asta skaisgirytė

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Lietuva dėl savo finansinių įsipareigojimų gynybai turi gerą reputaciją į JAV prezidento postą besitaikančio Donaldo Trumpo akyse. Taip ji teigė po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio, kuriame buvo svarstomos JAV vidaus politikos pokyčių pasekmės Lietuvai. „Prezidentas jau yra, galima sakyti, dirbęs su Donaldu Trumpu (...), kadangi jų terminai persidengia kažkiek.

Rusijai paskelbus apie Estijos premjerės Kajos Kallas, kultūros ministro Simono Kairio bei kitų politikų paiešką, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad tokiems asmenims kyla teorinė grėsmė būti sulaikytiems kertant valstybės sieną. „Reikia pažymėti, kaip būdavo ankstesniais metais – Rusija neskelbia viešai tų asmenų, kuriuos įtraukia į persona non grata sąrašus.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad į JAV prezidentus vėl kandidatuojančio Donaldo Trumpo kalbos nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau sutinka, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai. A. Skaisgirytė yra pirma Lietuvos pareigūnė, pakomentavusi didžiulio rezonanso sulaukusius D. Trumpo pareiškimus praėjusią savaitę, kad jis skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms, Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo 2021 metais vykusį procesą, kai Europos Sąjunga (ES) svarstė, kokias sankcijas Baltarusijai įvesti dėl jos veiksmų į Minską nukreipiant Vilniun skridusį keleivinį lėktuvą. Ši istorija dabar nagrinėjama Seimo komisijoje.

Valdantiesiems konservatoriams vėl inicijuojant diskusijas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda visuomet norėjo kartu su Vyriausybe spręsti užsienio politikos klausimus, tačiau ši nusprendė konfrontuoti.

Seime bene kas savaitę posėdžiaujant pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tiriančiai laikinajai komisijai, prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė mano, kad tai tėra politinio ir rinkiminio proceso dalis. „Kodėl ši tyrimo komisija buvo sudaryta Seime? Ko ji siekia? Kodėl būtent šiuo laiku? Kodėl joje dominuoja konservatorių partijos nariai? Visa tai yra politinis procesas.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė antradienį paragino palaukti, kol konsultacijoms iškviesto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Londone Eitvydo Bajarūno su tarnybinės etikos sargų sprendimu susijusi istorija baigsis, o tik tada imtis sprendimų diplomato atžvilgiu.

Prezidentūra kritiškai vertina švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus Lietuvoje palaipsniui atsisakyti mokymo rusų kalba. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, naudingiau būtų apsvarstyti galimus tautinių bendrijų integracijos būdus. „Reikia galvoti ne apie tai, kaip jas panaikinti, o kaip tautinių mažumų jaunuomenę integruoti į Lietuvos gyvenimą.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės atsakymas Prezidentūrai įrodo, kad diplomatų atrankų konkursai nebuvo depolitizuoti. Taip patarėja reagavo į ministerijos kanclerės Ingos Černiuk paaiškinimą, kad URM negali pateikti prezidentui visos dokumentacijos apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, nes tokie dokumentai neegzistuoja.

Rusijoje veiklą tęsianti ir dėl to į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovė „Vičiūnų grupė“ įstatymų nepažeidžia, bet galėtų priimti moralinį sprendimą, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Anot jos, grupės veiklos Rusijoje tęstinumą galima vertinti pagal teisinį ir moralinį apsektą.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, kad Vyriausybė ir Prezidentūra netrukus ras kompromisą dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros. Jos teigimu, tai turėtų būti abiem pusėms tinkamas diplomatas. Tačiau patarėja neatskleidžia, ar tokio kandidato pavardė gali būti pasiūlyta paties prezidento.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) susikirtus dėl ambasadorių skyrimo, konfliktą spręsti pirmadienį toliau bandys Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). „Aiškinsimės ir vienos, ir kitos pusės, dalyvaujančių skyrime, informaciją detaliau, negu galima viešai, apie tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos atrenkami ir skiriami tie žmonės.

Europos Sąjungai (ES) pirmadienį patvirtinus 12-ąjį sankcijų paketą Rusijai, Bendrija neturėtų sustoti rengdama naujas sankcijas, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė antradienį pareiškė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio praėjusios savaitės pasisakymai apie saugumą ir abejonės kolektyvine gynyba yra keisti ir pavojingi.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai reikėtų pabaigti konfliktą su Kinija, prieš kelerius metus pasiekusį aukščiausią tašką dėl pradėtų vystyti ryšių su Taivanu. Anot šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais, Lietuvai šis konfliktas nebuvo naudingas. „Būtų gerai tą konfliktą kažkokiu maksimaliai Lietuvai geresniu būdu išrišti, kadangi jis buvo Lietuvai nenaudingas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nekomentuoja prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo, jog didelę patirtį užsienio reikalų politikoje turinti jo patarėja Asta Skaisgirytė galėtų tapti užsienio reikalų ministre. „Prezidentas pasakė, kad svajotų, aš kitų vyrų svajonių nekomentuoju“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savo patarėją Astą Skaisgirytę puikiausiai įsivaizduotų užsienio reikalų ministre. Taip jis antradienį pareiškė po to, kai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie galimas kandidatūras vadovauti ambasadai Londone, užsiminė apie A. Skaisgirytę, anksčiau ėjusią šias pareigas. „Ponia Skaisgirytė buvo mūsų ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, kaip ir kitose labai svarbiose valstybėse, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas dar laukia nepriklausomo tyrimo dėl konsultacijoms į Vilnių iškviesto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno, tik tuomet galėtų priimti sprendimą dėl jo likimo, sako Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Prezidentas tikrai laukia nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas. Jei žmogus yra kaltinamas kažkuo, tai tas kažkas turi būti ištirta, įrodyta ir pateikta išvada.

Europos Sąjungos šalys pritaria, kad peržiūrėtame daugiamečiame Bendrijos biudžete būtų skiriamos papildomos lėšos Ukrainai, tačiau nesutariama dėl jų šaltinių, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Lietuva išplėtė savo įsipareigojimus Ukrainos taikos derybose, patvirtino šeštadienį Maltoje vykstančiame trečiajame Ukrainos taikos derybų rate dalyvaujanti prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Taikos formulė padalinta į dešimt žingsnių ir buvo pristatyta, kaip įgyvendinamas kiekvienas žingsnis.

Proeuropietiškos opozicijos atėjimas į valdžią Lenkijoje būtų gera žinia Europai, tačiau apie tai kalbėti kol kas anksti, po sekmadienį įvykusių kaimyninės šalies parlamento rinkimų sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, pabrėždama, jog šalių bendradarbiavimas bet kuriuo atveju išliks glaudus. „Žinoma, kad (Donaldo) Tusko vadovaujama opozicija yra labai koeuropinė, todėl visais parametrais tai yra gera žinia Europai.

Antisemitiniai parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai yra politiški, todėl juos verta duoti ir politinį, ne tik teisėsaugos vertinimą, sako prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo po to, kai Seimui praėjusią savaitę sudarius laikinąją tyrimo komisiją išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui, opozicinių frakcijų nariai atsisakė dirbti komisijoje.

Oficialios Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos, kuri leistų kelti klausimus dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno tinkamumo tęsti pareigas, šalies vadovas nėra gavęs, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad ir pati ministerija neturi konkrečių įrodymų, leidžiančių nepasitikėti diplomatais ar kritiškai vertinti jų elgesį.

Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Iš Taivano galima buvo tikėtis daugiau, kadangi kai taivaniečiai kūrė savo atstovybę, buvo žadamos ir didžiulės investicijos į Lietuvą, ir ekonominės naudos, kol kas jų labai smarkiai nematyti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo pradžioje valstybiniais ordinais apdovanojo šešis lietuvius. Energetikos ministras Dainius Kreivys, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apdovanoti kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siekia, kad brigada Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 2026 metų, sako jo patarėja Asta Skaisgirytė.  „Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad ta brigada atsirastų Lietuvoje kuo greičiau. Prezidentas yra iškėlęs uždavinį iki 2026 metų, manome, kad visiškai įmanoma jį įgyvendinti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) kartu su Latvija ir Estija būtų patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. Ji sako tikinti, kad šiuo klausimu įmanoma rasti sutarimą su kaimynais. „Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai.

Jeigu NATO viršūnių susitikimo deklaracija Ukrainos narystės Aljanse klausimu Lietuvos netenkintų, sprendimas ją vetuoti būtų vertinamas prastai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  Paklausta, ar Lietuvos prezidentas galėtų vetuoti šaliai nepriimtiną NATO viršūnių sprendimą, jo patarėja atsakė, kad Aljanse svarbu parodyti vienybę, o ne išskirtinę poziciją.

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Situacija šalyje kilus abejonėms dėl politikų skaidrumo naudojant kanceliarines išmokas išaugo iš kelių ministrų rėmų, ją reikia deeskaluoti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Šiuo atveju situacija jau tiek užsikamavusi, tiek daug emocijų aplink ją yra kuriama, kad kažkaip deeskaluoti reikėtų.

Lietuvos siekius NATO viršūnių susitikime Vilniuje Seimas planuoja įtvirtinti rezoliucija, penktadienį dėl to sutarė posėdžiavę Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.

Lietuva kartu su Bukarešto devyneto šalimis tikisi didesnio Jungtinių Valstijų (JAV) įsitraukimo stiprinant NATO rytų flangą, didesnės paramos Ukrainai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, šiuos ketinimus Gitanas Nausėda ir Bukarešto devyneto šalių atstovai ketina dar kartą akcentuoti trečiadienį Varšuvoje vyksiančiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu, dalyvaujant ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Norint šalies vadovo Gitano Nausėdos laimės linkėjime Klaipėdai įžvelgti sovietinio himno žodžius „reikia perdėto uolumo“, sako jo patarėja Asta Skaisgirytė. „Pasveikinti ir palinkėti laimės yra universalus sveikinimas ir įžiūrėti čia himno žodžius, kai jie nebuvo cituoti, reikia perdėto uolumo“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę ir dėl to pašlijus santykiams su Kinija, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad ekonominis spaudimas niekur nedingo, tačiau verslas Lietuvoje sugebėjo prisitaikyti. „Susipykti su Kinija ir nieko negauti už tai mainais, yra labai neprotinga. Taip, gauname iš kitų regionų žaliavas, pagrindinė kalba buvo apie žaliavas reikalingas tam, kad Lietuvos pramonė galėtų sėkmingai vystytis. Persiorientavimas įvyko, ar sklandžiai – kaip kam pavyko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, Aljansas priims konkrečius sprendimus dėl Ukrainos narystės NATO, rašo UNIAN. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Lvive per spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais. „Kalbant apie Vilnių. Šiandien vien paramos Ukrainai atvirų durų retorikos forma nepakanka. Būtent, to nepakanka, kad motyvuotume mūsų valstybę, o tiksliau – mūsų karius“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ketina aplankyti Aljanso narių sostines, siekdamas palaikymo Ukrainos narystės idėjai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės“, – sekmadienį LRT televizijai sakė ji.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako nematanti galimybės esamoje situacijoje sėsti prie derybų stalo su Rusija. „Šiuo metu tai nėra tokia situacija, kad galima būtų kalbėtis su Maskva. Tam, kad būtų galima kalbėtis su Maskva, Maskva turi tam tikrus žingsnius padaryti, rodančius, kad Kremlius suprato, jog padarė klaidą įsiveldamas į šitą karą ir norėdamas ją ištaisyti atitrauktų savo kariuomenę iš Ukrainos“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Jungtinėse Valstijose (JAV) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda su Afrikos Sąjungos vadovu Senegalo prezidentu Macky'íu Sallu aptars Rusijos karo Ukrainoje sukeltą maisto krizę.

Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų, kaip skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams, dujų kainų lubų nustatymas yra viena iš galimybių, tačiau ne pagrindinė, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak jos, tai sukeltų sunkumų Bendrijai apsirūpinant dujomis iš alternatyvių Rusijai rinkų.

Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę yra apmaudi, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pekinas po vizito pranešė įvedantis sankcijas Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutraukiantis bendradarbiavimą su ministerija bei apskritai su Lietuva susisiekimo srityje. „Kinijos reakcija (...) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Vykstant karui Ukrainoje, pirkti rusiškas dujas ir naftą yra amoralu, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo Bendrijoje ruošiantis įvesti naujas sankcijas Kremliui, tačiau į penktąjį paketą delsiant įtraukti minėtuosius energijos išteklius.

Ketvirtadienį numatytos derybos dėl paliaubų tarp Kijevo ir Maskvos nebus sėkmingos, nes Rusija į jas eina iš jėgos pozicijų, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Ukrainos ir Rusijos atstovai ketvirtadienį turėtų susitikti antrame derybų susitikime.  Pasak A. Skaisgirytės, pirmasis derybininkų susitikimas baigėsi niekuo, nes jam vykstant Rusija nesustabdė agresijos ir toliau vykdė Ukrainos bombardavimą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skisgirytė sako, kad dalis Lietuvos ambasados Kijeve išvyko į šalies vakarus – į Lvovą. „Vakar dalis ambasados dar funkcionavo. Kai tik yra grėsmė žmonių gyvybei, evakuotis į saugesnę vietą <…> kol kas vakarų Ukrainoje. Jeigu situacija blogės toliau, tai bus galimas grįžimas ir į Lietuvą.

Dalis Lietuvos ambasados Ukrainoje personalo perkelta į Lvivą, tačiau būtinosios funkcijos vis dar atliekamos Kijeve, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Lietuva taip pat dalį ambasados personalo perkėlė į Lvivą, tačiau būtinąsias funkcijas, kurias ambasada turi atlikti, jos dar yra atliekamos Kijeve“, – ketvirtadienį lrt teigė ji. „Kol situacija leidžia mūsų diplomatams dirbti Kijeve, jie dirba Kijeve.

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Liucija Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje. Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe. „Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas turi mandatą toliau eiti pareigas. Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija. Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Kinijos žingsnis bandant pakeisti Lietuvos ambasados Pekine pavadinimą yra keistas ir neatitinkantis tarptautinės teisės. „Jis yra mažų mažiausiai keistas ir neatitinkantis Vienos konvencijų dėl diplomatinių santykių nuostatų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Žiniasklaidos gautas susirašinėjimas tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) specialistų rodo, kad Daukanto aikštės rūmai vasarą pasisakė prieš, kad Europos Sąjunga taikytų sankcijas trąšoms, tačiau už tai, kad būtų įtrauktos sankcijos Astravo atominei elektrinei, skelbia portalas delfi.lt. „Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE in“, – birželio 15 dieną vykusiame susirašinėjime rašo asmuo, pasirašantis vardu Skirmantė.