Energetikos ministerija siūlo, jog antrasis vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos – aukcioną laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs dalyvis, o pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų.
„(2023 metų – BNS) rugsėjo mėnesį organizuojamame (pirmojo jūrinio vėjo parko – BNS) aukcione yra numatyta galimybė gauti valstybės paramą, tuo tarpu šiais projektais siekiama, jog valstybės paramos nebūtų siūloma. Vystytojas, kuris laimės konkursą, būtų nustatytas pagal finansiškai geriausią Lietuvai pateiktą pasiūlymą – už didžiausią priemoką valstybei“, – BNS teigė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
„Šis pasiūlymas atspindi pasaulines tendencijas, kurias matome paskutiniu metu – jūrinės energetikos vystymasis be valstybės skiriamos paramos“, – pridūrė viceministrė.
Aukcioną laimėjęs antrojo parko vystytojas, skirtingai nei pirmojo, taip pat turėtų pats atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.
„Pats vystytojas bus atsakingas už visų tyrimų atlikimą – poveikio aplinkai vertinimą ir kitus susijusius veiksmus, kurie reikalingi tam, kad būtų padaryti sprendimai dėl projekto vystymo. (...) Tai taip pat skiriasi nuo to, ką šiuo metu daro Energetikos ministerija, atliekanti vėjo greičio, dugno tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir panašias studijas“, – teigė D. Garbaliauskaitė.
„Manome, kad profesionalūs vystytojai galėtų tai padaryti greičiau ir profesionaliau“, – pridūrė ji.
Pasak D. Garbaliauskaitės, Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis siekiama sudaryti sąlygas spartesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai Baltijos jūroje.
„Tai yra teisės aktų pakeitimo paketas dėl dar vieno jūrinio vėjo parko atsiradimo Baltijos jūroje. Įstatymų paketo tikslas yra kaip įmanoma spartesnė elektros energijos gamybos pajėgumų Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtra“, – BNS teigė D. Garbaliauskaitė.
Įstatymu taip pat siūloma įtvirtinti, jog antrojo aukciono dalyviai bei jų akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai atitiktų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, o jų neatitinkantys nesudarytų daugumos dalyvio valdyme.
Konkurso laimėtoją, be to, siūloma atleisti nuo gamybos įmokos.
Pasak D. Garbaliauskaitės, dėl aukciono laiko Vyriausybė apsispręstų Seimui priėmus pataisas.
Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.
