Verslo organizacijų kreipimasis į Lietuvos banką bei pavienių asmenų teisminiai ginčai parodė, kad bankų politika Lietuvoje negali būti pavadinta skaidria ir atsakinga. Specialistai teigia, kad šalyje veikiantys bankai – grobuoniškos institucijos. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti.
Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti.
Piktina per dideli įkainiai
Lietuvos verslininkai skundžiasi, kad, pavyzdžiui, prekybininkams už pirkėjų atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis bankų imami mokesčiai yra per dideli ir praryja nemažą dalį pajamų. Triukšmą dėl pernelyg didelių bankų įkainių pakėlė degalinių operatoriai bei internetinės prekybos parduotuvės. Jie laikosi nuomonės, kad bankų įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis per dideli, ir planuoja tartis, kaip priversti bankus mažinti įkainius, o žmones skatinti atsiskaityti kortelėmis.
Prekybininkai vardijo konkrečius skaičius, kiek Latvijoje bankų paslaugos pigesnės. Ir skelbė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams tikrai nebus sunku atpiginti paslaugas iki Latvijos lygio. „To paties dydžio, tos pačios veiklos įmonės Lietuvoje įkainiai už atsiskaitymą kortelėmis gali būti 1,25–1,4 proc., o tos pačios įmonės įkainiai Latvijoje yra 0,2–0,8 proc.“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Jo skaičiavimais, degalų pardavėjai uždirba 3–4 proc. nuo litro benzino ir 6–8 proc. nuo litro dyzelino. Išeitų, kad tam tikrais atvejais degalinių operatoriai bankams priversti mokėti ketvirtadalį pelno. „Todėl netenka stebėtis mažose degalinėse pamačius skelbimą, kad atsiskaitant mokėjimo kortelėmis nuolaidos netaikomos“, – sakė jis.
Bankai atsikerta
Bankai teigia, kad atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga negali pigti, nes Lietuvoje atsiskaitymo kortelėmis mastai per maži. SEB banko Viešųjų ryšių grupės vadovas Arvydas Žilinskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad verslo grupių skundai Lietuvos bankui tėra „poveikio priemonių taikymas, kai norima pasiekti palankesnių rezultatų“. „Bankų įkainiai priklauso nuo įmonės pajamų bei apyvartos dydžio, – sakė jis. – Tartis dėl nuolaidų galima nors kasdien, jei tik apyvartos dydžiai smarkiai keičiasi. Patys įkainiai įmonėms yra nevienodi. Pavyzdžiui, taikomos specialios nuolaidos pradedantiesiems verslininkams. Be to, sutartys ir taip yra kartkartėmis peržiūrimos.“
A.Žilinsko teigimu, individualiems klientams SEB bankas taiko nuolaidas, kurias galima pasirinkti pagal atitinkamą planą, panašiai kaip tai daro mobiliojo ryšio kompanijos. Yra planų su neribotu nemokamų pavedimų kiekiu, yra tokių, kai klientai gali nemokamai sumokėti už komunalines paslaugas ir pan., nemokamai gauti SMS apie įplaukas į sąskaitą ar nuskaitymus iš jos (įprastai SMS žinutės kaina 0,3 Lt). Todėl, pasak A.Žilinsko, negalima bankų įkainių vertinti vienpusiškai, reikėtų žiūrėti į visumą. „Be to, mokėjimo kortelės jau seniai nebėra vien tik atsiskaitymo priemonė, – sakė jis. – Beveik visos jos savininkui sukuria papildomą vertę – vienos suteikia nuolaidas viename ar kitame prekybos centre ar degalinių tinkle, kitos papildomai apdraudžia kortelės savininką ir jo šeimą kelionėse ar leidžia tam tikrą laikotarpį be palūkanų naudotis kreditu.“
Mokėjimo kortelės – nepigus malonumas. Tyrimai rodo, kad beveik visų bankų klientai už tai, kad naudojasi kortele ir bent kartą per savaitę išsigrynina pinigų bankomatuose, per trejus metus kiekvienas sumoka daugiau nei 200 Lt. Daliai klientų už galimybę naudotis kortele tenka pakloti mažiau (iki 100 Lt), tačiau yra ir tokių „mokėjimo planų“, kai klientui kortelė nieko nekainuoja, pavyzdžiui, kai banke nenuskaičiuojamas litas banko mokesčio už grynųjų pinigų išėmimą iš bankomato, nebent išimama didesnė nei 5 tūkst. Lt suma vienu metu ir pan.
Karaliauja grynieji
Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti – išgrynina apie 80 proc. kortelėje esančių pinigų. Lietuviai vis dar yra pratę visur atsiskaityti grynaisiais pinigais. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas teigė, kad dideli mokesčiai už pinigų išgryninimą yra bankų taktika: esą jie suinteresuoti, kad žmonės dažniau atsiskaitytų kortelėmis ir rečiau – grynaisiais pinigais.
„Faktas tas, kad operacijos grynaisiais pinigais bankams yra labai nuostolingos. Kai kurie bankai yra orientuoti į verslą, o žmonių aptarnavimas jiems nuostolingas. Pavyzdžiui, SEB bankas yra daugiau verslo bankas. Keldamas įkainius, bankas nori, kad žmonės neitų į banko skyrius, nes dėl to didėja nuostoliai ir blogėja banko finansiniai rezultatai“, – kalbėjo V.Vasiliauskas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
Per pastaruosius metus šalyje išduotomis banko mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apyvarta išaugo 4 proc. ir priartėjo prie 3 mlrd. Lt per mėnesį. Europos centrinio banko duomenimis, pernai vienas ES gyventojas banko kortele vidutiniškai naudojosi 73,9 karto, Lietuvoje – dvigubai mažiau, t. y. 33,2 karto. Iš viso šiuo metu šalyje išduota beveik 3,7 mln. banko mokėjimo kortelių – jas turi 71 proc. lietuvių (ES šalyse – 84 proc.).
Pataria neskubėti
Kalbinti specialistai debetinių kortelių savininkams patarė viskuo domėtis ir skaičiuoti: geriau jau pavargti ieškant informacijos, nei po kelerių metų pastebėti netikėtai išaugusias išlaidas. Jie pataria primygtinai paprašyti banko darbuotojų surašyti visus mokesčius, kiek kainuos viena ar kita kortelė, pavyzdžiui, nurodyti metinius administravimo mokesčius, atnaujinimo mokestį, pavedimų Lietuvoje, užsienyje mokesčius, pinigų išgryninimo mokestį.
Deja, kaip rodo tyrimai, dauguma žmonių nepajėgūs tinkamai pasirinkti investavimo būdų, bijo finansinių produktų ir t. t. Lietuvoje viena kortele atliekama vidutiniškai tik 2,3 operacijos per mėnesį, t. y. 4 kartus mažiau nei Estijoje, 1,5 karto mažiau nei Latvijoje. Tam įtakos turi ir tai, jog dalis mažųjų prekybininkų atsisako priimti mokėjimo korteles dėl atsiskaitymo su bankais brangumo. Tiesa ir ta, kad kaimyninėse šalyse atsiskaitymai kortelėmis yra apie 30 proc. pigesni.
Šildosi rankas
Lietuvos bankas tyrė įkainių pagrįstumą sąnaudomis ir nustatė, kad su mokėjimo paslaugomis susijusios tiesioginės bankų sąnaudos padengtos su kaupu. „Prielaidų mažėti kai kuriems įkainiams tikrai yra“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas.
Už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą komerciniai bankai Lietuvoje pernai gavo 482 mln. Lt pajamų, tai yra 53 mln. Lt daugiau nei patyrė išlaidų. Daugiausia – 135 mln. Lt – pajamų bankai gavo iš vietinių kredito pervedimų litais.
Banko vergai
Verslo įmonės turi daugiau galimybių apsiginti nuo bankų, nes jos dialogui su bankais bei priežiūros institucijomis gali skirti daugiau išteklių. „Tik štai klausimas: ar suderėtą naudą verslininkas nenutars ilgainiui pasisavinti ir ar neteks klientui tenkintis trupiniais, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius K.Kupšys. – Prekybininkai vadovaujasi Lietuvoje vyraujančia grobuoniško verslo ideologija ir pirmiausia galvoja apie savo interesus.“
Jo teigimu, vartotojas yra silpnesnė sutarties tarp banko ir įmonės šalis, priversta priimti primetamas sutarties sąlygas, todėl vartotojai, įsigyjantys prekių ar paslaugų, turi būti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo, tarkime, nuo vienašališkų tipinių sutarčių, nepagrįstų mokesčių nustatymo.
„Didžiausia problema ta, kad kliento ir banko santykiai yra subalansuoti kliento nenaudai, – sakė K.Kupšys. – Vadinasi, bankas gali nustatinėti tokias žaidimo taisykles, kokių jis nori. Klientui lieka arba su tuo sutikti, arba pasitraukti.“
Vieno banko kortelę pasikeisti į kito banko kortelę nesunku. Tačiau jei klientas turi paėmęs, pavyzdžiui, ilgalaikę paskolą būstui pirkti, tai pasitraukimas beveik neįmanomas. „Toks žmogus, iš esmės kalbant, tampa banko vergu“, – pareiškė K.Kupšys.
Jis sakė tikįs, jog jau netolimoje ateityje žmonės plačiau naudosis finansinių patarėjų paslaugomis, panašiai kaip teisinėse bylose gyventojai kreipiasi į advokatus. „Manau, verta pagalvoti, ar skolinant daugiau nei 200 tūkst. Lt, kai sudaroma sutartis tarp banko ir kliento, privalu dalyvauti ir nepriklausomam finansų konsultantui“, – sakė K.Kupšys.
Šokiruojanti tiesa
Įvertinus bankų apyvartų mastą ir tai, kokią dalį išlaidų namų ūkiai skiria bankams, galima teigti, kad didžiausia bėda yra negebėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų. „Atsiskaitymo kortelės ar bankinių pavedimų kaina yra svarbūs, tačiau didžiausia problema – vergystė, naikinanti šeimų biudžetus. – sakė K.Kupšys. – Žmonės yra priversti net sunkiausiomis sąlygomis atidavinėti paskolas bankams. Tai tampa prioritetiniu šeimos mokėjimu: pirmiausia atiduodama bankui, tik po to perkamas maistas, o už šilumą mokama dar vėliau.“
K.Kupšys įsitikinęs, kad būtent vergystė bankams lemia šalies skurdo lygį bei emigraciją. Matydamas, kad bankas jo „nepaleis“, net ir geras specialistas yra priverstas emigruoti, ieškoti didesnio uždarbio. Beveik pusę pajamų, sumokamų bankui už būstą, sudaro palūkanos, taigi, žmogus „nusiperka“ du būstus. „Tokia tiesa gali šokiruoti“, – sakė jis.
Jo teigimu, idėjinis Lietuvoje veikiančių bankų pagrindas – godumas. „Jie negali įrodyti, kad tokie, kokie yra dabar, reikalingi Lietuvai, kad tokia jų socialinė funkcija – žmones kuo labiau pavergti, – kalbėjo K.Kupšys. – Tai, žinoma, susiję su visame versle vyraujančiomis nuotaikomis, su viršpelnių siekimu. Dar gerai, kad nors ir sunkiai, bet Lietuvoje kuriasi kredito unijos – mini bankai.“
Beje, Švedija, kurios bankai dominuoja Lietuvoje, atsisako ketinimų jungtis prie planuojamos Europos Sąjungos bankų sąjungos. Švedijos finansų ministras Andersas Borgas Europos Komisijos siūlymą, kad visus Europos bankus prižiūrėtų Europos centrinis bankas, pavadino „visiškai nepriimtinu“.
