bendra valiuta

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hagueas per politikos forumą Berlyne sakė, kad Vokietija atstumia daugelį nuo Europos Sąjungos (ES) idėjų, nes per daug atkakliai reikalauja didesnės integracijos, rašo „The Local“. Pasak ministro, dėl spaudimo plėsti bankų sektoriaus ir nacionalinių biudžetų derinimą ir taip kovoti su euro zonos finansų krize ES didėja susiskaldymas ir nepasitikėjimas.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Bulgarija atsisako ilgalaikių planų įsivesti eurą. Kaip paskelbė šios šalies valdžios atstovai, Bulgarija įšaldo ilgalaikes iniciatyvas įsivesti bendrą valiutą. Online.wjs.com skelbia, kad neturtingiausia ES narė nutarė, jog bendra valiuta ne tik kad neatneš pelno, bet bus nuostolinga šaliai. Šalies vadovai pabrėžė, kad sprendimas neįsivedinėti euro yra logiškas, nes pastaruoju metu bendros valiutos krizė ES tampa vis labiau matoma.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

D. Britanijos analitikas įsitikinęs, kad Suomija pirmoji atsisakys euro. Ekonomikos ekspertas Metju Linnas Suomiją pavadino maža šalimi su stipria ekonomika, kas padės jai lengvai atsisakyti bendros ES valiutos, rašo dv.ee, su nuoroda į Suomijos šaltinį. Ekonomisto manymu, Suomijai, skirtingai nei kitoms šalims, nereikia jaudintis, kad šios valiutos atsisakymas paveiks ES. Eksperto įsitikinimu, suomių pasitraukimas paskatins ir kitas ES nares atsisakyti bendros valiutos.

Euro kaip bendros Europos valiutos išsaugojimas dar labiau sustiprins krizę ES šalyse, pareiškė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, atvykęs į Jungtines Valstijas su darbo vizitu. „Graikijos problemos - tai milžiniško ledkalnio viršūnė. Europa išgyvena sisteminę krizę, kurią sukėlė bendros valiutos, jungiančios šalis su nevienodu ekonominio išsivystymo lygiu, egzistavimas“, - pastebėjo jis.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Politinė ir ekonominė krizė Italijoje pakurstė nerimą dėl euro zonos padalijimo, nes Europos Sąjunga (ES) nepajėgs išgelbėti trečios pagal dydį regiono ekonomikos. Besitęsiant krizei Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) griežtai įspėjo dėl euro zonos padalijimo keliamų grėsmių. ES šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai diskutavo dėl tokio žingsnio.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Du žymūs kairiosios pakraipos Europos dienraščiai – Londono „Guardian“ ir Paryžiaus „Monde“ – paskelbė garsaus ekonomisto, Nobelio premijos laureato Amartya Seno dviejuose truputėlį skirtinguose straipsniuose išsakytus samprotavimus apie tai, ką jis laiko esant su euru susijusia grėsme Europos demokratijai.