bankas

Didieji Europos bankai, nepaisant pažadų pasitraukti, toliau tebedirba Rusijoje ir pernai Kremliui sumokėjo beveik milijardą eurų mokesčių. Jų pelnai Rusijoje dar įspūdingesni – viršija 3 milijardus eurų. Ir nors šių bankų veiklos pernykščiai rezultatai Rusijoje prastesni, pelnas yra trigubai didesnis buvusį prieš Rusijos plataus masto įsiveržimą į Ukrainą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socialdemokratams praeitą savaitę užsiminus apie galimybę kurti valstybinį banką, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad jis greičiausiai nebūtų efektyvus. Anot jo, daugelis visuomenės nesupranta, kad tokia finansų institucija vis tiek turėtų veikti rinkos sąlygomis. „Aš niekados netikėjau, kad mūsų valstybinis verslas, kai jis veikia konkurencinėje aplinkoje, jis galėtų būti efektyvus.

Rusijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų, prezidentui Vladimirui Putinui perspėjus pirma laiko nemažinti skolinimosi kainos. Maskva pernai savo pagrindinę palūkanų normą padidino iki 16 proc., kad suvaldytų staigiai kylančią infliaciją, Rusijos valiutai klibant po Vakarų sankcijų našta. Centrinis bankas penktadienį pranešė, kad palūkanas mažinti dar per anksti, mat metinis infliacijos rodiklis šiuo metu siekia 7,8 proc. ir viršija oficialų 4,0 proc. planinį rodiklį.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog skolinimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui paliks ribojančiame lygyje, siekdamas pažaboti infliacijos spartėjimą. Metų infliacija šalyje vasarį spartėjo iki 7,7 proc. nuo 7,4 proc. sausį, išliko aukščiausiame lygyje nuo 2023 metų vasario ir beveik dukart viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslinę viršutinę ribą.

Seimas sekmadienį nepritarė siūlymui nuo 2025 metų sugriežtinti kredito unijų veiklą. Po pateikimo už tokias pataisas balsavo 14 Seimo narių, prieš buvo 13 parlamentarų ir susilaikė 27 Seimo nariai. Kitu balsavimu projektas atmestas. Pataisas parengęs Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad jomis norėta pagerinti valdyseną šiose įstaigose, išskaidrinti vadovų rinkimų procesus.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

Lietuvoje vidutinė alga į rankas viršija 1300 eurų, skelbia naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Per 2023-iuosius šalies gyventojų atlyginimai vidutiniškai ūgtelėjo dešimtadaliu: į rankas žmonės gauna 120 eurų daugiau. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos augs kukliau nei pernai.  Algas kelia kasmet Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas pasakoja, kad čia plušantiems darbuotojams atlyginimus kelia kasmet.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 110 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei prieš metus.  Banko veiklos pajamos siekė 234 mln. eurų – 39,1 proc. daugiau, pranešė „Citadele“. Banko bendras paskolų portfelis buvo 2,862 mlrd. eurų – 3,5 proc. mažiau nei prieš metus, klientų indėliai siekė 3,83 mlrd. eurų – 3,8 proc. mažiau. Privatiems klientams, smulkiojo, vidutinio ir stambiojo verslo įmonėms Baltijos šalyse suteiktas 897 mln.

Antradienį Klaipėdos policijai moteris pranešė pasigedusi beveik 5 tūkst. eurų, kai suvedė duomenis pasinaudojusi apgaulinga nuoroda. 1958 metais gimusi moteris policijai nurodė, kad vasario 27 dieną, apie 14.50 val., el. paštu gavo neva iš banko siųstą laišką, kuriame buvo nurodyta atnaujinti savo informaciją. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, pareiškėja pastebėjo, jog iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu per kelis kartus buvo pasisavinti apie 4902 eurai.

Izraelio centrinis bankas pirmadienį nusprendė palikti galioti 4,5 proc. dydžio bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas priimtas po bazinių palūkanų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto per ankstesnį pinigų politikos komiteto posėdį, kai skolinimosi išlaidos buvo sumažintos pirmąkart nuo 2020-ųjų.

Šiuo metu didžiausios siūlomos terminuotųjų indėlių palūkanos siekia 4,5 proc., o kaupiamųjų indėlių – 3,75 proc., kai kurios finansų institucijos jas taiko tiek 1 metams, tiek ilgesniems laikotarpiams, nurodoma Lietuvos banko (LB) skelbiamoje statistikoje. Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis pastebi, kad pikas jau buvo pasiektas, o dabartiniai dydžiai jau rodo tam tikrą kritimą. Kai kurių bankų indėlių palūkanų pikas buvo pasiektas 2023 m. gruodį.

„Luminor“ banko praėjusių metų grynasis pelnas pernai padidėjo 56 proc., iki 194,7 mln. eurų. Vien tik ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį „Luminor“ bankas uždirbo 51,7 mln. eurų ikimokestinio pelno, arba 10,7 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas, pasak banko, dėl Lietuvoje ir Latvijoje įvestų didesnių mokesčių buvo 59,3 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir sudarė 16,4 mln. eurų.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Įvairių minčių kyla ir dėl paskolų grąžos – kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos, tačiau tai – ne visai tiesa.

2023 metais SEB bankas uždirbo 299,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 73,6 proc. daugiau, nei pernai (172,3 mln. eurų). Pernai SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo 159 mln. eurų įvairių mokesčių. Iš kurių 47 mln. eurų sudarė pelno mokestis (2022 m. 29 mln. eurų) ir 51 mln. eurų solidarumo įnašo antrojo ir trečiojo ketvirčių įmokos. Solidarumo įnašas už paskutinį ketvirtį bus mokamas vasario 29 dieną.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį įvyksiančiame pirmajame šių metų posėdyje pinigų politikos klausimams aptarti euro zonoje šiuo metu galiojančios rekordiškai aukštos palūkanų normos euro zonoje keisti neturėtų. Frankfurte įsikūręs centrinis bankas savo sprendimą paskelbs 14:15 val. (13.15 val. Grinvičo laiku). Ilgai trukusi ECB nulinių ir neigiamų palūkanų era baigėsi 2022 m. liepą.

„Swedbank“ praneša, kad 2023 metais Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 152 proc. daugiau nei 2022 metais, kai pelnas siekė 143 mln. eurų. Pasak banko, tai lėmė reikšmingas verslo kreditavimo portfelio augimas, aukštas privačių klientų aktyvumas, Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika ir kitos priežastys. 2023 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 762 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos siekė 609 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 122 mln.

Jungtinių Valstijų privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „Blackstone“ ruošiasi parduoti jos valdomą Baltijos šalių banką „Luminor“, remdamasi šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg“. Pasak jos, didžiausia pasaulyje alternatyvaus turto valdytoja dėl sandorio, kuris gali būti pradėtas dar šiemet, kalbasi su potencialiais patarėjais.  „Blackstone“ atsisakė komentuoti šią informaciją.

Vienas po kito komerciniai bankai brangina savo paslaugas privatiems klientams. Gyventojai piktinasi, kad bankai reikalaus didesnių mokesčių už įprastas paslaugas, nors pernai uždirbo rekordinius pelnus. Lietuvos banko pareigūnai įžvelgia paslaugų branginimą, tačiau tik skėsčioja rankomis, mat įkainių reguliuoti negali. Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams.

SEB bankas praneša, kad nuo balandžio 9 dienos atnaujins paslaugų planus privatiems klientams papildydamas juos naujomis paslaugomis, pavyzdžiui, momentiniu draudimu nuo traumų, ir praplės esamų paslaugų apimtis, pavyzdžiui, suteiks didesnį grynųjų pinigų paėmimo limitą. Atnaujinti paslaugų planai privatiems klientams kainuos nuo 0,69 Eur/mėn. iki 7 Eur/mėn.

Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis BNS patvirtino, kad didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto galimybę Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą.   „Jie vertina įvairias galimybes, pradedant turbūt nuo paslaugų centro“, – interviu BNS penktadienį teigė E. Čivilis.  Jo teigimu, Vokietijos banko atstovai buvo nusivylę žiniasklaidos pernai lapkritį paviešinta žinia apie jo planus Lietuvoje.

Lietuvoje registruotas bankas „Revolut Bank“, teikiantis paslaugas Europos ekonominėje erdvėje, bei jį valdanti įmonė „Revolut Holdings Europe“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 43,218 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 50,23 mln. eurų. Abiejų įmonių veiklos pajamos šiemet išaugo 2,6 karto iki 604,9 mln. eurų, o tik grynosios palūkanų pajamos siekė 235,7 mln. eurų, kai prieš metus jos buvo neigiamos – 3,2 mln.

Kyšininkavimu kaltinamas buvęs Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius atmeta visus kaltinimus ir tikisi išteisinamojo nuosprendžio, naujienų agentūrai LETA pareiškė jo advokatas Maris Mezitis. Pasak M. Mezičio, I. Rimševičius tvirtina esąs nekaltas ir mano, kad prokuratūra teisme neįrodė jo kaltės. Kitas teismo posėdis įvyks gruodžio 15 dieną, per jį savo baigiamąsias kalbas pateiks kitas bylos kaltinamasis, verslininkas Maris Martinsonas, ir bendrovės „MM Investicijas“ atstovas.

„The Financial Times“ grupės žurnalo „The Banker“ ekspertai metų banku Lietuvoje trečią kartą iš eilės šiais metais išrinko Šiaulių banką.  Vertindamas svarbiausius metų įvykius, „The Banker“ pabrėžė Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ mažmeninių verslų sujungimą.

Būsto įperkamumas Lietuvoje yra vis dar rekordiškai žemas, o palūkanų normų pikas už pasiskolintus pinigus bent jau kol kas verčia susimąstyti, ar iš tiesų būsite pajėgūs kas mėnesį atsiskaityti su finansų įstaiga. Tačiau dalis bankų pasiūlė naujovę – už laikomus pinigus banke sumoka palūkanas. SEB bankas Latvijoje privatiems klientams nuo lapkričio 1 dienos moka 0,4 proc. metines palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus, kai jų suma neviršija 5000 eurų.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Pervesdami vienas kitam pinigus, gyventojai nurodo įvairias pavedimo paskirtis. Kai kurie nevengia ir pajuokauti, pavyzdžiui, apie pinigus teroristams. Tačiau bankai įspėja, kad ir už juokelius gali sustabdyti pavedimus. Todėl klientai turėtų nurodyti tikslią ir tikrą pavedimo paskirtį. Portalo tv3.lt skaitytoja Emilija teiravosi, ką būtina nurodyti bankinio pavedimo paskirtyje.

Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Tai BNS patvirtino keturi šaltiniai. Pasak jų, dar laukiama galutinio banko sprendimo.  Pats bankas savo planų kol kas neviešina.  „Mes nekomentuojame“, – rašoma „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, atsakyme BNS.  Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką.

Šiaulių banko valdyba nusprendė supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln. akcijų bus suteiktos Šiaulių banko grupės darbuotojams kaip dalis atidėto kintamojo atlygio, iki 1,25 mln. bus supirktos siekiant sumažinti banko kapitalą, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.

Kinijos liaudies (centrinis) bankas rekordiškai žemame 3,45 proc. lygyje paliko galioti bazinę vienerių metų skolinimosi palūkanų normą (LPR), kuri laikoma verslo ir namų ūkių skolinimosi orientyru, skelbia agentūra „Xinhua“. Penkerių metų skolinimosi palūkanų norma taip pat liko nepakeista – 4,2 procento. Tokio sprendimo buvo tikėtasi, praėjusią savaitę reguliuotojui nusprendus palikti galioti 2,5 proc.

„Swedbank“ bankas ketvirtadienį pranešė apie laikinus trikdžius, todėl prisijungti prie išmaniosios programėlės ar atsiskaityti interneto banke daliai klientų galėjo nepavykti. Visgi vėliau bankas informavo, kad nesklandumai buvo pašalinti. „Swedbank“ atstovai po paskelbtos žinios apie galimus nesklandumus, susijusius su banko teikiamomis paslaugomis, kiek vėliau informavo savo klientus, kad visi techniniai nesklandumai buvo išspręsti.  „9:21 val.

Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą, BNS patvirtino keli šaltiniai iš skirtingų institucijų. Pasak jų, banko atstovai spalio viduryje lankėsi Vilniuje, kur susitiko su Prezidentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovais – jiems pristatytas tokio centro investicinis potencialas, be to, vokiečiai taip pat ieškojo tinkamo biuro.

Kai kuriose šalies bažnyčiose atsirado naujovė tikintiesiems – aukoti bažnyčiai jie gali jau ne tik grynais ar pavedimu, bet ir naudodamiesi banko kortelėmis. Tam maldos namai nuomojasi ir įrengia atsiskaitymo aparatus. Tiesa, daugumoje jų minimaliausia auka – penki eurai. Kai kurie tikintieji džiaugiasi naujove, nes nereikia sukti galvos dėl grynųjų. Kiti žmonės priduria, esą atsiradus tokiems aparatams maldos namuose bus daugiau skaidrumo.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Graikiją per pirmus aštuonis šių metų mėnesius aplankė rekordiškai daug turistų, nepaisant karščio bangų ir gaisrų siautėjimo vasarą, rodo šalies centrinio banko paskelbti statistiniai duomenys. Sausį-rugpjūtį Graikija sulaukė 22,65 mln. turistų – 18,4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Jų skaičius 3,7 proc. viršijo per tą patį laikotarpį ikipandeminiais 2019-aisiais fiksuotą visų laikų rekordą.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Visoje Europoje veikiantis ir Lietuvoje banko licenciją turintis „Revolut Bank“ nuo penktadienio visiškai sustabdė atsiskaitymus kortelėmis Baltarusijoje.  „Prieš kelias minutes baigėm darbus – nuo šiandien kortelių atsiskaitymus Baltarusijoje blokuojame ir mes“, – BNS penktadienio popietę pranešė bankas.  Iki šiol į Baltarusiją keliaujantiems klientams „Revolut Bank“ leido atsiskaityti ir gryninti pinigus, tačiau tik ribotą sumą.

Lenkijos nacionalinis bankas per antrąjį iš eilės pinigų politikos tarybos posėdį sumažino bazinę palūkanų normą – šįkart ketvirčiu procentinio punkto iki 5,75 procento. Sprendimas atitiko pagrindinių šalies ekonomistų lūkesčius. Prieš mėnesį bazinės palūkanos buvo apkarpytos triskart stipriau – iškart 75 baziniais punktais, o pinigų politika buvo sušvelninta po beveik metus trukusio laukimo ir ekonomikos raidos bei infliacijos duomenų stebėjimo laikotarpio.

Vasaros atostogų metu lietuviai pinigų netaupė. Didieji bankai suskaičiavo, kad atostogoms užsienyje tautiečiai išleido dešimtadaliu daugiau – ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad patys negailėjo pinigų ir norėjo atsipalaiduoti. Vis labiau lietuvius domina brangios kryptys, pavyzdžiui, vaizdingoji Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.

SEB banko valdybos narys Vilius Juzikis nuo spalio vadovaus banko Kreditų ir rizikos valdymo tarnybai – pakeis dvejus metus šias pareigas ėjusį Rasoulą Najafį, pranešė bankas. 2001 metais SEB pradėjęs dirbti V. Juzikis nuo 2017 metų vadovavo Verslo bankininkystės tarnybai. Prieš tai beveik 16 metų jis dirbo įvairiose pareigose SEB banko verslo bankininkystės ir kredito padaliniuose. R. Najafis dabar eis rinkų rizikos vadovo pareigas SEB banke Švedijoje.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas.  „Vien per šiemet turėjome individualių susitikimų su 21 unikaliu banku iš Europos ir užeuropio. Kai kurie iš tų bankų, kaip minėta, pokalbiai jau yra pažengę ir tikimės, kad artimiausiu metu bus džiugių žinių“, – žurnalistams penktadienį sakė LB Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis.  „Bankas naujas ateis, tik klausimas – kada“, – pridūrė jis.

Bankas „Luminor“ nuo pirmadienio stabdo jo mokėjimo kortelių naudojimą Baltarusijoje. Bankas pranešė, kad nuo rugsėjo 25 dienos Baltarusijoje atsiskaityti „Luminor“ kortelėmis neįmanoma dėl nuolat didėjančių ribojimų.  Kortelėmis nebebus galima atsiskaityti šalies prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse, taip pat išsigryninti pinigų bankomatuose.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai jau dešimtas padidinimas iš eilės. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc.

„Luminor“ banko klientus pasiekė įtartinos žinutės. Banko atstovai įspėja, kad tai sukčiai, bandantys išvilioti gyventojų pinigus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja pranešė gavusi keistą žinutę, neva banko kortelė buvo pridėta prie „Google Pay“ įtartiname įrenginyje. Taip pat pridėta nuoroda, kurią raginama paspausti, kitaip kortelė bus užblokuota.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50-ia procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei eurozonos vidurkis. Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.

Bankas „Swedbank“ skelbia nuo rugsėjo nebevykdysiantis pervedimų į 61 aukštos rizikos šalį. Taip, anot banko, siekiama sumažinti pervedimų į užsienio šalis riziką. Tarp valstybių, į kurias mokėjimai nebus atliekami – Afganistanas, Aruba, Bisau Gvinėja, Brunėjus, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Mergelių salos, Džibutis, Eritrėja, Fidžis, Gambija, Gvinėja, Haitis, Irakas, Iranas.

Geriausias komercinis bankas Lietuvoje yra SEB, skelbia finansų rinkų apžvalgos žurnalas „Euromoney“. Tokį apdovanojimą jis pelnė dėl įsipareigojimų bendruomenei, tvarumo politikos ir dėmesio klientams  Anot žurnalo, pagal su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą SEB padėjo Lietuvoje užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą, kad ne mažiau kaip 90 proc. šalies gyventojų  būtų pasiekiamas bankomatas ar kita pinigų išgryninimo vieta iki 10 kilometrų spinduliu.

Viena didžiausių Šiaurės Europoje finansų grupių „Danske Bank“ galutinai užbaigė bankininkystės verslą Lietuvoje. Grupės antrojo šių metų ketvirčio ataskaitoje nurodoma, kad šių paslaugų portfelių likučių atsisakyta visiškai.  „Portfelių likučių Liuksemburge ir Lietuvoje visiškai atsisakyta, todėl veiklos išlaidos nuolat mažėja“, – teigiama  ataskaitoje.  2021 metų lapkritį pranešta, kad beveik 40 mln.