astrophysical journal letters

Astronomai atrado tolimiausią kada nors Visatoje stebėtą galaktiką, kuri atrodo kaip ryškiai mėlynas žvaigždžių telkinys, esantis už maždaug 13,1 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Galaktika EGS-zs8-1 yra „vienas ryškiausių ir masyviausių ankstyvosios Visatos objektų“, sakoma Yale'io (Jeilio) universiteto pranešime.

Italijos, Nyderlandų ir JAV astronomai atrado labiausiai nuo savo žvaigždės nutolusia orbita skriejančią egzoplanetą. Pranešama, kad atrastos egzoplanetos HD 106906 b orbitos spindulys siekia 630 astronominių vienetų (AV), tai yra, yra 20 kartų didesnis už Neptūno orbitą.

Astronomai trečiadienį paskelbė atradę vienišą planetą, skriejančią už Saulės sistemos ribų ir nesisukančią aplink jokią žvaigždę. Dujinė egzoplaneta PSO J318.5-22 yra vos už 80 šviesmečių nuo Žemės, o jos masė – tik šešis kartus didesnė negu Jupiterio. Manoma, kad ji susiformavo prieš 12 metų, todėl gali būti laikoma „naujagime“ tarp tokio tipo planetų. „Dar niekada nesame matę kito tokio laisvai kosmose skriejančio objekto.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ Saturno palydovo Titano žemutniuose atmosferos sluoksniuose aptiko propileno. Tai bespalvės ir bekvapės dujos, priskiriamos angliavandenilių grupės alkenų klasei. Ši medžiaga Žemėje naudojama plastmasei (polipropilenui) sintetinti, ir anksčiau jos nė kartą nebuvo užfiksuota kitose Saulės sistemos planetose.

Naujas JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad vien tik mūsų galaktikoje gali egzistuoti iki 60 milijardų egzoplanetų, kuriose yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, praneša „Space.com“. Šiaurės vakarų universiteto (JAV) mokslininkų grupė parengė kompiuterinius modelius, kuriuose buvo nagrinėjami oro ir drėgmės judėjimo aplink raudonosiomis nykštukėmis vadinamas žvaigždes skriejančiose planetose ypatumai.

„Žvaigždžių visatoje yra daugiau nei smėlio smiltelių visose pasaulio dykumose ir paplūdimiuose.“ Tai – legendinė Karlo Sagano (Carl Sagan) frazė iš žymaus dokumentinio serialo „Kosmosas“ („Cosmos“). Bet kai dvi tokios smiltelės būna sudarytos iš silicio ir deguonies (jos vadinamos kvarcu) ir kai tokios dalelės randamos priešistoriniuose Antarktidoje rastuose meteorituose, jos gali būti iš kažkurios žvaigždės… Gal net iš tos, kurios sprogimas suteikė impulsą formuotis Saulės sistemai.

Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkai mano, kad potencialiai gyvybei tinkamų planetų skaičius yra didesnis nei buvo manoma iki šiol. Tokią prielaidą verčia daryti naujausio šiame universitete atlikto tyrimo rezultatai, kurie bus paskelbti žurnale „Astrophysical Journal Letters“, skelbia „ScienceDaily“. Pensilvanijos universiteto mokslininkas Ravi Kopparapu pareiškė, kad nauji potencialių gyvenamų egzoplanetų paplitimo tyrimai leidžia manyti, kad jei imtumės tirti 10 Saulei artimiausių žv...

Paslaptinga Paukščių Take aptikta banga leidžia manyti, kad mūsų galaktika vis dar gaudžia tarsi varpas po galaktinio susidūrimo, greičiausiai įvykusio bent prieš 100 mln. metų, teigia mokslininkai. Astronomai aptiko, kad žvaigždės galaktikos vidurio plokštumos šiaurėje ir pietuose pasiskirstę nevienodai, o tai leidžia manyti, kad koks nors nesenas įvykis jas sujudino.

Jei dar nepamiršote, tai šiais metais „pasibaigia“ majų kalendorius ir mūsų visų laukia didelė ir baisi apokalipsė. Viena iš populiariausių priežasčių, kodėl mus ištiks katastrofa – tai planeta Nibiru, kurie susidurs su Žeme.

Mokslininkams pavyko pirmą kartą aptikti ploną iš antimedžiagos dalelių antiprotonų sudarytą žiedą, gaubiantį Žemę. Šis atradimas, apie kurį rašoma leidinyje „Astrophysical Journal Letters“, patvirtinta teorinius darbus, teigusius, kad Žemės magnetinis laukas gali pagauti antimedžiagą. Anot mokslininkų, nedidelis antiprotonų kiekis yra tarp Van Alleno žieduose sulaikomos „įprastos“ medžiagos. Antiprotonus aptiko „Pamela“ (angl.

Astronomai atrado didžiausią ir seniausią vandens telkinį visatoje – milžinišką, 12 mlrd. metų senumo debesį.Jame vandens 140 trilijonų kartų daugiau nei visuose Žemės vandenynuose, rašo SPACE.com. Vandens garų debesis supa supermasyvią juodąją skylę, vadinamą kvazaru, esančią už 12 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas rodo, kad vanduo visatoje buvo paplitęs beveik visą jos egzistavimo laiką, teigia tyrėjai. „Kadangi šviesa, kurią stebime, kvazarą paliko prieš daugiau kaip 12 mlrd.

Manoma, kad aplink už 20 šviesmečių esančią raudonąją nykštukę skrieja planeta, kurioje galėtų būti gyvybei tinkamos sąlygos. Planeta Gliese 581d yra šaltesniame gyvybės zonos, kur dar gali egzistuoti skystas vanduo, išoriniame pakraštyje. Leidinyje „Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame naujame tyrime teigiama, kad dėl atmosferos planetoje galėtų būti pakankamai šilta, kad ten būtų vandens, praneša BBC.

Naujausio kontroversiško tyrimo duomenys liudija, kad mūsų Visatą tarsi magnetai traukia nežinomos ir kol kas dar neatrastos struktūros, kurių realiausia tikėtina buvimo vieta yra mums žinomos erdvės pakraščiai. Mokslininkai tiki, jog viskas Visatoje juda link masyvių materijos sankaupų daugiau kaip 3,2 milijonų kilometrų per valandą greičiu. Tyrinėtojai šį reiškinį pavadino „tamsiuoju srauto“ (angl. dark flow). Galaktikų klasteris „Bullet Cluster“ nuo mūsų nutolęs 3,8 milijardus šviesmečių.

Prie astrofizikų bandomų įminti tamsiosios energijos ir tamsiosios medžiagos mįslių prisidėjo dar viena Visatos keistenybė: šimtai galaktikų spiečių, kartu su didžiuliais dujiniais debesimis juda nežinoma kryptimi. Mokslininkai spėja, jog šis keistas reiškinys gali būti susijęs su hipotetiniu Didžiuoju sprogimu. Priminsime, jog daugelio kosmologų manymu mūsų Visata susiformavo Didžiojo sprogimo metu.

Persėjaus žvaigždyne už maždaug 700 šviesmečių nuo Žemės ispanų astronomai aptiko gyvybės formavimuisi svarbių organinių molekulių, pranešė „Daily Mail“. Tyrinėdami dujų ir dulkių debesį astronomai aptiko naftaleno molekulių. Tai vienas sudėtingiausių cheminių junginių, iki šiol atrastų giliajame kosmose. Naftaleno molekulių taip pat randama į Žemę nukritusiuose meteorituose.

Grupė mokslininkų iš Makso Planko nežemiškos fizikos instituto pranešė aptikę išskriejančią iš tolimos galaktikos masyvią juodąją skylę. Galimybė, kad juodoji skylė iš galaktikos branduolio būtų išmesta į tarpgalaktinę erdvę, buvo numatyta teoriškai, tačiau tokio reiškinio iki šiol niekam nepavyko pastebėti. Iliustracijoje: juodoji skylė išsviedžiama iš galaktikos dėl gravitacinių bangų pliūpsnio (MPE, HST ill.). Dauguma galaktikų savo branduoliuose turi masyvias juodąsias skyles.