beržų sula

Kėdainių miesto turgavietėse pasirodė pirmoji sula. Ją pradėję leisti žmonės sako, kad gyvybės eliksyru dar vadinamas skystis bėga labai neblogai. Ir nors miške sulos galima gauti nemokamai, tačiau ir turguje ja prekiaujančiųjų netrūksta – už litrą sulos čia prašoma euro. Sulos mėgėjai sako, kad po žiemos jie labai laukia taip išsiilgto pačios gamtos paruošto natūralaus gėrimo. Todėl žmonės skuba į miškus, parkus, sodybas patikrinti, ar medžiai jau dalinasi gamtos gėrybėmis.

Nors už lango balta ir dar žiema rodo nagus, dalis tautiečių jau ima mėgautis klevų sula. Tiesa, kai kurie guodžiasi, esą šiemet jos bus kaip niekada mažai, mat žiema buvo be didesnių šalčių. Gamtininkai pritaria, tačiau ragina dar neskubėti – tikrinti, kiek bus sulos, visgi reikia kovo pradžioje, kai jau pasirodys pirmieji pavasario ženklai. Varėnos pašonėje gyvenantis Algimantas išbando pirmuosius klevus. Keli jau pragręžti miške, sulos ieško ir šalia namų augančiame medyje.

Gamta dovanoja saulėtas ir šiltas dienas, tad nepamirškime pasinaudoti pavasario teikiamomis dovanomis. Viena iš jų – sula. Dabar pats beržų tekėjimas, sako patyrę sulos leidėjai. Esą šiemet gamta kaip reta dosniai apdovanojo tiek beržų sula, tiek anksčiau pasirodančia klevų. O kad gerti ją sveika, sako ir patys sulos mėgėjai, ir medikai. Netoli Marijampolės esančio Dambavos kaimo gyventojas Kazys sulą leidžia ir geria daugybę dešimtmečių.

Gamta vis labiau jau skelbia pavasarį. Šiemet anksti kaip niekada pradėjo tekėti klevų sula. Dzūkijoje žmonės jau mėgaujasi vitaminų kupinomis medžių sultimis. Gamtininkai sako, kad jau girdėti ir matyti kai kurių paukščių, kurie suskubo grįžti iš šiltų kraštų. O Utenos gyventojus nustebino iš nežinia kur atsiradęs gandras. Varėnos rajono Barčių kaimo gyventojas Algimantas senolį klevą pragręžė prieš kelias dienas.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti žolininkė Kristina Šilinskienė džiaugiasi šiemet jau skanavusi klevų sulos – jos, trumpam atšilus orams, moteris spėjo prisileisti sausio pabaigoje. Žolininkė teigia sulos prisileidžianti kasmet, nes ji tikras energijos ir vitaminų šaltinis. Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta pritaria, kad sula – išties naudingas gėrimas, tačiau įspėja, kad ją gali gerti ne visi.

Nuo senų laikų Lietuvoje ką nors imti iš kapinių buvo tabu. Kapinėse viskas priklauso vėlėms, todėl  net uogos, avietės ar žemuogės, iš kapinių skinti ir juo labiau valgyti nevalia, taip pat negalima leisti ir sulos. Tačiau tokie draudimai ne visiems rūpi. Štai Vilniuje, Užupyje, esančiose Bernardinų kapinaitėse kažkas leidžia beržų sulą.

Bundanti gamta savo gėrybėmis dosniai dalijasi su žmogumi. Sodiečiai ir netoli miškų įsikūrę gyventojai jau varvina iš klevų skaidrią ir salsvą sulą, šio gėrimo galima įsigyti ir turguose. Nutirpus įšalui, lietuviai jau nuo seno kiekvieną pavasarį rinkdavo klevų syvus. Beržų sula pradedama rinkti kiek vėliau. Ji ne tokia saldi, tačiau jos gauti lengviau – Lietuvoje auga žymiai daugiau tvirtų, subrendusių beržo medžių, o klevai gana reti.