bakterijos

Antibakteriniai vaistai buvo sukurti bakterijų sukeltoms ligoms gydyti, tačiau visame pasaulyje pastebima tendencija, kad šie vaistai vartojami netinkamai – per dažnai, neištyrus negalavimų priežasčių ir pan. Dėl tokio vartojimo bakterijos tampa atsparios vaistams ir kyla grėsmė, kad greitai nebebus priemonių paprasčiausioms infekcijoms gydyti.

Aštuonmetė Sadie Cameron iš Šiaurės Dakotos, JAV, liepos mėnesį su mama paplaukiojusi viešame baseine susirgo. Gydytojai jai diagnozavo šiga toksinus gaminančią E.coli infekciją, kuria ji greičiausiai užsikrėtė baseine. Po dviejų dienų Sadie buvo paguldyta į ligoninę ir jai buvo diagnozuotas hemolizinis ureminis sindromas, kurį dažnai sukelia STEC infekcijos. Sadie dabar du kartus per savaitę atliekama dializė, o ateityje jai greičiausiai prireiks inkstų transplantacijos, rašoma dailymail.co.

Kaip dažnai tvarkydami namus sugalvojate išvalyti ir tuos daiktus, kurie neatrodo purvini? Jeigu ilgai nevalysite tam tikrų namų vietų, ten gali kauptis ir daugintis kenksmingos bakterijos, kurios gali turėti įtakos ir jūsų sveikatai, rašoma brightside.me Nepamirškite valyti skalbimo mašinos Nešvari skalbimo mašina gali būtik pavojinga, nes ji skatina bakterijų ir pelėsių sporų plitimą ant jūsų drabužių. Tai kenksminga tiek sveikiems žmonėms, tiek žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos ir astmos.

Po viename sostinės baseine įvykusios nelaimės, kai 2 berniukai ir vieno jų tėvas apsinuodijo stipria chloro koncentracija, specialistai suskubo tikrinti baseino vandens ir technikos bendrą būklę. O štai medikai sako, kad mėgstantiems turkštis baseino vandenyse sveikatos nemalonumų gali grėsti ne tik dėl chloro, bet ir dėl juose knibždėte knibždančių pačių besimaudančių atneštų bakterijų.

Didžiojoje Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį buvo aptikta 19 naujų genetinių mechanizmų, kurie bakterijas paverčia neįveikiamomis antibiotikams. „Anglijos viešosios sveikatos agentūra“ (Public Health England (PHE) perspėja apie neišgydomas ligas – gonorėją ir stafilokoką. Medicinos asociacijos atstovai baiminasi, kad antibiotikai netrukus gali tapti visiškai beverčiais. Tam tereikia, kad atsparių bakterijų skaičius pasiektų tam tikrą lygį.

Apie 18 milijonų žmonių kasmet miršta nuo širdies ligų. 85 proc. šių mirčių įvyksta dėl širdies smūgio ar insulto. Naujas tyrimas rodo, kad prie miokardo infarkto pradžios gali prisidėti ir jūsų kūne esančios bakterijos. Tyrime dalyvavo 30 ūminiu koronariniu sindromu sergančių žmonių ir 10 žmonių su stabilia angina. Nestabili krūtinės angina - tai pasikartojantis krūtinės skausmas, kylantis dėl nepakankamo širdies aprūpinimo deguonimi.

Galite pamanyti, kad plaunantis rankas ir naudojantis karšto oro džiovintuvais viešuosiuose tualetuose, laikotės ne tik pagrindinių higienos principų, bet ir padedate gamtai. Jūs teisūs, tačiau šioje situacijoje yra paslėptas vienas „bet“. Mokslininkai teigia, kad rankų džiovintuvai išmeta daugybę bakterijų ant nuplautų rankų, todėl jų naudojimas nėra saugus kiekvienam iš mūsų, rašoma brightside.me. Rankų džiovintuvai paskleidžia kelių rūšių mikrobus.

Ketvirtadienį JAV sveikatos apsaugos institucijos pranešė, kad užsikrėtęs erkių pernešama reta liga mirė vienas niujorkietis, rašoma dailymail.co.uk. Šis asmuo, kurio tapatybė neviešinama, yra pirmasis, šiais metais Niujorko valstijoje miręs nuo Povasano viruso. Povasano virusas plinta per paprastųjų erkių, kurių gausu JAV rytinėje dalyje, įkandimus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms. Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.

Pasak gydytojo Tomo Makino, kaskart grįžęs namo po kelių dienų pertraukos jis maždaug 20 minučių palieka bėgantį dušą. Taip jis daro todėl, kad tai padeda nuplauti galimai per šį laiką susikaupusias bakterijas. Tuomet dušą jis išjungia ir į vonią neina dar 20 minučių. Gyd. T. Makinas paaiškino: „Viena ranka prisidengiu nosį ir burną, o kita įjungiu dušą. Po maždaug 20 minučių išjungiu dušą ir į vonią neinu dar bent 20 minučių.

Gurkštelėję vandens ar kito gaivaus gėrimo pasiūlėte tą padaryti ir draugui? Pasirodo, toks nekaltas dalykas gali baigtis labai liūdnai – dalindamiesi vienu buteliuku galite ne tik numalšinti troškulį, bet ir „pasidalinti“ puokšte įvairių infekcijų sukėlėjų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Toma Kosteckaitė atkreipia dėmesį, jog dalydamiesi vandens buteliuku su kitais žmonėmis rizikuojame susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Vasara – metas kai automobiliuose esanti oro kondicionavimo sistema tampa kone pačiu svarbiausiu dalyku kelionių metu. Visgi daugelis pamiršta, kad neužtenka vien užpildyti kondicionavimo sistemą ar pakeisti salono filtrą. Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti kondicionavimo sistemos dezinfekciją. „Dėl temperatūrinio skirtumo šilumokaitis pradeda kaupti ant saves kondensatą, vandens lašelius ir tai tampa labai puiki terpė bakterijoms veistis.

Rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo mikrobų. Dažnas iš mūsų yra įpratęs rankas plautis tik tada, kai reikia. Rodos, užtenka rankų plovimo išėjus iš tualeto, grįžus į namus ar prieš valgį. Tačiau pašiurpsite sužinoję, kokie daiktai ir kiek daug jie turi mikrobų. Kaip rašo readersdigest.ca, vertėtų nusiplauti rankas prieš liečiant šiuos daiktus. Restorano meniu Restoranuose daugybė bakterijų, bet greičiausiai daugiausia bakterijų slepiasi po meniu, kitaip dar vadinamu valgiaraščiu.

Nesaugus maistas, kuriame yra kenksmingų bakterijų, virusų ar parazitų, gali susargdinti. Per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamųjų ligų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai.  Dažniausiai jomis užsikrečiama nuo gyvūninio maisto. Paprastai šios ligos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, tačiau gali būti ir sunkių pasekmių. Tai inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas, sepsis, smegenų ar smegenų dangalų uždegimas ir net mirtis.

Kiekviena šeimininkė, namuose turinti skalbimo mašiną, tiksliai žino, ką reiškia juntamas ypač nemalonus pelėsio ar drėgmės kvapas.  Vis dėlto, jeigu norite atsikratyti šio kvapo, turėtumėte žinoti vieną gudrybę. Į skalbimo mašinai skirtą stalčiuką įpilkite vos dvi sumaišytas priemones ir džiaukitės rezultatu.  Visų pirma, jums reikia gerai išvalyti guminę dalį durelių srityje. Tai galite padaryti su šluoste, išmirkyta acte.

Mes gyvename laikais, kai galime rinktis sveikus, ekologiškus produktus ir sveikatą tausojantį gyvenimo būdą. Propolis – vienas geriausiai žinomų natūralių produktų, kurį iš gamtos žmonėms suneša bitės. Kitaip propolis dar vadinamas bičių pikiu. Propolį derinant su vitaminu C, organizmas kur kas lengviau atlaiko peršalimo ir kitas žiemos sezono ligas, tačiau ši medžiaga pasižymi kur kas platesniu poveikiu, negu peršalimų prevencija arba gydymas.

Pagal statistiką vonioje mes praleidžiame apie pusantrų metų savo gyvenimo ir pusę metų praleidžiame duše. Tai nestebina, nes higiena vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Tačiau mažai žmonių žino, kad yra keletas klaidų, kurias darome prausdamiesi po dušu. Temperatūrų kaita  Prausiantis po šiltu vandeniu greitai vandens temperatūrą pakeiskite ir 30 sekundžių maudykitės po šaltu. Tai padidins jūsų atsparumą stresui, pagerins imuninę sistemą ir puikiai veiks kaip antidepresantas.

Gonorėjos simptomai gali būti nemalonūs, todėl ją rekomenduojama gydytis. Gonorėja yra antra pagal dažnumą bakterinė lytiniu keliu plintanti liga Didžiojoje Britanijoje, rašoma dailystar.co.uk. Praėjusiais metais Anglijoje ši liga buvo diagnozuota 44 500 žmonių. Tačiau vien dėl to, kad liga yra dažna, ji nėra mažiau gėdinga ar galimai skausminga. Geriausias būdas apsisaugoti – vaginalinio ar oralinio sekso metu naudoti prezervatyvą.

Kauniečiai sunerimę – judinama štai pavojinga vieta Sangrūdos gatvėje. Vyresnieji aleksotiškiai puikiai žino, kad čia daugiau kaip prieš pusšimtį metų užkastas nuo grėsmingos ligos – juodligės kritęs gyvulys. „Čia buvo arklidę apie šitą vietą, ir matyt tas arkliukas tą ligą gavo ir nudvėsė. Vietoj palaidojo, užkasė, o paskui matyt, kad žmonės žinotų, tai apstatė tokį kaip paminklą“, – sakė vietinis gyventojas Stasys Sauliūnas.

71 metų sušio mėgėjui dėl nuo žalios žuvies kilusios bakterinės infekcijos buvo amputuota ranka. Pavalgius jūros gėrybių, vyrui iš Pietų Korėjos susidarė didžiulės pūslės ir pakilo temperatūra. Jis taip pat sirgo paskutinės stadijos inkstų liga, kuri susilpnino jo imuninę sistemą. Susiformavusios opos taip išėdė audinius, kad jam teko amputuoti dilbį, rašoma dailymail.co.uk. Pagyvenęs vyras brangiai susimokėjo už skanautą sušį – vakarienė galiausiai jam kainavo ranką ir dilbį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ragina žmones šiomis dienomis vengti maudynių Baltijos jūroje. Pasak specialistų, daugelyje Baltijos šalių pakrančių rasta Vibrio bakterijų, kurios gali sukelti viduriavimą ar dar rimtesnius sveikatos sutrikimus senesniems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

Praėjus dvylikai valandų po to, kai suvalgė termiškai neapdorotų jūros gėrybių, 71-erių metų vyrui smarkiai ištino plaštaka, o jos paviršių staiga nusėjo kraujo pripildytos pūslės, rašo portalas iflscience.com. Praėjus dviem dienoms, kai pasireiškė šie simptomai, bei prisidėjus karščiavimui ir dideliam skausmui, pietų korėjietis nuvyko į ligoninės priimamąjį, o galiausiai buvo skubiai išgabentas į operacinę.

Spuogų ir inkštirų naikinimas pradedamas švelniai, bet kruopščiai valant veidą. Šiam receptui reikės natūralaus medaus, obuolių acto, kokosų aliejaus, arbatmedžio aliejaus ir probiotikų – taip pasigaminsite aukščiausios kokybės, natūralų, namų gamybos prausiklį, kurio receptą pateikia portalas naturallivingideas.com. Medus yra puikiai žinomas dėl savo valomojo ir raminamojo poveikio odai, jis taip pat naudojamas daugeliui odos ligų gydyti.

Keturmetė Sophia Odens mirė 2014-ųjų pabaigoje, nuo nežinomo šaltinio užsikrėtusi E.coli bakterijomis. Slaugydama mergaitę, jos mama Karen susirgo ta pačia liga ir mėnesį praleido ligoninėje. Moteris ketverius metus kovojo su inkstų nepakankamumu ir svyruojančiu kraujo spaudimu, ir liepos 14 dieną mirė, palikdama vyrą Eriką ir sūnų Oliverį, rašoma dailymail.co.uk. 39-erių metų moteris mirė praėjus ketveriems metams po to, kai E.coli bakterija pražudė mažametę jos dukterį.

Vasarą neretai galima išgirsti perspėjimus, jog šis metų laikotarpis kelia grėsmę moters sveikatai: maudynės vandens telkiniuose gali sukelti įvairias lyties organų infekcijas, uždegimus, o itin šaltas jūros vanduo ir pakenkti šlapimo pūslei. Vis dėlto, ginekologė Ingrida Kravčenkienė tikina, kad daugelis iš šių teiginių yra plačiai paplitę mitai, tačiau perspėjimų, ko vasarą reikėtų pasisaugoti, vis tik yra.

Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris nustatė, kad parazituojatis grybelis evoliucionuoja taip greitai, kad netrukus gali tapti atsparus gydymui ir netrukus gali sukelti epidemiją tarp žmonių, gyvūnų ir augalų. Apie mokslo žurnale „Science“ skelbia Londono imperatoriškojo koledžo ir Eksesterio universiteto mokslininkų darbas. Jų manymu, grybelis netolimoje ateityje mutuos į atsparias antibiotikams superbakterijas.

Viena dažniausiai pasitaikančių žarnyno bakterinių infekcijų – salmoneliozė, kurios susirgimų ypač padaugėja prasidėjus šiltajam laikotarpiui. Pagrindiniai salmoneliozės rizikos veiksniai – gyvūninė produkcija, ypač vištiena bei kiaušiniai. Užsikrėtus salmonelioze pasireiškia viduriavimas, karščiavimas, pilvo bei galvos skausmai ir dažniausiai ši liga trunka 4-7 dienas.

JAV sveikatos priežiūros pareigūnai trečiadienį parnešė apie pirmąjį mirties atvejį per romaninėse salotose aptiktų žarnyno bakterijų Escherichia coli (E. coli) sukeltos infekcijos protrūkį. Per šį protrūkį 25 šalies valstijose susirgo 121 žmogus. Kol kas jokios informacijos apie auką nepateikiama. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nurodė, kad asmuo mirė Kalifornijoje.

Rankų plovimas yra geriausias būdas užkirsti kelią bakterijų plitimui. Pasinaudojus tualetu būtina nusiplauti rankas. Ir šiaip, dienos metu, ypač jei vaikštinėjate prekybos centre ar kitoje masinio susirinkimo vietoje, reikėtų kelis kartus plauti rankas. O kaip jas geriau džiovinti - šiltą orą pučiančiu džiovintuvu ar popieriniu rankšluosčiu? Kuris būdas švaresnis? Nieko nenustebins faktas, kad viešieji tualetai nėra labai švarūs. Taip yra jau vien dėl to, kad jais naudojasi šimtai žmonių.

Dar mokykloje išmokstame, kad ląstelės yra nepaprastai mažos. Gal dar pamenate dieną, kai biologijos pamokoje pirmą kartą pažvelgėte pro mikroskopą ir pamatėte kokio nors augalo ląsteles? Visgi, ne visos ląstelės yra tokios mažos, kad jų net įžiūrėti nebūtų įmanoma. Štai keli didelių ląstelių pavyzdžiai. Žmogaus kiaušialąstė Žmogaus kūno ląstelės nėra labai didelės, jų beveik neįmanoma įžiūrėti plika akimi. Tačiau kiaušialąstę tikrai galima.

Dar mokykloje išmokstame, kad ląstelės yra nepaprastai mažos. Gal dar pamenate dieną, kai biologijos pamokoje pirmą kartą pažvelgėte pro mikroskopą ir pamatėte kokio nors augalo ląsteles? Visgi, ne visos ląstelės yra tokios mažos, kad jų net įžiūrėti nebūtų įmanoma. Štai keli didelių ląstelių pavyzdžiai. Žmogaus kiaušialąstė Žmogaus kūno ląstelės nėra labai didelės, jų beveik neįmanoma įžiūrėti plika akimi. Tačiau kiaušialąstę tikrai galima.

Pastebima, kad dėl tokios ligos kaip vulvovaginitas moterys į specialistus kreipiasi rečiau nei turėtų, galvodamos, kad ligą gali išsigydyti liaudiškomis priemonėmis pačios. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Simonos Radžvilaitės, tai viena dažniausiai pacienčių daromų klaidų. Pasitaiko atvejų, kai į specialistus nesikreipiama ir dėl baimės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, nors per pastarąjį (2008-2017) dešimtmetį sergamumas Lietuvoje jersinioze sumažėjo, tačiau 2017 metais susirgimų jersinioze užregistruota penktadaliu daugiau nei 2016 m. (atitinkamai 155 atv. ir 127 atv.). Pasak ULAC gydytojos Galinos Zagrebnevienės, jersiniozė yra per maistą plintanti zoonozė (žmonių ir gyvūnų liga), kurią sukelia Yersinia genties bakterijos.

Prakaitas – problema, kuri kankina beveik kiekvieną. Dar mūsų promočiutės, norėdamos išvengti šios problemos, pažastis trynė actu arba geriamąja soda, sumaišyta su krakmolu. Kaip sumažinti prakaitą bei kokias priemones naudoti, jog būtų pasiektas norimas rezultatas? Gali išduoti apie diabetą Mūsų kūnas turi apie 3-4 mln. prakaito liaukų, kurios išskiria prakaitą. Prakaitas – tai natūrali organizmo būsena, kurios metu kūnas valosi, vėsinasi.

Ar žinojote, kad jūsų organizme gyvenančios bakterijos sveria apie tris kilogramus? O jų priskaičiuotume tiek, kiek žvaigždžių mūsų galaktikoje? Tačiau nesibaiminkite, šie mikroorganizmai nesikandžioja. Didžioji dauguma bakterijų – tikri jūsų imuniteto šarvai, saugantys nuo ligų. Šie mažieji organizmo gyventojai sudaro net 3 proc. sveiko žmogaus svorio. Taigi vien tik žarnyne, kurį galima vadinti bakterijų namais, jų gali tūnoti apie 2–3 kilogramus.

TV3 televizijos žinių reporterė Jolanta Svirnelytė atliko eksperimentą su buityje kasdien kiekvieno iš mūsų naudojamais daiktais. Su mokslininkais padarytame eksperimente aiškintasi, ant kurių daiktų yra daugiausiai mikrobų. Eksperimento metu tirtas telefono, rakto, kempinėlės indams plauti, cento ir piniginių banknotų paviršius. Paėmę šių daiktų antspaudus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai juos paliko parą termostate šiltai.

Viena iš didžiausių šių laikų medicinos mokslo problemų - antibiotikams atsparios bakterijos. Jau egzistuoja ligas sukeliančių bakterijų, kurios nebijo jokių mūsų turimų vaistų. Tai - ne tik evoliucijos įrodymas, bet ir tūkstančius mirčių galintis sukelti fenomenas. Visgi, mokslininkai jau ruošia atsakymą - bakterijas nuodys ne vaistais, o badys plieniniais nano-strypais. Bakterijų atsparumą antibiotikams sukėlė pati žmonija.

Patekę į ligoninę kartais galime ne išgyti, o užsikrėsti. Aiškėja, kad plinta vis labiau mutuojančios ir vis daugiau antibiotikų atsparios bakterijos. Kad išgyventų, jos išmoksta prisitvirtinti netgi prie negyvų paviršių – baldų, užuolaidų ar medikų aprangos, kol pateks į žmogaus organizmą. Žmonės po operacijų, transplantacijų su nusilpusiu imunitetu, kuriems kiekviena infekcija pavojinga. Dažnai jie gydomi antibiotikais. Daug antibiotikų, tad būrys ir nuo jų apsisaugančių bakterijų.

Daugelis puikiai žino, ką reiškia sirgti liga, kurios simptomų iš pat pradžių nejauti, tačiau vėliau jie pasireiškia pačiu nemaloniausiu pavidalu. Viena iš tokių ligų - salmoneliozė.  Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves.

Ne paslaptis, kad plastiko tarša yra vienas iš didžiausių iššūkių kylančių šiuolaikinėje visuomenėje. Tiesą sakant, beveik neįmanoma pro ausis praleisti informacijos apie sunkius vienkartinės kultūros padarinius. Laimei, tyrimai rodo, kad yra vilties tai pakeisti. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vandenynuose gyvenančios bakterijos išvystė galimybę maitintis PET (poliesteriu). PET yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko rūšių pasaulyje.

Norite ilgai gyventi – persikelkite į savo žarnyną šimtamečių žmonių išmatų. Jums nepasigirdo. Nors skamba ganėtinai drastiškai, tikėtina, jog tai visai netolima realybė. Mat būtent tokias išvadas daro mūsų žarnyno bakterijų poveikį sveikatai ir ilgaamžiškumui tiriantys mokslininkai. Šį spalį ponas Pranciškus švęs savo šimtąjį gimtadienį. Vyriškis vaikšto jau pamažėl, su lazdele, kad jau nesukūrė šeimos, gyvena su brolio dukters Aldutės šeima. Tačiau atmintis, o ir protas – šviesūs.

Viename Biržų daugiabutyje aptikta nežinia kiek laiko vamzdynuose slypėjusi mirtina infekcija, kuri galėjo susargdinti pensininkę. Tačiau labiausiai namo gyventojus šokiravo vietos tarnybų abejingumas. Apie užterštą karštą namo vandenį butų ūkio tarnyba delsė tuoj pat įspėti gyventojus ir termošoką atliko po 5-kių dienų. Biržietė Natalija šio Vytauto gatvės 36-uoju numeriu pažymėto namo senbuvė. Tačiau prie kaimynės buto durų sutikta moteris ne juokais persigandusi.

Mes kasdien valome dantis, reguliariai naudojamės dušu ir drabužius skalbiame bei keičiame dažnai, kad neatsirastų nemalonaus kvapo. Bet kur kas mažiau dėmesio skiriame lovai ir patalynei, kur kasdien miegame. Jeigu planuojate romantišką vakarą arba žinote, kad pas jus nakvos draugai – tikriausiai be abejonės pakeisite patalynę lovoje.

Suši jau seniai pristatomas kaip sveikas, madingas patiekalas. Dažnas įsitikinęs, kad tai maistingas, skanus ir kiek brangesnis maistas. O juk ne vienas mano, kad brangiau, reiškia geriau. Deja, mokslininkai skelbia itin prastą žinią suši mėgėjams. Dėl žalio maisto valgymo, didėja grėsmė užsikrėsti parazitais. Kovos su ligomis ir prevencijos centro atstovų teigimu, valgant sušius, galima užsikrėsti žuvų liga, kurią sukelia parazitiniai kirminai.

Yra temų, kuriomis vengiama kalbėti. Viena iš jų tebėra ir higiena, ypač tualete. Bijodami bakterijų daug kas tylomis dengia jo sėdynę popieriumi. Tačiau paviešinama vis daugiau informacijos, kad tai nuo bakterijų nelabai tesaugo. Čia knibžda tūkstančiai bakterijų rūšių… Ir ne, tai nėra tualeto sedynė, tai, iš tikrųjų, yra jūsų oda. L. acidophilus bakterijos gyvena žarnyne, o P. acnes “gyvena” ant rankų ir veido.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad šią savaitę Vilniuje bus baigti prevenciniai veiksmai, siekiant užkirsti kelią bet kokiam legionelių židiniui, tad gyventojams pagrindo nerimauti nėra. Vilniuje į daugiabučius tiekiamas vanduo yra saugus tiek gerti, tiek naudoti buičiai.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Vilniuje mirus trims legionelioze sirgusiems žmonėms, karšto vandens tiekėjai ir daugiabučių šilumos punktų prižiūrėtojai visuose Vilniaus daugiabučiuose bus įpareigoti laikinai padidinti karšto vandens temperatūrą. Tai trečiadienį nusprendė Ekstremalių situacijų komisija.

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto bausti bendrovę „Žirmūnų būstas“, nes ji neužkirto kelio legioneliozės atvejui sostinėje esančio daugiabučio karšto vandens sistemoje. Sausį nuo legioneliozės mirė šio namo gyventoja, o su pavojingomis bakterijomis nesusitvarkoma iki šiol. „Žirmūnų būstas“ šio namo karšto vandens priežiūrą yra patikėjęs bendrovei „Adminsta“ ir būtent šiai bendrovei priekaištų išsako Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas.