artūras vazbys

Rytoj Vyriausioji rinkimų komisija turėtų paskelbti partijų kandidatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose. Kol kas ji akylai šią informaciją slepia. Keturiose Klaipėdos apygardose balotiruojasi 17 partijų ir koalicijų kandidatai. Uostamiestį ir apskritį pamėgo įvairūs politikos vargetos - vadinamieji marginalai ir skandalingos asmenybės. Iš pirmųjų kai kurių kandidatų pareiškimų atrodo, kad turėsime aštrią rinkimų kovą.

Seimo narys Vasilijus Fiodorovas ragina "savo sąžiningumu neabejojančius" kolegas pasirašyti kreipimąsi į tautą ir taip viešai patvirtinti, kad jie neužsiiminėjo neteisėta finansine veikla ir neatstovavo verslininkų interesams.

Stojimo į ES šventę apkartino abejotini valdžios sprendimai. Jau gegužės 1-osios rytą dauguma klaipėdiečių, nutarusių šventės proga pakelti taurę, buvo nemaloniai nustebinti. Parduotuvėse buvo reikalaujama, kad alkoholinių gėrimų ir tabako pirkėjai - net ir pensininkai - pateiktų asmens pažymėjimus. Didelių prekybos centrų, turinčių ne tik kasos aparatus, bet ir kompiuterius, pardavėjai į duomenų bazę įvesdavo ir pirkėjų pasuose, pensininkų bei vairuotojų pažymėjimuose nurodytus asmens kodus.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus.

Prezidentas R. Paksas išreiškė nusistebėjimą Seimo nutarimu, kuriuo prašoma Konstitucinio Teismo įvertinti siūlymą surengti apkaltą Parlamento vadovui A. Paulauskui. Tai jis vertina “kaip tyčinį proceso vilkinimą ir pagrįstą baiminimąsi dėl apkaltos rezultatų", rašoma Prezidento spaudos tarnybos išplatintame spaudos pranešime.

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė nutarimą, kuriuo prašo Konstitucinį Teismą (KT) ištirti, ar prezidento Rolando Pakso siūlymas surengti apkaltą Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Nutarimas priimtas 62 Seimo narių balsavus už, 14 - prieš ir 3 susilaikius. Priėmus šį sprendimą, prezidento dekreto, kuriuo pasiūlyta inicijuoti apkaltą A. Paulauskui, galiojimas sustabdomas, kol kreipimąsi apsvarstys KT.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui savo nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl europarlamentarų statuso įgyvendinimą reglamentuojančio įstatymo. Jie nori išsiaiškinti, ar šis dokumentas nesusiaurina Seimo narių teisių ir atitinka Lietuvos Konstitucijos 63 straipsnyje išdėstytas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo sąlygas.

Tėvynės sąjungos parlamentarai įspėjo prezidentą Rolandą Paksą, kad per balsavimą Seime dėl jo apkaltos planuojamos riaušės, tačiau iš jo tylėjimo suprato, kad būtent Prezidentūra gali tapti riaušių organizatorių štabu. Prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė tokį konservatorių pareiškimą kategoriškai paneigė.

Opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija pranašauja Prezidentūrą tapsiant riaušių prie Seimo organizavimo štabu apkaltos Prezidentui dieną. Prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė tokias konservatorių įžvalgas vadina nediplomatiškomis ir konstatuoja, kad dialogas tarp valstybės vadovo ir Seimo narių neįvyko. Antradienį apkaltos laukiantis Prezidentas Rolandas Paksas, tęsdamas susitikimus su parlamentarais, priėmė Tėvynės sąjungos frakcijos Seime narius.

Seimo frakcijų sudaryta darbo grupė, parengusi pirmąjį apkaltos teikimo skandalingai pagarsėjusiam Seimo nariui Vytautui Šustauskui projektą, dar tobulins jį atsižvelgdama į Seimo Teisės departamento išvadas. Šios darbo grupės vadovas Artūras Melianas neatmeta galimybės, kad dar šioje pratęstoje Seimo sesijoje gali būti surinkti 36 parlamentarų, remiančių siūlymą inicijuoti apkaltą V. Šustauskui, parašai. Tačiau, kaip jis sakė “Eltai”, tai priklausys nuo Seimo narių apsisprendimo.

Šeštadienį susijungusios dvi didžiausios dešiniosios partijos - Tėvynės sąjunga (TS) bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) siūlo Lietuvai naują sutartį. Šeštadienį vykusiame partijų jungimosi suvažiavime TS pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad Lietuvoje yra daug susiskaldymo ir susipriešinimo, o konservatoriai ir politiniai kaliniai vienijasi. "Vienybėje - stiprybe", - tai visiems seniai žinoma tiesa. Buvę tremtiniai Sibiro šalčiuose išgyveno tik vienybės dėka.

Šeštadienį susijungusios dvi didžiausios dešiniosios partijos - Tėvynės sąjunga (TS) bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) siūlo Lietuvai naują sutartį. Šeštadienį vykstančiame partijų jungimosi suvažiavime TS pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad Lietuvoje yra daug susiskaldymo ir susipriešinimo, o konservatoriai ir politiniai kaliniai vienijasi. ""Vienybėje - stiprybė", - tai visiems seniai žinoma tiesa. Buvę tremtiniai Sibiro šalčiuose išgyveno tik vienybės dėka.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių frakcijos nariai Jurgis Razma ir Artūras Vazbys yra sunerimę dėl galimo, jų nuomone, užmaskuoto biudžetinių lėšų panaudojimo būsimai rinkiminei kampanijai. Tai jie pažymi savo kreipimesi į Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską ir Seimo valdybą. Opozicinės frakcijos atstovų J. Razmos ir A. Vazbio teigimu, juos pasiekė žinia, kad šiomis dienomis buvo įvestas papildomas etatas Seimo Pirmininko sekretoriate.

Seimo narys iš opozicinės liberalcentristų frakcijos Jonas Čekuolis skeptiškai vertina siūlymą kitų metų birželio viduryje kartu rengti Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Anot jo, sudvejinus rinkimus "išeitų didelė košė žmonių galvose". Jam antrina ir konservatorius Artūras Vazbys. Rinkimų sudvejinimo idėją viešai iškėlė Seimo vicepirmininkas socialliberalas Artūras Skardžius, motyvuodamas šį žingsnį kaip priemonę rinkėjams suaktyvinti, valstybės biudžeto lėšoms taupyti.

Reorganizuojamo Europos komiteto generalinį direktorių Petrą Auštrevičių Tėvynės sąjunga norėtų matyti savo kandidatų į Europos Parlamentą sąraše. Tą pirmadienį (10.06) spaudos konferencijoje patvirtino Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių frakcijos narys Artūras Vazbys. "Man kelia daug simpatijų Auštrevičiaus pavardė. Manau, kad tai yra žmogus, kuris galėtų kompetentingai atstovauti mūsų interesams įvairiais lygiais, tarp jų ir Europos Parlamente.

Seimo nariai Andrius Kubilius, Jurgis Razma ir Artūras Vazbys pateikė klausimus ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui, prašydami paaiškinti, ar pagrįstai buvo suteikta valstybės garantija bendrovei "Pagirių šiltnamiai" ir ar premjeras prisiims asmeninę politinę atsakomybę, jei valstybė dėl šios sprendimo patirs nuostolių. Praėjusį trečiadienį (07.16) Vyriausybė sutiko, kad iki 7 mln.

Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius dar kartą patvirtino, kad šalyje ateityje gali įsikurti NATO karinės bazės. "Jeigu bus tokie poreikiai, interesai mūsų valstybės saugumui, bus Aljanso interesai, tai, matyt, bus svarstomi tie klausimai (NATO bazių įsteigimas). Tai kas, kad dabar tokių projektų nėra, bet kodėl jų negali būti ateityje", - teigė L.Linkevičius.

Parlamentarai pritarė Rasų arba Joninių - birželio 24-sios -paskelbimui valstybine švente ir ne darbo diena. "Lietuva tik turi dešimt ne darbo dienų. Tuo tarpu kitos valstybės - trylika, keturiolika ir daugiau", - pritardamas Joninių paskelbimui ne darbo diena Seimo posėdžių salėje sakė opozicinės Liberalų ir centro frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis.

Susijungus į vieną politinę jėgą tapti alternatyva kairiajai Socialdemokratų partijai, sėkmingai pasirodyti 2004 metų Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose - tokius užmojus puoselėja liberalai, centristai ir modernieji krikdemai. Šeštadienį Vilniuje vyksiančiame suvažiavime Lietuvos liberalų (LLS), Centro (LCS) ir Moderniųjų krikdemų sąjungos (MKDS) pasirašys jungimosi sutartį. Naujoji centro dešinės politinė jėga, ELTA žiniomis, turėtų vadintis Liberalų ir centro sąjunga.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių ) pirmininko posto atsisakęs siekti Vytautas Landsbergis paragino nesureikšminti partijos vadovų kaitos. "Į vadovų kaitą turime žiūrėti, kaip galima paprasčiau: Landsbergis šį tą padarė ir perduoda vadovavimą Andriui (Kubiliui - BNS). Pirmyn Andriau, tegul tau sekasi", - šeštadienį Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime sakė V.Landsbergis.

Savaitgalį naują partijos lyderį planuojantys išsirinkti konservatoriai rengiasi ne tik permainoms partijos viduje, bet ir globaliems iššūkiams Lietuvai, grįžtančiai į demokratinių Vakarų valstybių šeimą. Šeštadienį ir sekmadienį (05.24-25) Vilniuje vyksiančiame Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) suvažiavime ilgametis partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis ketina užleisti vietą jaunesniam savo pirmajam pavaduotojui Andriui Kubiliui.

Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcija siūlo patobulinti Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka suteikimo procedūrą, sudarant galimybę šiame procese dalyvauti ir Lietuvos Seimui. Tuo tikslu šios frakcijos narys Artūras Vazbys Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Pilietybės įstatymo papildymo projektą. Jame siūloma įteisinti, kad išimties tvarka prezidentas gali suteikti pilietybę pritarus Seimui.

Seimas po svarstymo antradienį (04.01) pritarė Vyriausybės teikiamai pataisai panaikinti draudimą ant alkoholinių gėrimų gaminių dėti valstybės institucijų atvaizdus ir pavadinimus. Seime kilusi diskusija leisti ar neleisti gaminti "Seimo", "Prezidento" ar panašią degtinę" virto iškalbos varžybomis.

Neprisijungęs prie naujos Jungtinės ir Liberalų frakcijos Seimo narys modernusis krikdemas Artūras Vazbys ketvirtadienį (03.13) tapo opozicinės Tėvynės sąjungos -Lietuvos konservatorių frakcijos nariu. Šioje frakcijoje, kaip ir iki šiol, bus 9 parlamentarai. Nuo ketvirtadienio, kovo 13 dienos, Seimo nario mandato neteko Konservatorių frakcijos narys, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Vitas Matuzas. Jis paliko Seimą, norėdamas dirbti Panevėžio miesto savivaldybės taryboje.

Lietuvos liberalų (LLS), Lietuvos centro (LCS) ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungų (MKDS) nariai trečiadienį (03.05) Seime paskelbė apie bendros opozicinės frakcijos įkūrimą. Frakcijai, kuri laikinai pavadinta Jungtine ir liberalų, kol kas priklauso 25 nariai - 20 liberalų, 3 centristai ir 2 modernieji krikščionys demokratai.

Seime trečiadienį (03.05) ketinama paskelbti apie naujos frakcijos, kurią sudarys Lietuvos liberalų (LLS), Lietuvos centro (LCS) ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungų (MKDS) nariai, įkūrimą. Šiuo metu liberalai yra susivieniję į 22 narius turinčią Liberalų frakciją, o trys centristai, trys modernieji krikščionys demokratai ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai - į Jungtinę frakciją.

Iki vasaros į vieną partiją ketinantys susijungti liberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai šią savaitę ketina paskelbti apie bendros frakcijos Seime įkūrimą. Bendrą frakciją sudarytų 22 liberalai, kurie šiuo metu sudaro atskirą Liberalų frakciją, taip pat trys centristai ir du modernieji krikščionys demokratai. Centristai ir modernieji krikščionys demokratai šiuo metu sudaro Jungtinę frakciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovais.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) prezidiumas sudarė darbo grupę Krikščioniškosios demokratijos frakcijai kurti, o ateityje gali pakoreguoti ir partijos pavadinimą. Manoma, jog frakcijai vadovaus į darbo grupės vadovu paskirtas Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos (MKDS) pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Artūras Vazbys. Tačiau MKDS valdyba ir taryba yra nusprendusios, kad partija jungsis su Lietuvos centro ir Liberalų sąjunga, sudarydama liberalios pakraipos partiją.