austėja čepauskaitė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „austėja čepauskaitė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „austėja čepauskaitė“.
Žurnalas „Dailė“ įžengia į antrajį dešimtmetį
Pirmasis 2008-ųjų „Dailės“ žurnalo numeris pradeda antrąjį šio žurnalo leidybos dešimtmetį. 1997 metais žurnalas atnaujintas (to paties pavadinimo, tik kitokio turinio ir išvaizdos leidinys periodiškai ėjo nuo 1960 iki 1990 metų), o nuo 1999-ųjų leidžiamas du kartus per metus. Šiandien žurnalas „Dailė“ – vienintelis specializuotas leidinys Lietuvoje, skirtas fiksuoti, analizuoti ir vertinti profesionaliosios dailės procesus šalyje ir pasaulyje.
Austėja Čepauskaitė: Pietų Bronksas, 80-ieji
8-ajame dešimtmetyje Roy'us Fineris dirbo detektyvu pietų Bronkse, viename iš problemiškiausių Niujorko rajonų. Jis buvo didelis ir stambus – kadaise, kai boksuodavosi, kai kurie priešininkai pasiduodavo jam vien dėl jo kūno masės; tiesa, vėliau Finerį nugalėjo kitas stambus vaikinas, taksi vairuotojas Arnoldas Silversteinas.
Austėja Čepauskaitė: Reginos Šulskytės drabužiuose
Vilniaus Prospekto galerijoje atidaryta šiaulietės menininkės Reginos Šulskytės fotografijų paroda. Jos pavadinimas – “Miegamajame”, nors paties miegamojo ekspozicijoje tarsi ir nėra, o į akis labiau krinta ciklas “Mano drabužiai”.
Darbų datos įvairuoja tarp 1977-2004 metų, tačiau iš pačių fotografijų labiau dvelkia belaikybės laikas.
ŠMC TV: Normalybės interventas
Apie ŠMC TV kalba kai kurie jos kūrėjai – Raimundas Malašauskas, Virginija Januškevičiūtė, Valentinas Klimašauskas, Eglė Rakauskaitė, Aurelija Maknytė, Julija Fomina ir Ignas Krunglevičius.
Tai vis dėlto kas yra Šiuolaikinio meno centro televizija?
Virginija Januškevičiūtė: Šiuolaikinio meno centro projektas televizijos eteriui yra parodų salėms alternatyvi ekspozicijos ir ieškojimų erdvė.
Polonijus: Kultūra su savaitraščiais
Kultūros naujienos, nauji spektakliai, dailės parodos, koncertai, kino filmai ir knygos Lietuvos meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas”, “7 meno dienos” ir “Laikas”.
“Šiaurės Atėnuose” Audinga Peluritytė (10.11) publikuoja straipsnį “Penkios tezės vietoj recenzijos apie naująją Jurgos Ivanauskaitės knygą”, kuriame svarsto apie nemažai susidomėjimo sukėlusį neseniai išleistą naują rašytojos romaną “Placebas”. A. Peluritytė pabrėžia, kad kitaip nei “daugumos šiuolaikinių li...
Polonijus: Kultūra su savaitraščiais
Lietuvos meninių įvykių pjūvis didžiausiuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “7 meno dienos” bei “Literatūra ir menas”.
“Šiaurės Atėnuose” (05.24) Milda Ališauskienė publikuoja straipsnį “Satanizmo apraiškos Lietuvoje: interneto svetainės www.satan.lt reiškinys”. M. Ališauskienė akcentuoja, jog interneto svetainė www.satan.
Polonijus: Kultūra su savaitraščiais
Lietuvos kultūrinio gyvenimo atspindžiai pagrindiniuose šalies meno savaitraščiuose - “Šiaurės Atėnuose”, “Literatūroje ir mene” bei “7 meno dienose”.
“Šiaurės Atėnuose” (03.22) toliau gvildenama Antano Samuolio tapybos parodos “Nauji atradimai”, eksponuojamos “Maldžio” galerijoje, tema. Šiuosyk straipsnį “Pasimetęs (mano galvoje?) Samuolis” publikuoja Austėja Čepauskaitė.
Polonijus: Kultūra su savaitraščiais
Kultūrinio šalies gyvenimo pulsas Lietuvos meno savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Literatūra ir menas” ir “Šiaurės Atėnai”
“7 meno dienose” (02.07) Rasa Vasinauskaitė rašo apie neseniai pasirodžiusią knygą “Monika Mironaitė.
Polonijus: Kultūra su savaitraščiais
Lietuvos meno ir kultūros įvykiai bei jų vertinimai savaitraščiuose “Literatūra ir menas - Dienovidis”, “Šiaurės Atėnai”, “7 meno dienos”.
“Literatūroje ir mene - Dienovidyje” (01.24.) Eugenijus Ignatavičius publikuoja probleminį straipsnį “Absurdo spąstuose”, kuriame svarsto apie šiandieninę lietuviško teatro situaciją.
Polonijus: Kultūra su savaitraščiais
Ką rasite šio savaitgalio Lietuvos kultūros savaitraščiuose - “Šiaurės Atėnuose”, “Literatūroje ir mene-Dienovidyje”, “7 meno dienose”?
“Šiaurės Atėnuose” (01.18) Vygantas Vareikis publikuoja straipsnį “Kelionės per sienas”, kuriame dalijasi įspūdžiais apie įvairiausių valstybių muitininkus ir muitines bei pasienio kontrolės postus. Straipsnio autorius pažymi, jog “kelionės per sienas nėra pačios maloniausios istorinio patyrimo paveiktiems žmonėms.
REKLAMA
REKLAMA