bankų skolinimo politika

Šiuo metu paskolų apimtys JAV yra mažiausios per daugiau nei penkis dešimtmečius, tačiau vartotojai ir toliau neskuba skolintis iš naujo arba įsigyti naujo būsto, praneša „Bloomberg“. Dėl griežtesnių skolinimosi sąlygų ir krintančios būsto akcijų vertės gyventojams JAV yra sunku imti naujas paskolas. Ir nors praeitą savaitę paraiškų paskoloms gauti skaičius išaugo 9 proc., tai tesudaro tik pusę 2009 m. užfiksuoto lygio.

Paskolos namų ūkiams ir įmonėms Europoje gegužės mėnesį augo spartesniu metiniu tempu, skelbia Bloomberg. Europos Centrinis bankas (ECB) pranešė, kad gegužės mėn. paskolos privačiam sektoriui išaugo 0,2 proc. Balandžio mėn. paskolų augimas sudarė 0,1 proc. Pasak Dekabank ekonomisto Karsteno Junio, kreditų augimas artimiausiais mėnesiais išliks gerokai žemiau 1 proc. ribos, o į ekonomikos atsigavimą reiktų žiūrėti skeptiškai, nes augimas Pietų Europoje yra gana silpnas.

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv. Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo. Darbiniame TVF dokumente ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Beckeris rašo, jog vakarų bankų plėtra Rytų Europoje čia sukėlė dar didesnį disbalansą, nei tas, kuris buvo fiksuotas prieš Azijos krizę 1997-aisiais.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo Lietuvos bankų balandžio mėnesio rodiklių komentarai: „Atrodytų, kad balandis niekuo neišsiskyrė šių metų pirmųjų mėnesiu kontekste, tačiau panagrinėjus atidžiau peršasi išvada, kad pokyčiai mikro lygmenyje visgi vyksta. Pirmiausia, šiek tiek keičiasi taupymo tendencijos, o naujų būsto paskolų rinkoje antrą mėnesį paeiliui fiksuojami gerai matomas augimas.

Dėl finansų krizės vis daugiau Europos Sąjungos (ES) vyriausybių palaiko mintį apmokestinti bankus. Europos Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą šį apmokestinimą suderinti. Nenustačius visoje ES taikomų taisyklių galėtų būti iškraipyta skirtingų valstybių bankų rinkų konkurencija ir pasunkėti valstybių bendradarbiavimas prasidėjus naujai krizei. Pagal Komisijos planą, pajamos iš bankų mokesčių patektų į vyriausybių įsteigtus fondus, tvarkomus vadovaujantis bendromis taisyklėmis.

Ir štai, ilgai laukti nereikėjo. Sunkmetis iš Lietuvos dar nepasitraukė, o pavieniai bankai jau trimituoja apie atsuktą vartojamųjų paskolų čiaupą. Kartu su jais naujus klientus vilioja ir kredito unijos, kurios iki šiol paskolų rinkoje buvo šešėlyje. Tačiau ar Lietuvoje dar yra tokių, kurie gali imti vartojamąsias paskolas? Finansinių sunkumų prispausti žmonės per krizės šėlsmą gelbėjosi rydami greituosius kreditus, tačiau gelbėjimo ratas nemažai daliai tapo inkaru.

Seime vakar, ketvirtadienį, po svarstymo pritarta  Civilinio Proceso Kodekso pataisoms, įteisinančios galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų. Tai turėtų, bent laikinai, apsaugoti įmokų už būsto paskolą nebeišgalinčius mokėti gyventojus nuo benamio dalios.

Per ateinantį pusmetį dauguma Lietuvos bankų planuoja nekeisti skolinimo įmonėms ir namų ūkiams sąlygų, o dalis bankų pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus jas ketina sušvelninti. Tai rodo naujausios Lietuvos banko Ekonomikos departamento atliktos apklausos duomenys. Taip pat paaiškėjo, kad optimistiškiau nei prieš pusmetį bankai vertina nekilnojamojo turto sektoriaus raidos perspektyvas.

Bankų skolinimas praėjusiais metais sumenko beveik 2 trln. JAV dolerių, arba 6 proc., praneša naujienų agentūra CNBC. Bank for International Settlements (BIS) teigia, kad per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį bankų skolinimas sumažėjo 385 mlrd. JAV dolerių, o dar ketvirčiu anksčiau sumenko 267 mlrd. JAV dolerių. BIS duomenimis, per visus 2009 m. bankų skolinimas smuko 1,9 trln. JAV dolerių, o nuo 2008 m. rugsėjo mėn. - 3,8 mlrd. JAV dolerių, arba 11 proc.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas  Lietuvos bankų vasario ir sausio mėnesio rodiklius, sako, jog, kaip ir daugelyje ekonominės veiklos sričių, pirmieji metų mėnesiai Lietuvos bankų sistemoje buvo gana vangūs. Anot jo, galima teigti, kad sausį ir vasarį rinkoje vyravo pernykštės tradicijos – bendrasis paskolų portfelis mažėjo jau 17 mėnesių paeiliui, tačiau taupymo apimtis augo.

JAV Prezidentas Barackas Obama stengsis sugrąžinti 120 mlrd. JAV dolerių mokesčių mokėtojų lėšų. Tiek JAV vyriausybė išleido gelbėdama finansų sistemą po krizės. Tikriausiai tai bus padaryta keliant mokesčius dideliems bankams. Prezidento administracija žada netrukus atskleisti konkretesnes šio plano detales. Pagrindinė idėja yra sukurti mokestį, padėsiantį sumažinti JAV biudžeto deficitą, kuris dabar yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Užsienio bankų noras Lietuvoje kontroliuoti viską jau pasiekė galutinę ribą – tai, kad viena skandinavų finansinė institucija kišosi į garsios šalyje įmonės vadovų rinkimus, nustebino net pačius bankininkus. Girdi, tokios praktikos pasaulis dar nematė. Tiesa, puse lūpų šnekama, kad mūsų šalyje bankų kišimasis į suverenių įmonių valdymą – toli gražu ne pirmiena.

Banko „Morgan Stanley“ Azijos padalinio vadovas Stephenas Roach mano, jog 2010 metais kapitalo rinkose laikysis baimė dėl ekonominio augimo, ir kad nuosmukis į antrą recesiją yra įmanomas. Savo komentare dienraščiui „Financial Times“ S. Roachas perspėja, kad po sunkių krizių ekonominiai atsigavimai dažnai būna silpni ir nepateisina daugumos investuotojų vilčių.

JAV iždo sekretorius Timothy's Geithneris išreiškė pasitikėjimą dėl JAV ekonomikos atsigavimo ir teigė, kad JAV ekonomika įgavo tvirtą pagrindą, tačiau griežta bankų skolinimo politika vis dar kelia pavojų. Šiuo metu reali rizika su kuria mes susiduriame yra tai, kad bankai neskolina pakankamai ir neketina suteikti kapitalo verslui, kurio reikia, kad ekonomika ir toliau stiprėtų, atsigavimo stiprumas dalinai priklausys nuo verslo pasiekiamų kreditų, teigė T. Geithneris.