atlas v

Prieš keturis milijardus metų dabar sausas ir dulkėtas Marsas galėjo turėti pakankamai tankią atmosferą ir skysto vandens. Labai gali būti, kad šios planetos dangus buvo debesuotas, o peizažai – ne prastesni nei Žemės. Taip mano NASA mokslininkai iš Marso atmosferos ir jos evoliucijos tyrimų misijos (Mars Atmosphere and Volatile Evolution, MAVEN) ir animatoriai iš NASA Koncepcinių vizualizacijų laboratorijos (NASA Conceptual Image Lab), sukūrę šį video siužetą.

Brangias ir pavojingas pilotuojamas asteroidų tyrimo ekspedicijas NASA norėtų pakeisti kosminių robotų buksyrais, nedidelius asteroidus atvelkančius į orbitą aplink Mėnulį. Kecko kosminių tyrimų instituto (Kalifornija, JAV) mokslininkai patvirtino, kad NASA nagrinėja galimybę paleisti į kosmosą robotizuotą kosminį laivą, kuris galėtų „pačiupti“ kurį nors mokslininkus dominantį nedidelį Saulės sistemos asteroidą ir „atvilkti“ jį į Mėnulio orbitą, kur būtų atlikti išsamūs jo tyrimai.

Jau poryt, rugpjūčio 23 d., iš Kanaveralo kyšulio Floridoje (JAV) raketos „Atlas V“ nešina turėtų startuoti pora „palydovų-dvynių“, kurie tyrinės Žemės radiacinį lauką. „Viskas praktiškai paruošta, - raportuoja projekto RBSP vadovas Ričardas Ficdžeraldas (Richard Fitzgerald). – Pasiruošę ir abu mūsų aparatai, ir visa komanda. Laukiame momento, kada pagaliau bus galima pradėti tyrinėti paslaptingiausias ir pavojingiausias mūsų planetos apylinkes – radiacinį lauką.

Rugpjūčio 23 dieną NASA turėtų paleisti į kosmosą du palydovus – dvynius. Šie itin gerai nuo kosminės radiacijos apsaugoti aparatai tirs Van Alleno radiacijos žiedus šalia Žemės. RBSP (Radiation Belt Storm Probes) pavadinti palydovai skverbsis per Žemę gaubiančius didelės energijos dalelių žiedus ir vykdys šios kosmoso srities tyrimus, kurie padės mokslininkams suprasti šios sparčiai kintančios aplinkos ypatumus, praneša „Space.

Nepaisant žlugusios „Phobos-Grunt“ kosminės kelionės į Marsą Rusija ruošiasi surengti ją iš naujo . Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti pakartoti „Phobos-Grunt“ kosminę misiją į Marsą ir jo palydovą Fobą.

NASA paskelbė kosminio zondo LCROSS padarytas didelės raiškos nuotraukos, kuriose matyti Mėnulio grunto dalelių debesis, išmestas į „Cabeus“ kraterį įsirėžusios raketos nešėjos „Atlas V“ viršutinės pakopos. Nuotraukų raiška – 2 metrai viename vaizdo taške. Šias nuotraukas LCROSS padarė ir perdavė likus kelioms minutėms iki susidūrimo su Mėnulio paviršiumi. Po maždaug 4 minučių paskui raketos nešėjos pakopą skriejęs ir susidūrimą registravęs LCROSS pats nukrito į Mėnulį.

Nauji Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenys privertė NASA pakeisti numatyto kosminio zondo LCROSS „taikinio“ koordinates. Dabar zondas įsirėš į prie Mėnulio pietų ašigalio esantį „Cabeus“ kraterį.

Naujasis Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ antradienį pasiekė Mėnulį ir buvo išvestas į numatyto aukščio orbitą, pranešė NASA. „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) kartu su kitu Mėnulį tirsiančiu kosminiu zondu „Lunar Crater Observation and Sensing Satellite“ (LCROSS) birželio 19 dieną iškėlė JAV raketa nešėja „Atlas V“. Abu kosminiai aparatai vykdys topologinius, geologinius, cheminius ir kitus Mėnulio paviršiaus tyrimus.

JAV žengia pirmąjį žingsnį sugrįžimo į Mėnulį kelyje. Šiandien NASA į jį paleis du kosminius zondus, kurie žvalgys Mėnulį ieškodami vandens ir geriausios vietos būsimai Amerikos nuolatinei bazei. Šiandien 17.12 val. JAV Rytų pakrantės laiku (birželio 19 d. 00.12 val.

Kitų metų pavasarį NASA planuoja kartu su naujuoju palydovu „Lunar Reconnaissance Orbiter“ paleisti į Mėnulį ir specialų zondą, kuris stebės, kaip į Mėnulio kraterį įsirėš „Atlas V“ raketos pakopa.