Seime vakar, ketvirtadienį, po svarstymo pritarta Civilinio Proceso Kodekso pataisoms, įteisinančios galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų. Tai turėtų, bent laikinai, apsaugoti įmokų už būsto paskolą nebeišgalinčius mokėti gyventojus nuo benamio dalios.
Lietuvos banko asociacija (LBA) Darbo partijos frakcijos siūlymą pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę dvejus metus nevykdyti būsto paskolos grąžinimo įsipareigojimų pavadino „populistiniu, iki galo neapsvarstytu ir jokiais tyrimais neparemtu“. Esą pataisa turės skaudžių pasekmių ir kreditų gavėjams, ir kreditoriams.
„Man skambino LBA prezidentas Stasys Kropas. Jis teigė, kad jeigu tokios pataisos būtų priimtos, bankai dar labiau sugriežtintų skolinimo politiką. Tai niekam nenaudinga“, − pasakojo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Paklaustas, ar tai galima laikyti bankų šantažu, V. Žiemelis sakė, kad tai yra greičiau Vyriausybės ginklas derantis su bankais. „Bankams naudingiau palaukti įmokų nei bylinėtis. Be to, kad viskas būtų daroma ne teisminiu būdu, naudingiau abiem pusėms – ir bankams, ir skolininkams, nes kitaip, kaip sakoma, visados laimi tik advokatas. Todėl geriau ne priimti įstatymų pataisas, o Vyriausybės ir bankų susitarimą, kad gyventojai, nebeišgalintys mokėti paskolų įmokų, nebūtų iškeldinami ir galėtų mokėjimą atidėti, pavyzdžiui, dvejiems metams. Tačiau to nesulaukiame.“
Siūlymą pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę dvejus metus nevykdyti būsto paskolos grąžinimo įsipareigojimų pateikė Darbo partijos frakcija.
Už pataisas balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 2, 41 susilaikė.
Seimas iki pataisų priėmimo dar turi joms pritarti per kitą balsavimą.
Teigia besilaikantys susitarimo
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino tikinimu, šiuo metu su visais esą yra sutarta dėl žmonių neiškeldinimo iš paskutinės jų turimos gyvenamosios vietos. Tačiau žiniasklaidoje nuolat pranešama, esą gyventojai siunčia laiškus, rašydami apie bankų grasinimus iškeldinti iš paskutinio būsto arba primygtinus reikalavimus mokėti ir nenorą derėtis.
„Keista, kad ši įstatymo pataisa pradėta svarstyti bankams savo veikla patvirtinus, kad turinčių laikinų finansinių sunkumų ir kartu su kredito institucijomis besistengiančių rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus klientų iškeldinimą taiko tik kraštutiniais atvejais. Bankai labai daug dėmesio skiria išteklių darbui su laikinų finansinių sunkumų patiriančiais klientais, kartu su jais ieškodami būdų, kaip palengvinti paskolos atidavimo naštą, kol pasitaisys kliento finansinė padėtis“, − teigiama LBA pozicijoje.
Pasak LBA, pritarus siūlomai pataisai, kredito institucijoms nebeteks prasmės persvarstyti turintiems laikinų sunkumų kredito gavėjams kredito sąlygų. Jos esą paprasčiausiai bus skatinamos kreiptis į teismą iš karto, vos klientas uždelsia mokėti įmokas, kad kuo greičiau būtų teisiškai įformintas dvejų metų mokėjimų įšaldymas.
LBA prezidento S. Kropo Lietuvos bankų kovo mėnesio rodiklių komentarai:
„Seimui priėmus tokią pataisą, tai gerokai blogintų hipotekinio kreditavimo aplinką nes:
Pirma, pati didžiausia grėsmė kyla banko klientams, kuriems 2 metų finansinės atostogos reiškia vieną – problemos atidėjimą jos nesprendžiant. Maža to, dėl per 2 metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma.
Antra, šios pataisos pasekmės dėl neapibrėžtų kategorijų sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų.
Trečia, pakeitimais apribojamos hipotekos, kaip pagrindinės kreditinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės veikimas ir apsunkinamas išieškojimas iš už paskolą įkeisto turto. Kelia nerimą signalai iš bankų akcininkų, užsienio investuotojų, kurie itin atidžiai stebi pastangas iš esmės keisti verslo teisinę aplinką ir vertina savo investicijų prasmę Lietuvoje. Bet kokius veiksmus, kurie keičia teisinę aplinką atgaline data, investuotojai vertina labai kritiškai ir ne tik bankiniame sektoriuje.
Ketvirta, pasiūlymas pažeidžia natūralų interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus. Pritarus siūlomai pataisai, kredito institucijos būtų verčiamos kreiptis į teismą iš karto vos klientas uždelsia mokėti įmokas, kad kuo greičiau būtų teisiškai įformintas dvejų metų mokėjimų įšaldymas. Tokios taisyklės rinkoje, kur bankai rizikuoja indėlininkų pinigais.
Penkta, pataisa pablogintų situaciją būsto paskolų rinkoje, verstų bankus naują kliento riziką įskaičiuoti į teikiamų paskolų kaštus. Kai kurios institucijos svarstys dalies paslaugų teikimo prasmingumą. Preliminariais skaičiavimais tikimybė, kad lėšos gali būti įšaldytos dviems metams padidintų palūkanų maržą 0,5-0,75 procentų. Populiariausiai apie 150 tūkst. litų paskolai mėnesinis mokėjimas didėtų 35-65 litais. Ir ši rizikos premija būtų taikoma visiems būsto paskolos gavėjams“.
