Aukščiausiąją Radą

Ukrainiečių pilotė Nadija Savčenko, kuri praėjusią savaitę buvo paleista per apsikeitimą belaisviais su Rusija, antradienį grįžo dirbti į Aukščiausiąją Radą ir savo pirmą pasirodymą parlamente po ilgos pertraukos pradėjo sugiedodama savo šalies himną. 35 metų pilotė, kuri priklauso buvusios premjerės Julijos Tymošenko populistinei partijai, prasidedant emocingam posėdžiui ant pakylos užlipo apsisiautusi Ukrainos vėliava ir laikydama Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 metų kovą, vėliavą.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę, dėl kurios sudėties buvo sutarta trečiadienį vykusiame koalicijos susitikime. Naujojo kabineto sudėtį rytiniame plenariniame parlamento posėdyje pristatė šiandien premjeru paskirtas Volodymyras Hroismanas. Nutarimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties palaikė 239 Aukščiausiosios Rados deputatai.

Rusijos teismas pirmadienį pradėjo skelbti nutartį ukrainietės karo lakūnės Nadijos Savčenko byloje, kurioje ji kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų žūties karo krečiamoje Rytų Ukrainoje, bet dar nepripažino pilotės kalta. Teisėjas citavo prokurorų argumentus, kad N.Savčenko 2014 metų liepą, būdama vieno Ukrainos savanorių bataliono nare, koregavo artilerijos ugnį per apšaudymą, nusinešusį tų dviejų žurnalistų ir dar kelių civilių gyvybes.

 Lietuvos ir užsienio ekspertai ragina Ukrainą išnaudoti trapias paliaubas kovoje su Rusijos remiamais separatistais reformų vykdymui. Vilniuje įsikūrusio Rytų Europos studijų centro kartu su politikos ekspertais iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Jungtinių Valstijų šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad nepaisant to, jog susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų sumažėjo, Ukraina rimtai nesvarsto integruoti separatistų perimtos Donbaso dalies.

Južnyj Sachalinskietis Konstantinas Gorelovas prieš kelias dienas grįžo Donecko, kur kariavo separatistų pusėje prieš Ukrainos kariuomenę. Portale citysakh.ru publikuotas Finos Boltunovos interviu su „Sachalin-2“ pakrikštytu, 22 metų rusu, dalyvavusiu Donecko oro uosto šturme. Kai kurie žurnalistai šį faktą pateikė kaip Rusijos armijos dalyvavimo karo veiksmuose Ukrainoje. Konstantinas tvirtina, kad tai jo petys nuotraukoje ir jo antsiuvas pateko į kadrą.

 Vadinamosios liaudies respublikos Rytų Ukrainoje nedalyvavo rinkimuose į Aukščiausiąją Radą, tačiau lapkričio 2 dieną paskubėjo surengti savo rinkimus. Jų tikslas buvo suformuoti (o tiksliau – įteisinti) „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) valdymo organus. Suprantama, nė viena valstybė pasaulyje, be Rusijos, šių rinkimų ir jų rezultatų nepripažino.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

Prisijungęs Krymą ir suteikęs pagalbą Luhansko ir Donecko separatistams, V. Putinas įstūmė Kijevą į Vakarų glėbį, įsitikinusi tiek Vakarų žiniasklaida, tiek žurnalistų kalbinti rusų ekspertai. Pirmą sykį po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991-ais, Maskvos įtaka šioje šalyje akivaizdžiai susilpusi, ir priversta iš šalies stebėti rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes net neturi „savo“ kandidato. Demokratas Petro Porošenka po rinkimų tik sustiprins savo valdžią, mano apžvalgininkai.

 Ukrainos parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas sekmadienį išreiškė viltį, kad rinkimus į Aukščiausiąją Radą laimės proeuropietiška patriotinė dauguma. „Labai tikiuosi, kad užsitikrinsime demokratinę proeuropietišką patriotinę daugumą, – jis sakė žurnalistams atidavęs savo balsą Kijeve. – Ir ta dauguma naujoje Aukščiausioje Radoje gana greitai suformuos naują vyriausybę, o Ukraina eis europiniu atsinaujinimo, stiprios nepriklausomos šalies kūrimo keliu.

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka paleidžia Aukščiausiąją Radą, remiantis prezidento pranešimu „Twitter“ paskyroje, praneša censor.net.ua. Šalies vadovo atstovas spaudai pažymėjo: „Prezidentas nutraukė Aukščiausiosios Rados įgaliojimus todėl, kad tai vienintelis teisingas ir atsakingas sprendimas“. Daugelis iš būtent šių deputatų priiminėjo diktatoriškus įstatymus, kurie nusinešė „Dangiškos šimtinės“ gyvybes. Už tai reikia atsakyti.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka gali paskelbti apie parlamento paleidimą ateinantį sekmadienį, pranešė ketvirtadienį prezidento atstovas Sviatoslavas Ceholka. Sprendimas bus priimtas, remiantis konstitucija, nurodė jis socialiniame tinkle „Twitter“. „Porošenka apie AR (Aukščiausiosios Rados) paleidimą: sprendimas bus priimtas tada, kai įsigalios konstituciniai pagrindai, o jų laikas sueina Nepriklausomybės dieną“, – parašė jis savo tinklaraštyje.

„Dešinysis sektorius“ (DS) tapo atpažįstamu Ukrainoje įvykusios revoliucijos „prekės ženklu“. Tačiau mažai kas galėtų tiksliai pasakyti, kas tai per organizacija ir kokie yra tikrieji jos siekiai. „Dešinysis sektorius“ vis labiau tampa mitais ir įtarimais apipintu susivienijimu be aiškios tiek visuomeninės, tiek politinės ateities. Tenka pripažinti, kad gyvybingiausia ši organizacija šiandien yra vien Rusijos propagandos vaizdiniuose.

Buvęs Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys Ukrainoje airis Patas Coxas (Patas Koksas) sako, kad Rusijos propaganda sugebėjo įskiepyti melą apie Ukrainą daugelio žmonių galvose. Po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje duodamas interviu BNS, buvęs Europos Parlamento vadovas sakė, kad tarp Vakarų ir Rusijos jau prasidėjo naujas Šaltasis karas, o Vakarų sankcijos turbūt nepakeis prezidento Vladimiro Putino elgesio.

Ukrainos opozicija iš valdžios reikalauja atsiprašyti Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės dėl neadekvačios reakcijos į jos pasirodymą Kijevo „Euromaidane“. Dokumentą pasirašė opoziciniai judėjimai „Batkivščina“, „Svoboda“ ir „UDAR“, praneša pravda.com.ua. Nurodoma, kad lapkričio 26 dieną taikaus mitingo, palaikančio Ukrainos eurointegracinius procesus, metu, L. Graužinienė išėjo į sceną ir išsakė savo solidarumą dėl ukrainiečių siekių.

Europos Parlamento (EP) pasiuntinys Ukrainoje ketvirtadienį perspėjo, kad Kijevas rizikuoja neribotam laikui prarasti galimybę pasirašyti svarbią sutartį su Bendrija, jeigu nepasirašys šio dokumento šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime.

Ukrainos europinė perspektyva darosi vis labiau miglota, todėl tolesniam bendradarbiavimui ir tarpusavio pasitikėjimui būtini nedviprasmiški ir greiti Ukrainos sprendimai. Pirmiausia – teisinė reforma, atsisakant posovietinių represinės teisės reliktų, teigia darbo vizitą Ukrainoje pradėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.