b. sabatauskaitė

Prezidentūros užsakymu atlikta visuomenės apklausa stipriai supykdė specialistus. Apklausoje klausta gyventojų nuomonės apie vadinamąją Stambulo konveciją, tačiau, kaip sako specialistai, klausimas buvo suformuotas taip neprofesionaliai, kad apklausos dalyvius galėjo suklaidinti. Negana to, kad apklausa neatspindi visuomenės nuomonės, specialistai pasigenda ir pačio prezidento pozicijos Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neigiamai vertina pirmadienį pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame sporto įranga prekiaujanti įmonė reklamuojasi su Seimo nariu Petru Gražuliu skambant necenzūrinei dainai.  B. Sabatauskaitė sako, kad šis vaizdo įrašas potencialiai gali pažeisti Lygių galimybių įstatymą. „Vakar dienos įrašą vertinu neigiamai.

Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi diskriminuojami tik dėl lyties, amžiaus ar negalios, o tos diskriminacijos – ne taip jau ir daug. Nes skundų, atrodytų, nedaug. Tačiau naujoji Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad ne skundų mažai, o gyventojų žinių, kas ta diskriminacija, ir tikėjimo, kad jų patiriamai diskriminacijai galima užkirsti kelią. Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos gavo 944 kreipimųsis.

Paskirtoji lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą. Tačiau po replikų Seimo posėdžių salėje dėl jos seksualinės orientacijos viešai pasakė gyvenanti su partnere. Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu pritarė skirti Žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę naująją lygių galimybių kontroliere.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus centre, Lukiškių aikštėje, kelios dešimtys žmonių dalyvavo protesto akcijoje, kuri surengta siekiant paraginti policiją aktyviau tirti neapykantos nusikaltimus. Akciją rengusios organizacijos Lietuvos liberalus jaunimas atstovas Bernardas Jauga kreipdamasis į susirinkusius sakė, kad policija turi „baigti meluoti“. „Norėčiau palinkėti policijai, kad ji būtų arčiau bendruomenių, arčiau žmonių.

Visoje Europoje gausėja rasinės neapykantos ir smurto atvejų, tačiau neįmanoma pasakyti, koks jų mastas. Įvertinti tikrąją padėtį sunku dėl to, kad dažniausiai nėra oficialių skundų ir pranešimų, teigia diskusijos „Rasinė neapykanta ir smurtas Europoje: iššūkiai ir problemos“ dalyviai. Jie pabrėžia, kad dėl nepakankamo policijos pareigūnų dėmesio tiriant rasinės neapykantos nusikaltimus tokie atvejai lieka neužfiksuoti, o aukos neapsaugotos ir tampa pakartotinių nusikaltimų aukomis.

Ar tikrai romai ranka numoja į išsilavinimą ir nemato priežasčių lankyti mokyklą? Projekto „Padėk pritapti“ koordinatorė Birutė Sabatauskaitė yra įsitikinusi, kad ši visuomenėje vyraujanti nuostata, jog romai nenori siekti išsilavinimo yra neteisinga. Mokyklą lankantys romų vaikai, mokytojų nuomone1, savo pasiekimais beveik nesiskiria nuo bendraklasių, ne vienas jų užaugęs nori būti teisininku, daktaru ar policininku.

Ilgą laiką mūsų tauta buvo tarsi uždaryta nuo visų, tačiau atvėrus sienas, kartu su patogumais sekė ir naujos „nepatogios“ problemos. Viena jų – diskriminacija kitokiems. Neseniai Lietuvoje vyko tolerancijos savaitė: įvairios nevyriausybinės įstaigos organizavo daugybę renginių, kad paskatintų rasinį tolerantiškumą mūsų šalyje.