įstaigos Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus dalininke kartu su kitais steigėjais – VDU, viešąja įstaiga Išeivijos institutu ir Prezidentu V. Adamkumi. Apsispręsti dėl dalyvavimo naujos viešosios įstaigos steigime miesto savivaldybės taryba turėtų ketvirtadienį, kai Kauno politikai susirinks į savo eilinį posėdį.

Mažai pinigų naujoms knygoms pirkti šiemet gavę Kauno rajono bibliotekininkai nenuleidžia rankų – organizuoja akcijas, o po mažesnius miestelius keliauja knygų lagaminas. Tačiau bibliotekininkai apgailestauja, kad taupant lėšas skurdėja fondai, praneša LTV „Panorama“ Šešis šimtus skaitytojų turinti Kauno rajono Vilkijos biblioteka šįmet gavo vos apie tris šimtus naujų knygų, kai, pavyzdžiui, prieš ketverius metus – du kartus daugiau. Naujesnių knygų, žurnalų padovanoja patys skaitytojai.

Kupiškio rajono bibliotekos vėstant orams virsta ledo kambariais. Į nešildomas patalpas užsukę skaitytojai jose neužsibūna, o bibliotekininkės nebežino, kaip gintis nuo veriančio šalčio. Rajono valdžios atstovai nenori girdėti jų nusiskundimų – jei kas nepatinka, pasiūloma ieškotis darbo kitur. Juodpėnų kaimo gyventojai „Vakaro žinioms" pranešė, kad jų biblioteka iki šiol nešildoma, nors lauke jau tuoj bus minusinė temperatūra. Gaila, sakė, žiūrėti į sustirusią bibliotekininkę.

Kai kurie Kupiškio rajono kultūros ir medicinos darbuotojai lankytojus aptarnauja iki šiol nešildomose patalpose. Rajono valdžia tikina neturinti lėšų šiuo metu šildyti visų įstaigų, todėl darbuotojai turintys tai suprasti, praneša LTV laida „Šiandien“. Vietos gyventojai neskuba keiksnoti valdžios, tik jaudinosi dėl vienintelės kaime likusios pramogos – nešildomos bibliotekos. „Šiuo metu žiauriai šalta. Bibliotekininkė suvargus, pikta, o pikta nuo šalčio.

Apie sūnaus skolą bibliotekai panevėžietė sužinojo gavusi oficialų laišką ir negalinti atsistebėti, kodėl progos priminti apie negrąžintą leidinį laukta dvejus metus. Bibliotekininkai grūmoja, kad nuo baudos išsisukti šansų nėra. Jaunajam panevėžiečiui Ryčiui Š., išvykusiam uždarbiauti toli nuo Lietuvos, šiuo metu tenka sukti galvą, kaip grąžinti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai leidinį. Jį vaikinas pasiėmė 2008-ųjų pavasarį.

Auditoriai teigia, kad už bibliotekų renovacijai ir modernizacijai skirtas lėšas iki šiol atlikta vos trečdalis numatytų darbų. Neparengus bibliotekų plėtros strategijos, bibliotekų renovacijai ir modernizavimui skiriamos lėšos gali neduoti laukiamos naudos, teigia Valstybės kontrolė. Pagal Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 m. programą, iki šiol renovacijai skirta 175 mln. Lt.

Trečiadienio vakare Ukrainos nacionalinėje bibliotekoje Kijeve suveikus priešgaisrinei sistemai žuvo du žmonės. Tai pranešė Ukrainos televizijos kanalas „1 plius 1“. Anksčiau naujienų agentūra UNIAN buvo pranešusi, kad pastate nugriaudėjo sprogimas. Televizijos kanalo duomenimis, bibliotekos 20-ajame aukšte dirbo trys elektrikai, kurie pažeidė priešgaisrinę sistemą. Du darbininkai mirė, apsinuodiję inertinėmis dujomis, vieną pavyko išgelbėti.

3234 – tiek interneto naujokų speciali skaičiuoklė šiandien užfiksavo šalies viešosiose bibliotekose, kuriose vyko akcija „Pirmas kartas internete? Drąsiau! Pirmyn!“. Tiesioginės vaizdo transliacijos metu susirinkusieji susipažino su naršymo internete pagrindais, populiariomis svetainėmis, patys išbandė jėgas dalyvaudami viktorinoje.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, trečiadienį aštriai sukritikuotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės, savo ateitį aptarė su jį delegavusios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovu Seimo nariu Arūnu Valinsku. Vakar popiet G. Kazlauskas su A. Valinsku susitiko Seime. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

Amsterdamo „Schiphol“ oro uoste visai neseniai buvo atidaryta precendentų pasaulyje neturinti biblioteka. Ši biblioteka, kaip pranešama, buvo įkurta oro uosto poilsio ir paslaugų pasaže Holland Boulevard, o jos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Nyderlandų karalystės princesė Laurentien. Unikalią biblioteką atidaryti sumąstė Amsterdamo oro uostas ir Nyderlandų viešųjų bibliotekų sąjunga. Jos fondą sudaro įvairios knygos 25-iomis pasaulio kalbomis, muzikiniai įrašai ir filmai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasipiktino Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos būkle ir paragino Vyriausybę iki 2013 metų, kaip ir buvo planuota, baigti šios bibliotekos rekonstrukciją. Situaciją, kai skaitytojams, netelpantiems salėse, pristatomos papildomos kėdės koridoriuje, o darbuotojams tenka dirbti patalpose, skirtose visai kitoms reikmėms, šalies vadovė pavadino absurdiška.

Pirmasis JAV prezidentas George'as Washingtonas nebuvo toks pavyzdingas pilietis kaip kad apie jį pasakoja, praneša „Balsas.lt“ skaitytojas Simas, kuris internete rado įdomią naujieną apie G. Washingtono įprotį negrąžinti iš bibliotekos paimtų knygų. 1789 metais prezidentas iš Niujorko visuomeninės bibliotekos pasiskolino dvi knygas ir jų taip ir negrąžino. Įvertinus šios dienos kainomis, bauda už negrąžintas knygas pirmajam prezidentui jau siektų 300 tūkst. dolerių.

Į mūsų gyvenimą vis plačiau skverbiasi paslaugų modernizavimas. Nuo naujų technikos vėjų neatsilieka ir bibliotekos. Jeigu dabar skaitytojas, norėdamas grąžinti perskaitytas knygas, turėjo planuoti savo laiką taip, kad į biblioteką spėtų užsukti jos darbo laiku, tai greitai to daryti nereikės. Sumontavus dokumentų grąžinimo įrenginį, knygas galėsime mesti į dėžę, pastatytą prie pagrindinio įėjimo į biblioteką.

Į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inicijuotą akciją „Papuošk biblioteką  savo darytais žaislais“  atsiliepė Dzūkijos vidurinės mokyklos visų  pradinių klasių moksleiviai. Juos  paakino kūrybingi mokytojai.  Taip pat atskubėjo lopšelio-darželio „Boružėlė“ vaikai su savo išradingomis auklėtojomis. Pasipuošė mūsų biblioteka kaip nei vienais kitais metais.

Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės merui Rimantui Taraškevičiui ir administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui 300 klaipėdiečių prašymą neuždaryti savivaldybės viešosios bibliotekos "Debreceno" filialo. "Ilgus metus veikiančios bibliotekos įvairiose miesto vietose tapo neformaliais bendruomenių centrais. Čia pagyvenę žmonės turi galimybę naudotis internetu, žymiai pigiau užsisakyti spaudą.

Anykščių kraštas išaugino daug rašytojų, poetų, dailininkų ir kitų sričių žymių asmenybių. Apie juos parašyta gausybė knygų, straipsnių periodiniuose leidiniuose. Tačiau nedaug skaitytojų žino apie nusipelniusius šio krašto bibliotekininkus, bibliografus, jų gyvenimą bei darbus. Šios profesijos atstovų veikla nemažiau reikšminga, reikalinga visuomenei bei įdomi. O tokių žmonių, kilusių iš Anykščių krašto, yra.