atsinaujinanti energija

 Atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) pagaminama energiją šią vasarą galėtų patenkinti visą šalies elektros poreikį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA analitikas Dovydas Balčiūnas pastebi, kad pagal gebėjimą apsirūpinti atsinaujinančia energija, šalis yra tarp Europos pirmūnių.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) plėtros pažangą savivaldybėse bei 5 metų šalies energetikos apžvalga. Kaip skelbia agentūra, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos pasirengusios 2025 m. vasarį pradėti veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos bendrovei „Enefit Green“ skolina 100 mln. eurų vėjo parkų Lietuvoje ir Suomijoje bei fotovoltinės energijos gamybos pajėgumam Estijoje statybai. Paskola suteikiama 12 metų, jos lėšomis 2023–2025 metais bus finansuojama iki 50 proc. trijų naujų „Enefit Green“ projektų vertės, pranešė ŠIB.

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Vyriausybei siekiant spartinti vėjo elektrinių parkų plėtrą Baltijos jūroje ministrų kabinetas trečiadienį pritarė antrojo parko vystymui skirtam įstatymų pataisų paketui. Teigiama, kad jis bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.  Pataisoms dar turės pritarti Seimas, bus prašoma tai padaryti skubos tvarka.

Vyriausybei siekiant spartinti vėjo elektrinių parkų plėtrą Baltijos jūroje ministrų kabinetas trečiadienį svarstys antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą.   Energetikos ministerija siūlo, jog antrasis vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos – aukcioną laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs dalyvis, o pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų.

Energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminsiančios bendrijos 2023 metų pradžioje galės pretenduoti į milijoninę paramą įsirengti saulės ar vėjo jėgaines. Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė pranešė, jau pirmąjį kitų metų ketvirtį tokios bendrijos galės pateikti paraiškas. Iki trijų megavatų (MW) galios vėjo elektrinėms numatyta išdalinti 19 mln. eurų, o iki 500 MW saulės jėgainėms – 67 mln. eurų.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninė drabužių prekybos grupė „Apranga“ ant administracijos ir logistikos centro stogo Vilniuje įrengė 0,55 megavato (MW) saulės jėgainę.  Spalį pradėjusi veikti jėgainė aprūpina dalį centro poreikių, o investicijų siekia daugiau nei 400 tūkst. eurų – skaičiuojama, kad ji atsipirks per 4–5 metus, o jėgainė efektyviai veiks mažiausiai 40 metų, pranešė įmonė.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, šalyje yra bent du nauji vėjo jėgainių parkai, kuriems komercinės veiklos leidimo nesuteikė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Asociacijos laikinojo direktoriaus Edgaro Maladausko teigimu, du nauji vėjo jėgainių parkai jau buvo išbandyti, tačiau apie keturis mėnesius stovi be darbo, nes leidimų veiklai negauna dėl pakeistų reikalavimų.

Ūkininkams sunerimus, kad jų dirbamą žemę planuojama užstatyti saulės ir vėjo jėgainėmis, žaliosios energetikos vystytojai traukia skaičius ant stalo. Jų teigimu, saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, kad būtų pasiektas Energetikos ministerijos keliamas tikslas iki 2030 m., užteks vos apie 0,1 proc. derlingos Lietuvos žemės – tai neturės reikšmingos įtakos žemės ūkiui, tačiau labai sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, lyderystę tvarumo srityje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo šimtus milijonų eurų salės energijos projektams besivystančiose šalyse. Tokį pažadą jis davė pasaulio lyderių susirinkime Indijoje, kur kalbėta apie būtinybę skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką. E. Macronas, gruodį perspėjęs, kad pasaulinis judėjimas link atsinaujinančios energetikos yra per lėtas, pažadėjo, kad Prancūzija iki 2022 metais per paskolas ir dotacijas skirs papildomų 700 mln. eurų (861,5 mln.

IBM pristatė naują orų prognozės ir elektros galios modeliavimo technologiją, kuri leidžia labiau pasitikėti atsinaujinančios energijos ištekliais. Ši technologija analizuoja didelius orų stebėjimo duomenų kiekius ir leidžia itin tiksliai apskaičiuoti, kiek energijos galės generuoti saulės ir vėjo jėgainės.