„Prezidentas jau yra, galima sakyti, dirbęs su Donaldu Trumpu (...), kadangi jų terminai persidengia kažkiek. Kontaktų jau yra buvę prieš keturis metus, tie kontaktai daugiausiai buvo NATO rėmuose, kalbos buvo apie saugumą, apie NATO saugumą“, – po antradienį vykusio uždaro URK posėdžio žurnalistams Seime sakė A. Skaisgirytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tuo metu D. Trumpas akcentavo, kad visos Aljanso Europos valstybės privalo skirti 2 proc. nuo BVP gynybai.
„Lietuva buvo tarp tų , kurios skyrė 2 proc. gynybai, dabar mes skiriame dar daugiau. Tai šiuo atveju, track record Lietuvos yra labai geras kandidato Trumpo akyse“, – akcentavo prezidento patarėja.
Savo ruožtu URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis nurodė, kad posėdžio metu susirinkusieji aptarė pačius įvairiausius scenarijus, kaip JAV vidaus politikos pokyčiai gali atsiliepti Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui. Pasak jo, D. Trumpo akimis Baltijos šalys „atrodo ne taip blogai“, tačiau, pažymi politikas, svarbu daryti viską, jog transatlantiniai ryšiai netrūkinėtų.
„Turime daryti viską – kad ir kas nutiktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų“, – po uždaro URK posėdžio sakė Ž. Pavilionis.
Todėl komitete buvo aptarti visi įmanomi scenarijai bei priemonės, kurių Lietuva galėtų imtis užtikrinant besitęsiantį dvišalį bendradarbiavimą.
„Pasiderinome tam tikrus ateities žygius į Ameriką, kuriuos darys ir pats ministras, ir Krašto apsaugos ministerija“, – pranešė jis.
Landsbergis: Lietuva JAV atžvilgiu rengia strategiją
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po komiteto posėdžio informavo, kad Lietuva rengia politikos JAV atžvilgiu strategiją.
„Užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi tas diskusijas ir tuo pačiu metu rengiame dokumentus arba net dokumentų paketus, kuriuos vadiname Jungtinių Amerikos Valstijų strategija. Kitaip tariant, kaip Lietuvai atliepti ir JAV lūkesčius, ir saugumo iššūkius spręsti, tai turėjau galimybę Seimo nariams tai pristatyti“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
D. Trumpas jau kurį laiką skundžiasi dėl NATO ir yra apkaltinęs Vakarų sąjungininkes esant išlaikytinėmis, kurios nepriisiima pakankamai didelės karinių išlaidų dalies ir savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad gali pasikliauti JAV kaip gynybiniu skydu.
D. Trumpas šeštadienį rinkimų kampanijos renginyje Pietų Karolinoje pažėrė abejonių dėl NATO šalių įsipareigojimo ginti sąjungininkes vienos jų užpuolimo atveju.
Jis savo šalininkams pasakojo, jog „vienos didelės šalies“ prezidentas, kurio įvardyti nenorėjo, kažkuriame NATO posėdyje jo paklausė: „Na, pone, jei mes nesusimokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus ginsite?“, o aš atsakiau: „Jūs nesusimokėjote, vėluojate mokėti? Ne, mes jūsų neginsime. Tiesą sakant, paraginsiu juos daryti, ką tik jie po velnių nori. Mokėti privalote. Privalote apmokėti savo sąskaitas.“
