bernardinuose

Tiesą pasakius, šiame portale analitikai nedažnai atidžiau pažvelgia į Lietuvą, jos problemas ir reiškinius, o daugiau vertina geopolitinius, regioninius ar globalinius poslinkius. Tačiau šį kartą mūsų dėmesį atkreipė iš anksto sumanyta ir daugialypė Kovo 11-osios akcija Vilniaus gatvėse. Būtent – akcija, nes į šventę tos margaspalvės eisenos nė kiek nebuvo panašios, o jau tuo labiau – į tegul ir pompastiškas, dažnai prievartines, bet kupinas minios gaudesio sovietines eisenas.

Ar per kitą LTV televizijos sezoną išliks  laida „Be pykčio“? Šį klausimą uždavėme laidos kūrėjui, filosofijos profesoriui Leonidui Donskiui. Taip klausti paskatino įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodę LRT direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus teiginiai, jog laidos gali nelikti, nes esą jos rengėjai pateikė pernelyg didelį laidos biudžetą.

Eilinis diskusijų apie neseną Lietuvos praeitį raundas prasidėjo, regis, nuo Rimo Bružo televizijos laidos „Amžininkai“ (01.27), kurioje buvo kalbama apie pokario partizaninio karo tamsiąsias puses, konkrečiai – apie tai, kad kartais partizanai nepagrįstai žudydavo civilius žmones. Dėl tokios laidos sumanymo ir įgyvendinimo kyla dvi opios problemos.

Na sutikime, kad dabar turime mažų mažiausiai porą viešojo politinio kalbėjimo plokštumų. Viena yra apie pasiekimus, nuolatinį augimą ir visa kita, dėl ko anos garsios dainelės markizė turėtų jaustis rami. Kita - apie marazmą, neveiklumą, neskaidrumą ir nevalyvumą valdžioje. Abi šios plokštumos tiek prasilenkia viena su kita, kad pastangos bent truputėlį sveikiau mąstyti atrodo nelyg koks žibantis perlas Kauno Santakos žvyre.