banko kortelė

Vieno didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB klientams siūlomos naujos mokėjimų kortelės pradėtos gaminti iš kukurūzų atliekų krakmolo. Taip trijose Baltijos šalyse veikiantis bankas žada per metus sutaupyti apie 3,5 tonos plastiko.  Kortelėms gaminti naudojamas kukurūzų atliekų krakmolas „Mes pasirinkome naują medžiagą – bioplastiką, tai yra mūsų žingsnis tvarumo link. (….). Tai nereiškia, kad mes visas problemas išsprendžiame.

Asmeniui mirus, jo sąskaitomis ir banko kortelėmis naudotis yra draudžiama, o įprastai per kelias dienas apie kliento mirtį sužinantys bankai jas iškart užblokuoja. Vis tik net patys paveldėtojai prie informacijos apie velionio pinigus, skolas ir kt. prieigos neturi – tam reikia specialių dokumentų. O kai kurie gyventojai tikino, kad laukti esą tenka net ir 3 mėnesius. Be to, įpėdiniai, net ir žinodami mirusio asmens prisijungimus prie banko sąskaitų, negali jomis naudotis.

Dažnai atsiskaitinėdami savo mokėjimo kortelėmis ar suvedinėdami jų numerius nesusimąstome, ką iš tiesų jie reiškia. O numeriai ant jų yra daugiau nei atsitiktinai sugeneruotos skaitmenų eilutės. Skaičiai yra sudėlioti taip, kad perduotų vertingą informaciją apie kortelę, jos išdavėją ir net patį kortelės savininką. Pirmas skaičius identifikuoja mokėjimo sistemą Lietuvos bankas neslėpė, kad kiekviena mokėjimo kortelė turi unikalų numerį, kuris turi tam tikrą reikšmę.

Daugelyje parduotuvių, užsisakant prekes, įprasta tvarka yra tokia: jų pristatymas su kurjeriu kainuoja daugiausia, kiek pigiau – paštomatas, o atsiėmimas vietoje būna nemokamas. Vis tik bankuose yra priešingai. Ten atsiimti banko kortelę gali kainuoti 5 ar net 10 eurų, kai atsisiųsti – vos 2 ar 4 eurus. Bankai aiškina, kad taip mėginama taupyti laiką ir skatinti klientus korteles atsiimti nuotoliu.

Pervesdami vienas kitam pinigus, gyventojai nurodo įvairias pavedimo paskirtis. Kai kurie nevengia ir pajuokauti, pavyzdžiui, apie pinigus teroristams. Tačiau bankai įspėja, kad ir už juokelius gali sustabdyti pavedimus. Todėl klientai turėtų nurodyti tikslią ir tikrą pavedimo paskirtį. Portalo tv3.lt skaitytoja Emilija teiravosi, ką būtina nurodyti bankinio pavedimo paskirtyje.

Gali atrodyti, kad naudotis banko kortelėmis itin paprasta, tačiau regėjimo negalią turintiems žmonėms tai – didžiulis galvos skausmas. Tad jei ant kortelės pastebėjote įpjovą, yra paprastas paaiškinimas, kam ji reikalinga. Matantys asmenys naudojamas korteles gali atskirti pagal jų spalvą, tačiau regėjimo negalią turintiems asmenims tai – neįmanoma.

Daugelis gyventojų planuoja atostogauti užsienyje. Beveik visose šalyse galima atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau bankai įspėja saugotis sukčių. Anot jų, pastebėjus įtartinus klientų atsiskaitymus užsienyje, kortelės užblokuojamos. Ir kol žmogus nesusisiekia su banku, tol savo pinigais naudotis negali. Taip pat bankai įspėja, kad ne visose šalyse pavyks atsiskaityti bankų kortelėmis.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Kredito ir debeto kortelės būna įvairių spalvų ir kiekviena turi specialią funkciją. Šiomis dienomis ant kredito ir debeto kortelių galima rasti simbolį, kuris panašus į WiFi simbolį. Ar žinote, ką jis reiškia? Jei ant jūsų kortelės yra šis simbolis, tai reiškia, kad jūsų kredito arba debeto kortelė turi bekontaktę funkciją ir, norint atsiskaityti, ja galima tiesiog paliesti skaitytuvą.

Stano pateko į neįprastą situaciją – muzikantui pametus banko kortelę paaiškėjo, jog atsiimti naujos jam teks vykti į banko skyrių, į kurį norint patekti teks registruotis smarkiai iš anksto.  Situaciją ir jos sukeltus nepatogumus prodiuseris papasakojo socialiniuose tinkluose. „Prie jūros pamečiau banko kortelę... Užsisakiau naują. Nauja kortelė jau kelias savaites guli banko skyriuje. Bet aš negaliu jos atsiimti! Bankas neaptarnauja be išankstinės registracijos.

Iš vaikų globos namuose, esančių Šiaulių rajone, Kuršėnuose, dingo globotinių banko kortelės. Kaip pranešė policija, trečiadienio vakarą, 23.50 val., vaikų globos namuose, išlaužus auklėtojų kambario duris bei nulaužus spintelės pakabinamą spyną, iš spintelės pavogta 11 banko kortelių. Policija aiškinasi, ar banko kortelėmis buvo pasinaudota ir kokia padaryta turtinė žala.

Net jeigu turite pinigų, tai nereiškia, kad su jais galite daryti, ką norite ir kada norite. Gali būti, kad be jokios kaltės atsidursite situacijoje, kai kurį laiką liksite turtingi vargšai arba bankui turėsite atseikėti papildomai. Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Dovaidas, savo istorija pasidalijęs paskyroje socialiniame tinkle. „SEB bankas pastarosiomis savaitėmis savo veiksmais sparčiai ragina jį keisti.

Policininkais prisistačiusiais apsimetėliais patikėjusi plungiškė neteko daugiau kaip 9 tūkst. eurų. Kaip trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, diena anksčiau į policiją kreipėsi 1942 metais gimusi moteris. Ji sakė, kad rugpjūčio 22 dieną jai paskambino nepažįstamas vyras, prisistatęs policijos pareigūnu. Jis pasakė, kad pas moterį esą ateis kitas pareigūnas paimti banko kortelės.

Plečiantis bekontakčiais atsiskaitymais, kai kurie banko kortelių savininkai pamiršta jų PIN kodus. Triskart suvedus klaidingą skaičių kombinaciją, kortelė paprastai blokuojama ir ją už papildomą mokestį reikia keisti. Tačiau ne visi žino, kad kartais to nereikia. „Savaitgalį su draugais vakarojome kavinėje. Užsisakiau gėrimą prie baro ir kadangi suma buvo nedidelė, pridėjau prie skaitytuvo bekontaktę kortelę.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš moteris, gim. 1936 m., gyv., Šilalėje, Pabremenio k., apgaulės būdu buvo paimta banko mokėjimo kortelė su prisijungimo duomenimis. Pasinaudojant banko mokėjimo kortele iš moters banko sąskaitos buvo išgryninta tam tikra pinigų suma.

Ketvirtadienį pavogę moters piniginę vagys pasinaudojo ten rastu užrašytu banko kortelės kodu ir pasisavino 1,9 tūkst. eurų. Klaipėdos policijos duomenimis, 1956 metais gimusi moteris pranešė, jog piniginė iš jos rankinės buvo pavogta prekybos centre. Piniginėje buvo 300 eurų, banko kortelė, asmens dokumentai bei lapelis, ant kurio moteris buvo užsirašiusi kortelės kodą. Pasinaudoję kortele, vagys pasisavino moters sąskaitoje buvusius 1,9 tūkst. eurų.

Siūlymas alkoholį parduoti tik su banko kortelėmis gali sukelti nepatogumų pirkėjams, mokančiais tik grynaisiais pinigais, sako prekybininkų atstovas. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad tai yra labai gera idėja, o teisininkas tvirtina, kad toks pasiūlymas žmones priverstų tapti bankų klientais. „Alkoholio prieinamumo mažinimo kontekste mes pasisakome už visų priemonių poveikio įvertinimą. Ko ta priemonė siekia, kiek ji būtų efektyvi ir kiek ji kainuotų.

Adele turtas sudaro per 85 milijonus svarų. Tad kas jau kas, bet ji neturėtų jaudintis prieš kurioje nors parduotuvėje ar restorane susimokėdama kortele. Visgi tokią patirtį teko išgyventi ir šiai turtuolei. Ketvirtadienį prisirinkusi ypač gražių drabužių „H&M“ vėliau turėjo raudonuoti. Aparatas atmetė jos kortelę, tad jai įsigyti prekių nepavyko. „Apsilankiau „H&M“ parduotuvėje. Žadėjau apsipirkti, tačiau mano kortelė buvo atmesta. O, Dieve, kaip susigėdau.

Lapkričio 3 d. apie 13 val. Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g., viešbučio buhalterė J. R. (gimusi 1967 m.), atėjusi į darbą, pastebėjo atrakintas kabineto duris ir pasigedo banko kortelės (su slaptažodžiu), nuo kurios sąskaitos buvo nuimta 60 000 litų.

Europos Komisijai prabilus apie privalomą mokėjimo kortelių mokesčių sumažinimą, smulkieji Lietuvos prekybininkai tokios idėjos sako laukę metų metus. Mažų parduotuvėlių savininkų teigimu, šių mokesčių nesureguliavus, leisti pirkėjams už prekes atsiskaityti kortele ir toliau būtų per brangu. Bankų atstovas, prieš palaiminant naujovę, siūlo gerai ją išdiskutuoti, nes kitaip galutinis vartotojas nepajus jokio atpigimo.

Verslo organizacijų kreipimasis į Lietuvos banką bei pavienių asmenų teisminiai ginčai parodė, kad bankų politika Lietuvoje negali būti pavadinta skaidria ir atsakinga. Specialistai teigia, kad šalyje veikiantys bankai – grobuoniškos institucijos. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti.

Italijos centrinis bankas Vatikane laikinai sustabdė visus mokėjimus bankų kortelėmis, nes Vatikanas nepradėjo taikyti kovos su pinigų plovimu įstatymų, pranešė BBC. Vatikanas nuo 2013 metų pradžios turėjo pradėti taikyti visas Europos Sąjungos (ES) finansų apsaugos priemones. Dėl to, kad popiežiaus valstybė to nepadarė, turistai Vatikano muziejuose ir parduotuvėse galės atsiskaityti tik grynaisiais.

Pamiršus mokėjimo kortelės PIN kodą teks pakratyti piniginę ir užsisakyti naują kortelę, mat bankai esą nežino ir niekaip negali sužinoti, kokį PIN kodą naudoja vienas ar kitas klientas. LRT.lt skaitytojas, pamiršęs savo PIN kodą, liko apstulbęs „Swedbank“ banke išgirdęs, kad jam niekas neprimins ir neišduos naujo PIN kodo. Bankai atkerta, kad tokia sistema siekiama užtikrinti kliento sąskaitoje esančių pinigų saugumą, ir vardija keletą galimybių, kaip nepamiršti PIN kodų.

Keturi didžiausi Estijos bankai protestuoja prieš naują inovacinį sprendimą, kurį įgyvendinus ateityje šalies gyventojai galės atsiskaityti parduotuvėse mobiliaisiais telefonais vietoj banko kreditinių kortelių, praneša err.ee. Planuojama visas lusto funkcijas, kurios yra įdiegtos į kreditines banko korteles, perkelti į mobiliojo telefono SIM kortelę. Ateityje bankų klientai galės atlikti kasdieninius mokėjimus ne banko kortele, o mobiliuoju telefonu.

Mišios nebūtų mišios, jei jų metu tarp žmonių nekeliautų aukoms skirta lėkštelė ar krepšelis. Tačiau toks aukų bažnyčiai rinkimo būdas gali greitai dingti, nes religinės organizacijos ima suvokti būtinybę prisitaikyti prie 21-ojo amžiaus realijų, rašo „The Daily Mail“. Vienas aukšto rango Anglikonų bažnyčios vyskupas teigia, jog bažnyčios turi pradėti investuoti į kortelių skaitytuvus, jei jos nori sulaukti aukų iš prie naujausių technologijų sparčiai prisitaikančių tikinčiųjų.

Telšių rajone neaiškiomis aplinkybėmis pavogta didžiulė suma pinigų – 41 tūkstantis litų. Pasak Policijos departamento, vagystė įvykdyta Eigirdžių kaime. Iš Medinių gatvėje esančio V. J. namo neaiškiomis aplinkybėmis pavogta 2 000 litų, 9 800 eurų bei dvi banko kortelės, nuo jų bankomate nuimta 8000 litų. Nuostolis – 41 tūkst. litų. Seifo su pinigais penktadienį pasigedo ir Klaipėdos rajono Martinų kaimo gyventojas D. A. Šeimininkas teigia netekęs 51 tūkst. 750 litų.

Kalbėjimasis su vaiku apie pinigus – jo vaikystės „žalojimas“ ar būtinas pagrindas sėkmingai bei atsakingai jo finansinei elgsenai ateityje? Kada reikėtų pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą, ir kada verta savo atžalai patikėti banko kortelę, pataria Gerimanta Stankutė, „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė.

Kelių eismo taisyklių pažeidėjai sostinėje baudas nuo šiol gali iškart sumokėti banko kortele, praneša LTV „Panorama“. Policijos atstovai sako, kad tai turėtų atbaidyti pažeidėjus nuo galimybės pareigūnams siūlyti kyšius grynaisiais. Nuo šiol Vilniaus gatvėse patruliuojančiuose Kelių policijos tarnybos automobiliuose įrengti banko kortelių skaitytuvai. Pasak policijos atstovų, kortelėmis bus galima atsiskaityti už visas pareigūnų surašytas nuobaudas.

Dvi garsiausios mokėjimo sistemos – „MasterCard“ ir „Visa“ – tiria kreditinių ir debetinių banko kortelių savininkų asmens duomenų galimą nutekėjimą JAV. Mokėjimo sistemos jau perspėjo apie tai Amerikos bankus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad gali būti pavogti 10 mln. kreditinių kortelių turėtojų apskaitos duomenys. „MasterCard“ ir „Visa“ pareiškė, kad dėl informacijos nuotekio kaltos ne jų pačių vidaus sistemos, o pašalinė verslo tarpininkavimo įmonė.

Švedija buvo pirmoji šalis, 1661 m. pradėjusi naudoti popierinius banknotus. Dabar ji sparčiai artėja prie to, kad pirmoji ir visiškai atsisakys grynųjų pinigų. „Nematau priežasties, kodėl mes apskritai dar spausdiname banknotus“, – sako Bjoernas Ulvaeusas, buvęs populiarios grupės „ABBA“ narys ir aktyvus pasaulio be grynųjų pinigų idėjos šalininkas. Tokio pasaulio bruožai jau ryškėja švedų visuomenėje, aktyviai besinaudojančioje moderniausiomis technologijomis.

Taisyklių ir įstatymų pažeidėjai, turintys banko kortelę, nuo šiol baudas policijai galės sumokėti vietoje. Policijos patrulių automobiliuose kovo mėnesį papildomai įrengta 110, o policijos komisariatuose iki mėnesio pabaigos bus įrengta dar 40 naujų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis terminalų.

Vasario 29-oji tapo išbandymu kai kuriems prekybininkams. Panorę mokėjimo kortelėmis atsiskaityti už kurą, vaistus ar kai kuriuos kitus produktus, klientai nustebo ant čekių išvydę, kad mokėjimo data yra ne vasario 29-oji, o kovo 1-oji.

Sostinės Trečiojo policijos komisariato budėtojai nespėja registruoti pranešimų apie vagystes iš barų ir kavinių: „Pastaruoju metu, kai gyventojai apsivilko šiltus  viršutinius drabužius, padaugėjo vagysčių iš kišenių, grobiamos ant sėdynių paliktos rankinės“, – sakė komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas. Anot jo, į kavines užsukę kišenvagiai nusitaiko į kabančius ant pakabų  paltus, iš kurių grobia pinigines, pastveria ant sėdynių paliktas rankines.

Prieš kelias savaites didžiausia pasaulyje kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorė Visa pristatė naujo tipo kreditinę kortelę, saugumu smarkiai lenkiančią iki šiol plačiai paplitusias korteles, turinčias vidinį lustą ir indentifikacijai naudojančias PIN kodą. Dabartinių kortelių bėda – per mažas apsaugos lygis. Mat kortelė turi vieną PIN kodą, kurį reikia įvesti į skirtingus bankomatus.

Laiko atžvilgiu nėra skirtumo, ar atsiskaitote mokėjimo kortele, ar grynaisiais pinigais – tai parodė Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva balandį atliktas tyrimas. Jo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo matuojama atsiskaitymų trukmė didžiausiuose prekybos ir degalinių tinkluose, mokant  grynaisiais ir banko kortele. „Tyrimu norėjome išsiaiškinti, kiek tiesos yra sklandančiuose įsitikinimuose, kad kortele atsiskaityti yra žymiai lėčiau.

Lietuvos bankų asociacija išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles patvirtino, kad tai – saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu. „Per metus prarandama apie 105 tūkst. mokėjimo kortelių, t.y. apie. 2,5 proc. visų išduotųjų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas paskelbė nuosprendį keturiems asmenims, kurie padirbinėjo užsienio bankų kreditines korteles ir jomis atsiskaitydavo Lietuvos miestuose. Šio nusikaltimo sumanytojas T. B. (g. 1988 m.) pripažintas kaltu dėl dokumento suklastojimo, sukčiavimo, netikrų mokėjimo kortelių gaminimo ir disponavimo jomis bei netikrų mokėjimo kortelių panaudojimo.

Alytuje trečiadienio vakarą buvo užpulta ir apiplėšta 58-erių metų moteris. Pasak Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, moteris buvo užpulta prie Putinų gatvėje esančios Pramonės ir prekybos mokyklos apie 19.55 val. Nepažįstamas vyriškis pargriovė moterį ant žemės, mušė ją rankomis, spardė kojomis. Jis išplėšė rankinę, kurioje buvo piniginė su 38 litais, invalidumo pažymėjimas, "Swed" banko mokėjimo kortelė. Padaryta žala - 83 litai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 44-erių R. S., kuris iš savo pažįstamo banko kreditinės kortelės išgrynino 19 300 litų ir juos pralošė kazino, nuteisė 3 metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant nuteistąjį per pusantrų metų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Laisvės atėmimo bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu. Jei žala nebus atlyginta, nuteistasis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Patikli kaunietė telefoniniams sukčiams atidavė banko kortelę. Kauno policijos duomenimis, vėlų antradienio vakarą 83 metų senutei į namus paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu bei pranešė, kad jos anūkas nuo laiptų nustūmė ir sužalojo mergaitę, sudaužė nešiojamąjį kompiuterį. Vyriškis paaiškino, kad žalai atlyginti nukentėjusiajai reikia sumokėti 3 tūkst. litų. Senutė atėjusiems asmenims atidavė savo banko kortelę, kad pastarieji iš sąskaitos pasiimtų 1 tūkst. litų.