arvydas kšanavičius

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „arvydas kšanavičius“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „arvydas kšanavičius“.

Romą Kalantą prisimenant

„(...) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, - prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės Romas Kalanta.

Kovo 11-oji: istorinės dienos kronika

Prieš 20 metų, 1990 metų kovo 10 dieną, Vilniuje prasidėjusios naujai išrinktos Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) dvyliktojo šaukimo pirmosios sesijos antroji diena. Rytiniame posėdyje LTSR Aukščiausioji Taryba patvirtino Aloyzo Sakalo vadovaujamos Mandatų komisijos nutarimą, kuriuo pripažinti 1990 metų vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis išrinktų 133 LTSR AT deputatų įgaliojimai. Po to įvyko rinkimai į LTSR AT Pirmininko postą.

Sausio 13-oji: kruvinojo savaitgalio dienoraštis

“Ne tas yra galingas, kuriojo galybė Tik ašarų, kraujo upeliuos braidytų, Kurio galią skelbtų griuvėsių daugybė, Sudegintų turtų, žmonių nužudytų…” V. Kudirka Niekuomet nesustojanti laiko versmė nusineša į nebūtį viską, kas laikina ir nereikšminga. Tačiau jinai nepajėgi išbraukti iš žmonių atminties tų akimirkų, kurios ilgainiui tapo nemirtingumo simboliais, įprasminančiais amžinąją Gėrio ir Blogio kovą.

1988 m. balandžio 20-oji: Arvydo Juozaičio pranešimas

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo išvakarėse, 1988 metų balandžio 20 dieną, filosofas Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungoje perskaitė garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Jame prelegentas užsiminė apie Sovietų Sąjungoje susikūrusius neformalius (savaveiksmius) judėjimus ir pabrėžė jų reikšmingumą. A. Juozaičio teigimu, Lietuvoje taip pat privalėtų atsirasti panašios struktūros, kad M. Gorbačiovo persitvarkymo politika būtų perspektyvi.

Arvydas Kšanavičius: Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo aktą matysime kaip savo ausis be veidrodžio

Lygiai prieš 60 metų, 1949 m. kovo 25-ąją, sovietiniai okupantai pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu “Priboj” („Bangų mūša“) – antrą pagal dydį Lietuvos žmonių trėmimą (1949 m. kovo 25-28 dienomis). Istorikų teigimu, į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą buvo ištremta apie 30 tūkstančių žmonių, tarp jų – daugiau kaip 8 tūkstančiai vaikų. Tuo pat metu trėmimai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje.
Į viršų