baath

Dešimtys tūkstančių dokumentų, kuriose esama džihadistų, prisidėjusių prie grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), vardų, adresų, telefono numerių ir šeimos kontaktų, buvo nutekinti Didžiosios Britanijos televizijai „Sky News“, transliuotojas pranešė trečiadienį. „Sky“ nurodė, kad vienas nusivylęs buvęs IS narys perdavė tą medžiagą, įrašytą USB laikmenoje, kuri buvo pavogta iš džihadistų vidaus saugumo policijos vadovo.

Sirijoje pirmadienį prasidėjo pirmieji daugiapartinio parlamento rinkimai, nepaisant pranešimų apie besitęsiantį smurtą šalyje, kuris stato į pavojų Jungtinių Tautų (JT) remiamą taikos planą, skelbia „RIA Novosti“. Rinkimai surengti po vasario mėnesį įvykusio referendumo dėl naujos Konstitucijos, kuris užbaigė valdančiosios „Baath“ partijos monopoliją valdžioje. Sirai į naująjį parlamentą turi išrinkti 250 narių.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

Irako saugumo pareigūnai skelbia sulaikę dešimtis šalies vidaus reikalų ir gynybos ministerijų darbuotojų, įtariamų rengus valstybinį perversmą. Pirmuosiuose pranešimuose buvo skelbiama, jog iš viso sulaikyta 50 įtariamųjų, tarp jų ir vidaus reikalų ministerijos apsaugos vadas generolas Ahmadas Abu-Raghifas. Vėliau sulaikytų asmenų skaičius buvo sumažintas iki „mažiausiai 35“, o A. Abu-Raghifas imtas girti už tai, kad esą svariai prisidėjo triuškinant sąmokslininkų grupuotę.

Irako valdžios santykiai su Iranu netenkina nei JAV, nei Irano. Iranas norėtų, kad JAV kariuomenė kuo greičiau išeitų iš kaimyninės valstybės, taip suteikdama dar daugiau politinių galimybių Teheranui. Irano įtakos visame regione didėjimas turbūt yra viena priežasčių, kodėl amerikiečiai neskuba palikti Irako, o lėtą jų traukimąsi, nors ir nenoriai, bet toleruoja arabų sunitų valstybės, kurios bijo stiprėjančios Irano įtakos.

Karas Irake suteikia mums progą dar kartą prisiminti žodį „gentis“ – ir tikėtis geriausio. Klaidinga okupacinės kariuomenės politika genčių atžvilgiu prisidėjusi prie to, kad Irakas buvo atvestas ant visiško žlugimo slenksčio, tačiau pastarojo meto pokyčiai rodo, kad būtent bendradarbiavimas su genčių vyresniaisiais gali būti esminė sąlyga, siekiant stabilumo ir taikos Irake bei visuose Vidurio Rytuose.

Antradienį Irako parlamentas nusprendė pakeisti šalies vėliavą. Iš jos dings trys žvaigždės, simbolizavusios nuverstojo diktatoriaus Saddamo Husseino „Baath“ partiją, o užrašas, kuris, kaip manoma, buvo parašytas paties S. Husseino, įgis naują išvaizdą, praneša BBC. Šis žingsnis siejamas su Irako kurdais, kurie po buvusio šalies diktatoriaus nuvertimo atsisakydavo kelti ligšiolinę vėliavą. Anot kurdų, ji smarkiai asocijavosi su režimo represijomis ir tūkstančių kurdų žudynėmis.

Irako parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo atvėrė kelią buvusiems Saddamo Husseino režimo pareigūnams grįžti į viešąjį gyvenimą, praneša BBC. Priimti tokį sprendimą musulmonų šiitų dominuojamą parlamentą ragino JAV tikėdamasi, jog toks žingsnis paskatins sunitus aktyviau įsitraukti į politinį gyvenimą bei bendradarbiauti su okupacinėmis pajėgomis. Dabar buvę režimo pareigūnai vėl galės užimti postus tiek civilinėse, tiek karinėse valstybės struktūrose.

Iraką – dar viena kruvina diena. Nors JAV vadovaujamos koalicijos pajėgoms per pastaruosius mėnesius pavyko sumažinti išpuolių skaičių, šeštadienį per šalį nuvilnijo sprogimų banga. Per išpuolį Irako pietuose, Numaniyos mieste, žuvo radikalaus šiitų dvasininko Muqtada al-Sadro partijos narys ir jo šeima. CNN praneša, jog incidentas įvyko detonavus paliktą sprogmenį.

Irako kaltintojai reikalauja mirties bausmės Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) pusbroliui, žinomam Cheminio Ali pravarde - pirmadienį jie pateikė baigiamuosius argumentus, byloje, nagrinėjančioje etninių kurdų genocidą devintojo dešimtmečio pabaigoje.Ali Hassanas al Majeedas (Alis Hasanas Madžidas) ir darp enki buvę aukšti partijos "Baath" nariai teisiami už jų vaidmenį 1988 metų karinėje kampanijoje "Anfal" ("Karo trofėjai") Šiaurės Kurdistane.

Arabų šalių lyderiai ketvirtadienį paragins Izraelį priimti penkerių metų senumo taikos iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti arabų ir Izraelio konfliktą - vieną pagrindinių šio regiono problemų priežasčių.Arabų valstybių dviejų dienų viršūnių susitikime, kuris baigsis ketvirtadienį, buvo paremtas planas pasiūlyti Izraeliui normalius ryšius su visomis arabų valstybėmis mainais į pasitraukimą iš žemių, okupuotų per 1967 metų Artimųjų Rytų karą.

Dėl genocido teisiamas Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) pusbrolis ketvirtadienį teismui teigė 1988 metais kariams įsakęs "susidoroti" su visais tais, kurie nepaisė vyriausybės įsakymų karinės operacijos prieš kurdus metu palikti kaimus. "Taip, aš daviau nurodymus laikyti šiuos kaimus uždraustomis zonomis ir įsakiau kariams sugauti visus kuriuos ten ras, ištardyti ir susidoroti", - sakė Hassanas al-Majeedas (Hasanas Madžidas), žinomas "Cheminio Ali" pravarde.

JAV prezidentas George'as W. Bushas trečiadienio vakarą, 21 val. (ketvirtadienį 4 val. ryto Lietuvos laiku) paskelbs savo naująją Irako strategiją, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai."Prezidentas kreipsis į tautą ir paskelbs savo naująjį planą dėl tolesnių priemonių Irake ir pasaulinio karo su terorizmu", - pranešė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tony Snow (Tonis Snou) ir pridūrė, kad Baltieji rūmai paprašė didžiausių JAV televizijos kanalų skirti eterio laiko.

Irako ministras pirmininkas Nouri Maliki pareiškė, kad jam nepatinka būti valstybės lyderiu, ir patikino ketinąs pasitraukti iš posto dar prieš kadencijos pabaigą, pranešė BBC.„Aš nenorėjau šio posto“, - teigė N. Maliki, duodamas interviu JAV leidiniui „The Wall Street Journal“. „Sutikau tik dėl to, kad tikėjausi pasitarnauti nacionaliniam interesui, ir antrą kartą jo nepriimsiu.

Siūlau šį dienraščio „Wall Street Journal“ išspausdintą straipsnį vien dėl to, kad ir mums verta susipažinti su autentišku irakiečio – dargi tos šalies prezidento – balsu. „Autentiškas“ balsas nebūtinai reiškia „teisingas“ balsas. Daug kas Irake ir už jo ribų, o ypač Europoje ir dabar jau Amerikoje, yra visiškai priešingos nuomonės. Tačiau be nuomonių įvairovės ir jos sukeltų diskusijų tiesa niekada neišryškės.

Pirmadienį per išpuolį nuo reaktyvinės granatos Bagdade žuvo vienas JAV karys ir dar šeši buvo sužeisti, antradienį pranešė JAV karinės pajėgos. Anot kariuomenės atstovo, Jungtinių Valstijų karinių pajėgų 1-osios ginkluotosios divizijos kariškiai Irako sostinėje buvo užpulti, kai naikino savadarbes bombas. Skaičiuojant ir šią žūtį, per kruvinų išpuolių seriją Bagdade pirmadienį gyvybių neteko mažiausiai 36 žmonės, daugiau kaip 200 buvo sužeista.

JAV paskirtos Irako valdančiosios tarybos narė Akila al-Hashimi (Akila Hašimi) sunkiai sužeista per išpuolį ankstų šeštadienio rytą, pranešė JAV kariuomenės ir Irako šaltiniai. Nenorėję pavardės atskleisti Irako pareigūnas teigė, kad tarybos narę šūviai kliudė netoli jos namų, vakarinėje Bagdado dalyje. Kartu su vairuotoju ir broliu vaikščiojusi A.Hashimi du kartus sužeista į pilvą, kartą į petį ir į koją.

Trys Irako delegatai antradienį (07.22) kreipsis į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, svarstysiančią šios šalies atstatymo klausimus. Taryba nespręs dėl to, ar kalbėsiantys irakiečiai atstovauja laikinajai vyriausybei ir ar jie galės užimti Irako atstovų vietas Jungtinėse Tautose. Tačiau patys irakiečiai, dirbantys neseniai JAV suformuotoje 25 narių Irako valdančiojoje taryboje, gali pamėginti pasiskelbti naująja Irako vyriausybe, sakė diplomatai.

Netoli Bagdado trečiadienį (07.16) per sprogimą žuvus vienam kareiviui, nuo Irako karo pradžios dėl priešo ugnies žuvusių JAV karių skaičius padidėjo iki 147 ir susilygino su tų kareivių, kurių Jungtinės Valstijos neteko per 1991 metų Persijos įlankos karą, skaičiumi. Sprogimas įvyko pakelėje netoli Abu Graibo, esančio 25 km į vakarus nuo Irako sostinės.

Į šiaurę nuo Bagdado JAV kariams surengus keletą reidų prieš Irako kovotojus buvo sulaikyti 384 asmenys, tačiau keturi kariai buvo sužeisti, kai susidūrė su irakiečių pasipriešinimu, antradienį pranešė JAV kariuomenė. Pasak kariuomenės atstovo spaudai, patvirtinta, kad 30 iš visų pirmadienį Balado ir Baakubos miestų apylinkėse sulaikytų asmenų yra Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) šalininkai.

Irako Faludžos mieste, kur dar yra Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) lojalistų, ginkluoti užpuolikai nušovė du amerikiečių karius, dar devynis sužeidė. Tai buvo kruviniausias išpuolis prieš amerikiečių pajėgas po Irako lyderio nuvertimo. Per išpuolį buvo panaudotos granatos ir šaunamieji ginklai. Per 24 valandas per priešiškus veiksmus JAV neteko 4 karių. Centrinio štabo pranešime sakoma, kad užpuolikai šaudė iš mečetės mieste, esančiame už 50 kilometrų į Vakarus nuo Bagdado.

Irako valstybinė televizija penktadienį (04.04) perdavė Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) pamokymus aukštiems valstybės pareigūnams, kaip priešintis amerikiečių pajėgoms. "Mes laimėsime, pergalė mūsų rankose, tačiau mums reikia įžvalgumo ir karių mūšio lauke. Primenu visiems, kad šiandien bus mūsų įsitikinimų išbandymas", - sakė S. Husseinas. Tiesa, televizija nenurodė, kada Irako prezidentas taip kalbėjo.

Sekmadienį netoli Pietryčių Irako Basros miesto Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų kariai paėmė į nelaisvę penkis aukštus Irako karininkus, tačiau nė vienas jų nebuvo generolas, kaip iš pradžių buvo pranešta, pirmadienį (03.31) pareiškė britų kariuomenės atstovė spaudai.

Antradienį Bagdado gatvėmis žygiavo tūkstančiai irakiečių, kurie mojavo automatais ir ragino stoti į "šventąjį mūšį" ginti prezidentą Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną), kuris iki ketvirtadienio turi arba pasitraukti į tremtį, arba ruoštis Jungtinių Valstijų vadovaujamai invazijai. "Allahu Akbar (Dievas yra didis), prisidėk prie džihado (šventojo islamo karo)!", - skandavo maždaug 5 tūkst. žmonių minia pagrindinėje gatvėje, netoli Bagdado centro esančiame Mansuro rajone.

Sekmadienį valstybinis Irako laikraštis praneša, kad Bagdadas sėkmingai "nukenksmino" 1441-ąją Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl nusiginklavimo ir pasauliui įrodė neturintis masinio naikinimo ginklų. Irakas "atšipino 1441-osios rezoliucijos dantis ir "nukenksmino" ją pasirodęs esąs patikimas ir pateikęs garantijas", - rašo "Al-Iraq". Pasak laikraščio, "Bagdadas niekada nesibaimino JT inspektorių ir pasauliui įrodė sakęs teisybę" apie neva vykdomas uždraustų ginklų programas.