baltijos regionas

 Latvijos prezidentas Egilas Levitas sekmadienį Rygoje susitiko su JAV Senato Žvalgybos komiteto nariais, kurie susitikime išreiškė paramą NATO buvimo stiprinimui Baltijos regione, naujienų agentūrai BNS pranešė prezidentūra.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai. Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.

Pavasarį Lietuvoje planuojamos didelės karinės pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2022“. Jose vienu metu dalyvaus iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas. Anot ministerijos, pratybos rengiamos, siekiant gerinti Baltijos regiono ir kitų valstybių specialiųjų operacijų pajėgų vienetų sąveiką bei pasirengimą Baltijos regiono kolektyvinei gynybai.

„The Ocean Race Europe“ (toliau – TORE) varžybose startuosianti „Ambersail-2“ įgula tapo viena iš dviejų komandų, kurios visų varžybų metu ne tik rungtyniaus su konkurentais, bet ir rinks bei vėliau mokslininkams perduos svarbius aplankytų akvatorijų vandens pavyzdžius, leidžiančius nustatyti jų užterštumą mikroplastiku. Pasak mokslo atstovų, tai – svarbus indėlis plečiant gyvybiškai svarbias žinias apie akvatorijų būklę.

Švedijoje veikiančioms stotims praėjusią savaitę užfiksavus Baltijos regione padidėjusią radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, stebėtojai Lietuvoje teigia, kad šaliai jokio pavojaus kilę nebuvo. Spinduliuotė buvo apibūdinama kaip padidėjusi, tačiau žmonių sveikatai nepavojinga. Radiacinės saugos centro (RSC) laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė sakė, kad padidėjusią radionuklidų koncentraciją nešęs debesis Lietuvos nepasiekė.

Gegužės 21 – birželio 7 d. Lietuvoje vyko tarptautinės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2018“ (angl. Flaming Sword 2018), kurių pagrindinis tikslas – treniruotis vykdyti gynybos planus ir stiprinti bendradarbiavimą tarp NATO sąjungininkų ir partnerių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) užtikrinant Baltijos regiono saugumą. Šiemet pratybose dalyvavo apie 1 tūkst.

 Gegužės 29 d. baigėsi didžiausios šiais metais Baltijos regione vykusios tarptautinės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2015“ („Flaming sword 2015“). Tris savaites trukusiuose Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų surengtuose mokymuose pagrindinis dėmesys skirtas sąjungininkų suderinamumui ir sąveikai, stiprinant ir užtikrinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą.

Pastarąjį pusmetį elektros energijos paklausai Baltijos regione mažėjant, žemyn krito ir gamybos bei importo rodikliai. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, vasarį bendras Baltijos šalių pagaminamos elektros kiekis sumažėjo 9 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkis mėnesius – 1534 GWh. Tuo tarpu suvartotas elektros energijos kiekis regione mažėjo 11 proc., o importas – 19 proc. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 74 proc. reikalingo elektros kiekio.

Stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione į Lietuvą atvyksta Vengrijos karių kuopos kariai. Maždaug 140 Vengrijos sausumos pajėgų karių kartu su priskirta Lietuvos karių kuopa ir JAV karių kuopomis sudarys bataliono dydžio vienetą, kuris vykdys bendrus mokymus ir dalyvaus pratybose. Vengrų kuopa Lietuvoje bus iki šių metų pabaigos, rašoma pranešime spaudai.

Per pirmuosius keturis 2014 m. mėnesius Baltijos regione vietinės elektros gamyba sumažėjo 20 proc. lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu importas iš Skandinavijos augo penkis kartus ir siekė 1567 GWh. Vietinės elektros pagaminta mažiau dėl išaugusių pigesnės elektros energijos importo galimybių, kurias skatino praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ jungtis, bei žemo vandens lygio Dauguvos elektrinėje.

NATO priemonės stiprinant Baltijos regiono saugumą adekvačios dabartinei situacijai, o prireikus bus imamasi papildomų priemonių - kokių reikia ir tiek, kiek reikia, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Anot ministro, antradienį Briuselyje posėdžiavę NATO valstybių užsienio reikalų ministrai teisingu sprendimu laiko esamų aljanso pozicijų stiprinimą. „Vyko jau keli posėdžiai ir jų dar bus ateityje, dabar į pabaigą eina susitikimas su Ukrainos užsienio reikalų ministru.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako iš Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pirmadienį sulaukusi patikinimo dėl Baltijos regiono saugumo. Trumpas prezidentų susitikimas įvyko Branduolinio saugumo viršūnių susitikime Hagoje. „Ką tik susitikau ir kalbėjau su JAV prezidentu B.Obama. Kalbėjome apie Baltijos regiono saugumą, taip pat apie Ukrainos situaciją.

Žurnalas „Forbes“ kaip ir kiekvienais metais paskelbė turtingiausių žmonių sąrašą. Šiemet pirmąją vietą vėl susigrąžino "Microsoft" įkūrėjas Billas Gatesas, kurio turtas siekia 76 mlrd. JAV dolerių. Šiemet į sąrašą pirmąkart pateko Baltijos šalių atstovas. Turtingiausias ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos šalių regiono žmogus Nerijus Numavičius tarp turtingiausių pasaulio žmonių yra 1565 vietoje. Žurnalo duomenimis „VP Group“ akcininko turtas siekia 1 mlrd. JAV dolerių.

Lapkričio 11-12 d. vyko vienas svarbiausių ir didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių - 4-asis ES Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – ES BJRS) metinis forumas, į Vilnių sukvietęs apie 700 dalyvių. Forumą organizavo Europos Komisija kartu su Užsienio reikalų ministerija, kuri yra ES BJRS įgyvendinimą Lietuvoje koordinuojant institucija.

Galutinis Europos Sąjungos (ES) sprendimas pakviesti Latvijai nuo 2014-ųjų prisijungti prie euro zonos turės teigiamos įtakos visoms Baltijos šalims, tvirtina Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. "Lietuva sveikina Latviją su būsima naryste euro zonoje ir kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis, ir kaip kaimynė.

Lilija Giniotienė, LRT radijas, LRT.lt Vyriausybė ieško finansinių galimybių pertvarkyti Lietuvos zoologijos sodą. Pasak Aplinkos ministerijos vadovų, norima pasiekti, kad jis būtų vienas moderniausių Baltijos regione. Pasak Lietuvos zoologijos sodo rinkodaros skyriaus vedėjo Beno Noreikio, jau rengiamas detalusis planas sodui modernizuoti. „Dabar nagrinėjama, kokie gyvūnai bus laikomi, kokioje vietoj. [Norime], kad atitiktų visus reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į gyvūnų gerovę.

Amžinoji vištos ir kiaušinio problema: darbdaviai prašo patirties, o jaunuoliai be darbo jos neturi kur gauti. Problemą spręsti yra kaip, o vėliau gali pavykti sukurti elektromobilį, telpantį į liftą. Ateities prognozės nežada nieko gero. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ praėjusių metų pabaigoje išplatintoje ataskaitoje suskaičiavo, kad labiausiai išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose 2020 metais trūks 16–18 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo įmonė „Baltic Engineers“ įsigijo 100 proc. Suomijos projektų valdymo kompanijos „Pöyry PLC“ antrinės bendrovės akcijų Lietuvoje. Po šio sandorio lietuviai valdys daugiau inžinerinių projektų ir sustiprins savo pozicijas Baltijos regione.

Baltijos jūros regiono dujų ir elektros rinkoms reikia realios konkurencijos tam, kad būtų išspręstos struktūrinės šio sektoriaus problemos, Helsinkyje pabrėžė ūkio ministras Rimantas Žylius, kurį į Suomijoje vykstantį Šiaurės ir Baltijos šalių Vyriausybių vadovų susitikimą delegavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien priėmė vienos stambiausių Lenkijos bendrovių PZU vadovą Andrzejų Klesykį. PZU valdybos pirmininkas Lietuvos Vyriausybės vadovui išdėstė ketinimus plėtoti draudimo verslą Baltijos regione. PZU valdybos pirmininkas pabrėžė, jog PZU plėtra į Baltijos šalis bus įgyvendinama ir valdoma iš Lietuvos. „Šiemet sukanka 10 metų, kai PZU kaupia patirtį Lietuvoje. Čia vykdomą verslą vertiname kaip sėkmingą ir matome daugiau potencialo kaimyninėse šalyse.

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra kiek žemiau už vidurkį. Lenkdama Rusiją, Ukrainą ir Lenkiją, Lietuva yra panašiame lygyje su Latvija, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos.

Į neigiamus įvykius rinkose lietuviai dažnai linkę reaguoti stipriau nei kolegos užsienyje. Pastarąsias kelias savaites akcijų indeksai tai raudonavo, tai žaliavo. Daugelis lietuvių, kaip ir kolegos užsienyje, pasidavė masinei panikai ir puolė parduoti akcijas. Kalbinami investuotojai ir ekspertai nesutaria, ar tai buvo teisingiausias sprendimas, tačiau pabrėžia, kad pastarieji neramumai rinkose – puikūs laikai spekuliantams. Spekuliantų rojus „Kai indeksas svyravo 5 proc.

Po metų pertraukos į Vilnių sugrįžta pirmoji Baltijos regione tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, pirmą kartą sostinėje surengta 2009 metų vasarą. Šįmet šis meno projektas vyks liepos 13‒17 dienomis „Litexpo“ parodų centre Vilniuje. Mugėje dalyvaus 66 meno galerijos iš Lietuvos ir dar 16 Europos ir tolimesnio pasaulio šalių, tarp jų ‒ iš JAV, Japonijos, Kazachstano.

Po šešerių metų narystės NATO Baltijos regionas turės apginamumo planus, ir viena iš šalių, kuri prie to prisidėjo, yra Vokietija, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Diskusijos jau nuo praeito rudens prasidėjo ir vyksta, ir galiausiai realizuosis į tai, kad Baltijos regionas pagaliau po šešerių metų narystės realiai turės apginamumo planus. Tai rimtas pasiekimas", - sakė Prezidentė pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Tik glaudus Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas lems sėkmingą Baltijos regiono plėtrą, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš Europos Sąjungos (ES) Vadovų tarybos posėdį Briuselyje surengtame Šiaurės ir Baltijos valstybių bei vyriausybių vadovų (NB6) susitikime. Neformalus susitikimas surengtas Lietuvos vadovės kvietimu.